Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2007 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, skirta galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 70 Lt konfiskavimu, 2008 m. spalio 16 d. nutartimi nutarta paleisti lygtinai prieš terminą neatlikus 8 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės, iš pataisos inspekcijos įskaitos išbrauktas 2009 m. birželio 22 d.;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2010 m. gegužės 19 d., apie 15 valandą, Vilniuje, jo naudojamame automobilyje „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie Vytauto g. 15, Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, nusipirkdamas už 140 litų iš G. P. įgijo 0,188 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė ir gabeno minėtu automobiliu Vilniuje iki tos pačios dienos apie 15.10 val. tol, kol šalia troleibusų stotelės Jasinskio gt. prie Liubarto tilto, Vilniuje, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie minėtas narkotines medžiagas surado ir paėmė.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. L., išreikšdamas poziciją dėl jam reiškiamų kaltinimų, nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tačiau davė parodymus, kuriais iš esmės pripažino visas jam inkriminuojamas faktines aplinkybes. V. L. parodė, kad dirbo nelegaliai taksistu, todėl 2010 m. gegužės 19 d. apie 14.30 automobiliu Mersedes Benz, kurio valstybinio numerio tiksliai nepamena, atvežė asmenis, kuriuos pažįsta kaip narkomanus, tai yra L. ir N., prie reabilitacijos centro, esančio Vytauto 15, Vilniuje. Jie turėjo susitikti su G., kuris prekiavo narkotinėmis medžiagomis. G. įsėdus į automobilį, N. ir L. įsigijo iš jo heroino. Vėliau iš G. sužinojo, kad šis ketina išvykti, dėl ko nebeprekiaus narkotikais. Tada nusprendė nupirkti iš jo narkotikų savo broliui V. L., kuris yra narkomanas, ir kuris jam skambino tą pačią dieną, sakė, kad atvažiuoja, kad jį reikės paimti ir nuvežti į taborą ar kur kitur pirkti narkotikų. Iš G. broliui nupirko 7 dozes, taip vadinamus „čekius“, heroino po 20 Lt. Viso G. davė 140 Lt, o gautus „čekius“ sudėjo į metalinę dėžutę, kurią padėjo šalia sėdynės. Narkotikus ketino perduoti broliui. Būtų paėmęs už juos pinigus, jei brolis jų turėtų. Po to išvažiavo, tačiau maždaug už 100 metrų, Jasinskio gatvėje esančioje troleibusų stotelėje, juos sustabdė policininkai. Jie ir rado metalinę dėžutę su „čekiais“.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. S. nurodė, kad dirba Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje. Nagrinėjamo įvykio šiuo metu tiksliai nepamena, patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. S. nurodė, kad 2010 m. gegužės 19 apie 15 val. tikrinant gautą informaciją buvo sustabdytas automobilis Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo V. L.. Šalia jo automobilyje sėdėjo L. B., o ant galinės sėdynės – N. M.. Priėjus prie automobilio pamatė, kaip L. B. kažką iš rankų išmetė ant grindų į galinę automobilio dalį. Apžiūrėjęs automobilį tarp priekinių sėdynių rado apvalią metalinę dėžutę, kurią atidaręs pamatė 7 popieriaus lankstinukus. Apžiūrėjęs galinę automobilio dalį, ant grindų, toje vietoje, kur L. B. kažką išmetė, rado dar vieną popieriaus lankstinuką. Metalinę dėžutę su septyniais popieriaus lankstinukais ir popieriaus lankstinuką, rastą ant automobilio grindų, supakavo į polietileninį maišelį. Visi asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus miesto 3 policijos komisariatą. Vėliau, jau tarnybinėse patalpose pastebėjo, kad polietileniniame pakete atsidarė metalinė dėžutė, kurioje buvo septyni popieriaus lankstinukai, ir jie susimaišė su atskirai polietileniniame pakete buvusiu vienu popieriaus lankstinuku (t. 1, b. l. 29-30). Papildomai teisiamojo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad automobilis buvo sustabdytas troleibusų stotelėje iš karto už tilto Jasinskio gatvėje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas N. M. nurodė, kad datos tiksliai nepamena, galimai 2010 m. gegužės 19 d., atvyko į Vilnių ir paskambino V. L.. Paklausė, ar jis žino, kur galima rasti narkotikų. V. L. žinojo, todėl paėmė jį nuo stoties savo automobiliu „Mersedes“. Kartu su jais važiavo dar viena moteris, ji sėdėjo priekyje. Jie nuvažiavo prie kažkokios ligoninės Žvėryne. Ten automobilyje jis įsigijo narkotikų iš G., pavardės nežino. Narkotikus įsigijo sau ir ten vietoje suvartojo. Pirko heroiną už 20 Lt. Nematė, ar kiti taip pat pirko narkotikus. Po to jie nuvažiavo, tačiau Žvėryno gale, už tilto, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie atliko kratą, tačiau jis nežino, ar ką nors rado. V. L. nėra jam pirkęs narkotikų.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas G. P. nurodė, kad 2010 m. gegužės 19 d. buvo reabilitacijos centre, esančiame Žvėryne, adreso nežino. Jam paskambino V. L. ir pasiteiravo, ar turi pardavimui narkotikų. Jis turėjo narkotikų sau ir sutiko juos parduoti. V. L. atvažiavo į reabilitacijos centrą apie 14-15 valandą automobiliu Mersedes. Kartu su juo buvo mergina ir vaikinas, vardu K., šių asmenų pavardžių nežino. Jis (G. P.) įsėdo į automobilį ir pardavė K. bei merginai narkotikus. V. L. taip pat pasakė, kad jam reikia narkotikų, tačiau daugiau nieko nesakė. Jis jam pardavė turėtus narkotikus. Jų kaina buvo po 20 Lt už taip vadinamą „čekį“. Nežino, kam V. L. pirko narkotikus. Jis (G. P.) ketino su vaiku išvažiuoti mėnesiui į Druskininkus, tačiau nepamenu, ar sakė apie tai atvykusiesiems asmenims. V. L. prieš tai nėra pirkęs iš jo narkotikų. Jo brolį pažįsta iš matymo, žino, kad jis vartoja narkotikus, tačiau nepamena, ar jis yra juos pirkęs iš jo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. L. nurodė, kad vartoja narkotikus nuo 1985 metų, pastaruoju metu vartoja heroiną ir amfetaminą. 2010 m. gegužės 19 d. skambino savo broliui V. L., nes norėjo, kad jis atvažiuotų pas jį, paskolintų pinigų ir nuvežtų į čigonų taborą narkotikų. Susitarė susitikti stotyje. Vėliau sužinojo, kad brolis buvo sulaikytas su narkotikais. Šie narkotikai yra jo (V. L.). Jis niekada neprašė brolio, kad šis nupirktų jam narkotikų, prašė tik pinigų. Taip pat yra prašęs, kad jei broliui būnant tabore kas nors iš klientų ims narkotikus, tai tegu paima ir jam (V. L.). Jo žiniomis V. L. narkotikų nevartoja.

Apklausta įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu L. B., kuri 2011 m. rugpjūčio 10 d. mirė (t. 1, b. l. 80), nurodė, kad 2010-05-19 dienos metu paskambino vaikinui, vardu G., norėdama įsigyti heroino. Ji žinojo, kad pas jį jo galima įsigyti. Po to paskambino taksistui, vardu V., kuris už pinigus vežioja į taborą ar kur reikia įsigyti narkotikų. V. atvažiavo automobiliu „Mercedes Benz“ ir ją paėmė prie tilto Naujininkų mikrorajone. V. taip pat pažinojo G. kaip asmenį, pas kurį galima įsigyti narkotikų, todėl ji įsėdusi į automobilį liepė jam važiuoti pas G., kuris gyveno Liepkalnio gatvėje. Pakeliui V. užsuko prie stoties, kur į automobilį įsėdo dar vienas jai nepažįstamas vaikinas. Važiuojant automobilyje vaikinas pasakė, kad taip pat pirks heroino. Ji ketino iš G. nusipirkti vieną „čekį“ heroino už 20 litų. Pakeliui ji girdėjo, kaip V. skambino G.. Jie nuvažiavo prie geltono pastato Žvėryno mikrorajone, kur į automobilį įsėdo G.. Ji matė, kaip automobilyje sėdėjęs vaikinas pas G. pirko narkotikus, kuriuos iš karto vartojo automobilyje. Ji iš G. už 20 litų įsigijo vieną dozę heroino, kuris buvo suvyniotas į languoto popieriaus lankstinuką, užklijuotą baltu lipniu popieriuku. Lankstinuką įsidėjo į kišenę. Ji matė, kaip V. taip pat pas G. pirko kažkiek lankstinukų su heroinu, kuriuos sudėjo į apvalią dėžutę, girdėjo kaip kalbėjosi apie 7 lankstinukus. Po to G. išlipo iš mašinos. Tada jie vyko atgal, tačiau už tilto juos sustabdė policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 47-48).

Automobilis Mersedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat popieriaus lankstinukai su geltonos spalvos milteliais apžiūrėti dalyvaujant specialistui V. J., apžiūros duomenys fiksuoti 2010 m. gegužės 19 d. apžiūros protokole ir specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 20-22, 167-171).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialistės R. S. 2011-06-11 išvadoje Nr. 140-(4072)-IS1-4531 konstatuota, kad gelsvos spalvos miltelių iš 7 vienetų baltos spalvos languoto popieriaus lankstinukų, 2010-05-19 paimtų iš automobilio Mersedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė yra 0,188 g. Ant baltos spalvos languoto popieriaus lankstinuko, 2010-05-19 paimto iš automobilio „Mersedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai (t. 1, b. l. 26-27). Po tyrimo likusi narkotinė medžiaga heroinas (bendras kiekis – 0,493 g, grynos narkotinės medžiagos kiekis – 0,159 g) perduota saugoti Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centre (t. 1, b. l. 28).

Daiktai, o būtent metalinė dėžutė, mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“ ir lapelis su užrašais, buvo apžiūrėti, apžiūros duomenys fiksuoti daiktų apžiūros protokoluose, daiktai pridėti prie bylos (t. 1, b. l. 159-162, 163-165, 174-176). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. patvirtino, kad narkotikus buvo įdėjęs į metalinę dėžutę, kuri yra pridėta prie bylos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 774/10(01) patvirtina, kad V. L. šlapime (tyrimo objektas paimtas 2010-05-19 19.05 val.) opijatų, amfetaminų, kanabinoidų ir etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 201).

2010 m. gegužės 19 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 904 patvirtina, kad apžiūros metu V. L. nebuvo vartojęs narkotinių medžiagų (t. 1, b. l. 202).

V. L. Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro įskaitoje, Vilniaus rajono centrinės poliklinikos psichikos sveikatos centro žinioje nėra, priklausomybės ligų sąrašuose neįrašytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. 1. 196-199).

Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, abejonių dėl jų patikimumo nekilo, tad teismas pripažįsta juos įrodymais ir jais remiasi padarydamas išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą minėtą nustatytą nusikalstamą veiką.

Pasisakydamas dėl nustatytos veikos teisinės kvalifikacijos teismas pažymi, kad jau minėti įrodymai patvirtina, kad V. L. neteisėtai už 140 Lt iš G. P. nupirko 0,188 g narkotinės medžiagos – heroino, ją laikė ir gabeno automobiliu iki buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie minėtas narkotines medžiagas surado ir paėmė. V. L. patvirtino, kad minėtas narkotines medžiagas įgijo savo iniciatyva už savo pinigus, norėdamas jas vėliau perduoti savo broliui V. L., nes šis vartoja narkotikus, be to prieš įvykį jam skambino, tarėsi dėl jo nuvežimo į čigonų taborą narkotikų įsigijimui. Būtų iš V. L. paėmęs už narkotikus pinigus, jei šis būtų jų turėjęs. Liudytojas V. L. patvirtino šias aplinkybes nurodydamas, kad niekada nėra prašęs brolio nupirkti jam narkotikų, įvykio dieną tik buvo sutarę, kad brolis paskolins jam pinigų ir nuveš į čigonų taborą įsigyti narkotikų. Jo žiniomis pats V. L. narkotinių medžiagų nevartoja. Teismų praktikoje BK 260 straipsnio 1 dalyje aprašytu kitokiu platinimu pripažįstamas bet koks narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išskyrus pardavimą. Pas V. L. rastų ir paimtų narkotinių medžiagų kiekis nesiekė didelio kiekio, nurodyto Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. V-V-777 redakcija), ribos. Veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Duomenų apie galimą V. L. nepakaltinamumą byloje nėra. Taigi, šių įrodymų pagrindu nustatyta V. L. veika atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tad yra kvalifikuota tinkamai. Atsižvelgdamas į gynybos argumentus teismas pažymi, kad BK 264 straipsnio 1 dalyje aprašyta nusikalstama veika neapima visų nustatytų V. L. veikos objektyvių požymių. Kaip minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. L. neprašė kaltinamojo nupirkti jam narkotines medžiagas, V. L. jas įgijo savo iniciatyva už savo pinigus, ketindamas vėliau šias medžiagas perduoti V. L., todėl tokia veika pagal BK 264 straipsnio 1 dalį negali būti kvalifikuojama.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, atsižvelgia į V. L. įgytų, laikytų ir gabentų narkotinių medžiagų kiekį (0,188 g), kas apibūdina šios konkrečios veikos mastą ir tuo pačiu pavojingumo laipsnį, į tai, kad veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, yra baigta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. L. asmenybę, jo socialinius ryšius: kaltinamasis praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad yra konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). V. L. yra vedęs, nedirba. Šių padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. L. paskiriant trijų metų laisvės atėmimo bausmę.

V. L. buvo laikinai sulaikytas 2010 m. gegužės 19 d. 15.00 val. ir paleistas 2010 m. gegužės 21 d. 14.30 val. (b. l. 137, 155). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmės laiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalis).

Kaltinamajam V. L. paskirtų kardomųjų priemonių – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti – skyrimo pagrindai ir sąlygos nėra pasikeitę, todėl jos paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintinos, kaltinamąjį nukreipti atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio nuostatomis, o būtent: narkotinės medžiagos heroino likučiai, likę atlikus tyrimą, sunaikintini kaip uždraustos apyvartos daiktai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas); metalinė dėžutė, kurioje V. L. laikė narkotines medžiagas, sunaikintina kaip menkavertė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad mobilaus ryšio telefonas Sony Ericsson ir lapelis su užrašais, rastas ir paimtas 2010 m. gegužės 19 d. automobilio apžiūros metu, yra daiktai, turintys reikšmės nustatytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, todėl jie grąžintini kaltinamajam V. L..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

VALENTYJ LIACHOVIČ pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu trims metams.

Įskaityti į laisvės atėmimo bausmės laiką V. L. laikinajame sulaikyme nuo 2010 m. gegužės 19 d. 15.00 val. iki 2010 m. gegužės 21 d. 14.30 val. išbūtą laiką, tai yra dvi paras.

V. L. skirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir V. L. nukreipti atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikei tirti ir nagrinėti, tai yra narkotinę medžiagą heroiną (bendras kiekis – 0,493 g, grynos narkotinės medžiagos kiekis – 0,159 g), saugomą Lietuvos policijos kriminalinių tyrimų centre, ir metalinę dėžutę, pridėtą prie baudžiamosios bylos, sunaikintini.

Mobilaus ryšio telefoną Sony Ericsson ir lapelį su užrašais, rastą ir paimtą 2010 m. gegužės 19 d. automobilio apžiūros metu, grąžinti V. L..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.