- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-1532-275/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00092-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- N. O. K., K. S.
- Atsakovas
- V. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras, Ukmergės rajono 1 notarų biuras
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. O. K. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų N. O. K. ir K. S. ieškinį atsakovams V. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministreijos, E. B. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – VĮ Registrų centras, Ukmergės rajono 1 notarų biuras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai N. O. K. ir K. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinę, teismo prašė: 1) panaikinti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašą, kad V. L. nuosavybės teise valdo 3/8 dalis žemės sklypo; 2) panaikinti 2005-05-11 dalies žemės sklypo ir dalies žemės pastato pirkimo pardavimo sutartyje nurodytas 3/8 dalis žemės sklypo kaip neatitinkančias tikrovės; 3) pripažinti, kad V. L. nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis 0,0124 ha; 4) patikslinti bendrasavininkų valdomas žemės dalis, adresu (duomenys neskelbtini), ir pripažinti, kad V. L. valdo 1,797/8 dalių, O. N. K. valdo 2,377/8 dalių, K. S. valdo 1,869/8 dalių, E. B. valdo 1,956/8 dalių; 5) pakeisti 1995-11-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 3.4 p., vietoje „P. B. įgyja 3/8 dalis“, įrašyti „P. B. įgyja 1/8 dalis“; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovė V. L. civilinėje byloje Nr. 2-31-759/2015 nori nusistatyti naują naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, įrodinėja faktą, kad pasididinus savo gyvenamąjį plotą proporcingai visam gyvenamajam plotui, turi proporcingai padidėti ir jos valdoma bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, kadangi jai priklauso 3/8 dalys žemės sklypo, dėl ko ieškovės naudojamas žemės sklypo plotas padidės, o kitų bendrasavininkų sumažės. Atsakovei pradėjus bylą teisme, ieškovai pradėjo domėtis, iš kur V. L. vardu yra registruota 3/8 dalys žemės sklypo nuosavybės teise. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovai gavo raštą, kuriame nurodyta, kad V. ir A. Š. priklauso 0,0164 ha, P. B. priklauso 0,0124 ha, E. D. – 0,0135 ha, P. G. – 0,0129 ha. Iš 1995 m. lapkričio 13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad V. Š., A. Š., V. B., E. D., P. B. iš valstybės įsigijo 5 arų ir 52 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šios sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad V. Š. 1/8 dalis, V. B. 1/8 dalis, P. B. 3/8 dalys, E. D. 1/4 dalis, kas atitinka 2/8 dalis. Atsakovė V. L. žemės sklypą įsigijo iš P. B., jos valdoma žemės ūkio paskirties namų valda - 0,0124 ha, todėl tai niekaip negali būti 3/8 dalys viso žemės sklypo. Ieškovų paskaičiavimu tai sudaro 1,797/8 dalių. Ieškovė O. N. K. nuosavybės teise valdo A. Š. ir V. Š. turėtas žemes, ieškovų paskaičiavimais - 2,377/8 dalių, K. S. valdo P. G. žemės sklypo dalį, t. y. 0,0129 ha, ieškovų paskaičiavimais - 1,869/8 dalių, E. B. valdo E. D. dalis - 1,956,8 dalių. Bendra dalis yra 196 kv. m, kiekvienam žemės bendrasavininkui po 49 kv. m, N. O. K. 49 kv. m + 115 kv. m, kas sudaro 164 kv. m, t. y. 164/552 dalis, K. S. priklauso 49 kv. m + 80 kv. m, sudaro 129 kv. m, t. y. 129/552 dalys, V. L. - 49 kv. m + 75 kv. m, viso 124 kv. m, t. y. 124/552 dalys, E. B. - 49 kv. m + 86 kv. m, viso 135 kv. m, t. y. 135/552 dalys. Ieškovai nurodė, kad VĮ Registrų centras netiksliai paskaičiavo dalis ir taip pažeistos visų bendrasavininkų teisės. Atsakovė V. L. pasistatė priestatą, tuo pasigerindama savo gyvenimo sąlygas bei pasididindama savo gyvenamąjį plotą, proporcingai padidėjo ir atsakovės turimas plotas viso užimamo gyvenamojo namo ploto atžvilgiu. Ieškovai nurodė, kad nuo to laiko kai įsigijo žemės sklypus, niekas nepasikeitė, tarp bendrasavininkų yra nusistovėjusi faktiškai naudojama ir įteisinta žemės sklypu naudojimosi tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovai, reikšdami reikalavimą panaikinti 2005-05-11 dalies žemės sklypo ir dalies pastato pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas 3/8 dalis žemės sklypo kaip neatitinkančius tikrovės, nenurodė jokių sandorio negaliojimo pagrindų, tik prašo panaikinti dalį paties sandorio, kaip neatitinkančio tikrovės. Reikšdami reikalavimus dėl atsakovei V. L. priklausančios žemės sklypo dalies sumažinimo, ieškovai įrodinėja, kad teismui pateiktame namų valdos žemės sklypo ribų plane yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, t.y. paskirstytos bendrasavininkams sklypo dalys, nurodyti plotai („sklypo padalinimo eksplikacija“), pagal kuriuos P. B. priklauso 124 kv. m, todėl atsakovei V. L. taip pat priklauso 124 kv. m ploto, t. y. 1/8 dalis žemės sklypo. Tačiau teismui ieškovai nepateikė kito notarine forma sudaryto susitarimo, o tik byloje esantį 1993-09-16 notarinį susitarimą pirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kokiomis dalimis bendrasavininkai susitaria pirkti minėtą sklypą, taip pat nepateikė įrodymų, kad naudojimosi tvarka įregistruota viešame registre. Ieškovai taip pat remiasi 1995-08-30 Lietuvos Respublikos Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įsakymu Nr. 228-81 dėl leidimo parduoti žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, kurio priede 150 p. nurodyta, kad „E. D., V. Š., A. Š., P. B., V. B., adresu (duomenys neskelbtini), preliminariai moka už 0,052 ha E. D. 1/4, V. Š. 1/8 d, A. Š. 1/8 d, P. B. 1/8 d, V. B. 1/„, tačiau vertinant šį dokumentą ir paskaičiavus žemės sklypo bendrasavininkams išdalintas dalis, nesusidarytų sveikas skaičius - vienetas, liktų 2/8 dalys kaip neišpirkta ir valstybei priklausanti žemės dalis, tačiau tokių duomenų, kad pardavus 0,0552 ha žemės sklypą, 2/8 sklypo dalys liko neparduotos, nėra. Teismas pažymėjo, kad pateiktas namų valdos žemės sklypo ribų planas su žemėtvarkos spaudu nepatvirtina susitarimo naudojimosi žemės sklypu įregistravimo, todėl ieškovų teiginį, jog byloje esantis žemės sklypo planas yra susitarimas tarp bendrasavininkų dėl sklypo dalių, o ne planas, nurodantis išorines sklypo ribas, teismas vertino kritiškai ir pažymėjo, kad šiame plane nurodytos sklypo dalys neatitinka 1993-09-16 bendrasavininkų susitarimu nustatytų žemės sklypo dalių pirkimo. Teismui taip pat nebuvo pagrindo pripažinti, jog vien tik spaudo buvimas ant žemės sklypo plano, nesant susitarimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, reiškia, kad žemės sklypo tvarkos nustatymas įregistruotas VĮ Registrų centre, juolab, kad iš VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkų nėra nustatyta ir įregistruota. Įvertinęs aplinkybę, jog naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota įstatymo nustatyta tvarka, teismas konstatavo, jog ieškovų ir kitų žemės sklypų savininkų susitarimai atsakovams ar kitiems tretiesiems asmenims negalioja (CK 4.81 str. 2 d.). Dėl to, tarp ieškovų ir atsakovų kilus ginčui dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, ši naudojimosi tvarka, pareiškus ieškinį, turi būti nustatyta teismo tvarka, o toks ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra pateiktas teismui. Taip pat pripažinus, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, neturi teisinės reikšmės ieškovų argumentai, jog atsakovė V. L. savavališkai didina ribas į ieškovų žemės sklypo dalį, taip neteisėtai koreguodama kitus žemės sklypo plotus. Byloje esantys įrodymai (mokėjimo pranešimai) taip pat patvirtina aplinkybę, kad P. B. įsigijo 3/8 dalis žemės sklypo. Atsakovė V. L. iš P. B. 2005-05-11 dalies žemės sklypo ir dalies pastato pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko 3/8 dalis žemės sklypo ir 3/4 dalis gyvenamojo namo, nekilnojamąjį turtą įregistravo Nekilnojamojo turto registre, už jį mokėjo ir iki šiol moka mokesčius, todėl ji laikytina sąžininga turto įgijėja. Teismas sprendė, kad ieškovė apie tai, jog atsakovė V. L. valdo 3/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sužinojo 2014 metų vasarą, todėl ieškovai nėra praleidę bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė N. O. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – 1) panaikinti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašą, kad V. L. nuosavybės teise valdo 3/8 dalis žemės sklypo; 2) panaikinti 2005-05-11 dalies žemės sklypo ir dalies žemės pastato pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas 3/8 dalis žemės sklypo kaip neatitinkančias tikrovės; 3) pripažinti, kad V. L. nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis 0,0124 ha; 4) patikslinti bendrasavininkų valdomas žemės dalis, adresu (duomenys neskelbtini), ir pripažinti, kad V. L. valdo 124/552 dalių, O. N. K. valdo 164/552 dalių, K. S. valdo 129/552 dalių, E. B. valdo 135/552 dalių; 5) pakeisti 1995-11-13 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 3.4 p., vietoje „P. B. įgyja 3/8 dalis“, įrašyti, kad „P. B. įgyja 1/8 dalis“.
Teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog P. B. pirko 3/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), remdamasis 1993-09-16 perkamo žemės sklypo bendrasavininkų susitarimu ir tik kai kuriais mokėjimų pranešimų pirmame lape esančiais įrašais, išsirinkdamas pirminius, kurių pirmame ir antrame pranešimo lape yra jau kita (b. l. 27, 54) investicinių čekių suma, be to, esant ir vėlesnių pranešimų, tačiau teismas neatsižvelgė į tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimą Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, kuriuo nustatyta tvarka vadovaujantis ir buvo parduodami žemės sklypai. Šiuo nutarimu vadovaujantis ir buvo priimtas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1995-08-30 įsakymas, pagal kurį sudaryta 1995-11-13 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Įsakyme nurodytos dalys ir yra tos dalys, kurios nurodytos ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje. Be to, tai, kad P. B. priklausanti žemės sklypo dalis yra 0,0124 ha, liudija ir pažyma apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kurio teismas iš viso nevertino kaip rašytinio įrodymo. Teismas labai kruopščiai vertino bendraturčių turėto gyvenamojo namo turto dalis. Tačiau kasacinio teismo praktika šiuo klausimu yra priešinga – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/1999 nurodoma, kad gyvenamasis namas nėra proporcingai susijęs su įgyjamu žemės plotu. Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad pirmiau minėtame Vyriausybės 1995-07-17 nutarime nereikalaujama, kad žemės sklypo dydis būtų proporcingas buto plotui. Teismas nevertino ir ieškovės gautos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pažymos, tik motyvuose pastebėjo, kad pažymos rengėjas T. Č. parengė atsakymą pagal ieškovės pateiktą planą. Tačiau pažyma pasirašyta skyriaus vedėjo, joje nurodytos ploto dalys idealiai atitinka visų keturių dabartinių namo savininkų valdomas žemės sklypo dalis, ir pačios atsakovės V. L. nuo 2005 m. valdomą žemės sklypo dalį. Namų valdos žemės sklypo ribų planas yra tiek ieškovės nekilnojamojo turto, tiek kitų bendrasavininkų nekilnojamojo turto pirkimo sutarčių neatskiriama dalis, tačiau teismas, vertindamas šį įrodymą, nusprendė, kad jame esantys antspaudai neturi jokios teisinės galios ir įrodo tik išorinių sklypo ribų nustatymą. Šis teisinis vertinimas yra niekuo nepagrįstas ir niekuo neparemtas. Nuo 1995 m. visi bendrasavininkai naudojosi būtent šiame plane nurodytomis žemės sklypo dalimis su bendru 196 kv. m bendro naudojimo plotu, kurį užima gyvenamasis namas, P. B. nurodytu plotu naudojosi ir pati atsakovė V. L.. Ši byla teisme užvesta po to, kai teismas civilinėje byloje Nr. 2-4-759/2016 nepriėmė šios bylos ieškinio kaip priešieškinio, todėl ši byla turėtų būti vertinama civilinės bylos Nr. 2-4-759/2016 kontekste.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė skunde kelia naujus reikalavimus, o būtent dėl dalių nustatymo bendraturčiams: pripažinti, kad V. L. valdo 124/552 dalių, O. N. K. valdo 164/552 dalių, K. S. valdo 129/552 dalių, E. B. valdo 135/552 dalių. Apeliantė skunde nepagrįstai nurodo, kad jos atstovė prašė papildomai pakeisti pirminį susitarimą ir patikslinti bendrasavininkų valdomas sklypo dalis pagal žemės sklypo plane nurodytą sklypo plano eksplikaciją, kad bendra namo užimama dalis yra 196 kv. m, nes tokie ieškinio reikalavimai nebuvo pareikšti, o apeliaciniame procese naujų reikalavimų reikšti neleidžiama. Be to, apeliantė ir nepagrindžia šio savo reikalavimo. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nesivadovavo galiojančiais žemės pirkimo iš valstybės įstatymais, tačiau ji nenurodo, kurioje dalyje yra pažeistos apeliantės teisės. Vadovaujantis Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987, valstybinė žemė buvo parduota joje stovinčio gyvenamojo namo bendraturčiams proporcingai valdomo gyvenamojo namo dalims. Šio fakto apeliantė nenuginčijo ir nepateikė teismui įrodymų, kad žemės sklypas buvo įgytas kitomis dalimis ar turėjo būti parduotas kitomis dalimis. Teismas išsamiai išnagrinėjo kiekvieną ieškovų reikalavimą, įvertino surinktus įrodymus, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. Taip pat apeliacinis skundas yra su trūkumais, nes tinkamai neapmokėtas žyminiu mokesčiu, nes ji prašo modifikuoti tris sandorius. Atsakovė teismui kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teikia fotonuotraukas, siekdama įrodyti ginčijamą plotą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ginčo žemės sklypo pardavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad parduodant žemės sklypus ne žemės ūkio veiklai, jų dydžiai buvo nustatomi, atsižvelgiant į statinių eksploatavimui reikalingus dydžius, o žemės sklypus parduodant asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, parduodamų žemės sklypų dydžiai nustatomi, atsižvelgiant į nuosavybės teise valdomas gyvenamojo namo dalis arba pagal jų susitarimą. Sudarant 1995-11-13 ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, ir buvo vadovaujamasi šia tvarka (Vyriausybės 1995-07-17 nuarimo Nr. 987 7.1.1.1. punktas). Apeliantės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl teismas, remdamasis pirmiau nurodytos tvarkos 7.1.1.2. punktu, konstatavo, kad nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, yra svarbus bendrasavininkų tarpusavio susitarimas, kurį sudarant nebūtina atsižvelgti, kad žemės sklypo dydis būtų proporcingas buto plotui. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl žemės sklypo nuosavybės teise valdomų dalių, kurios buvo įsigytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, dydžio. Taigi bylose nėra tapačios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovų ginčijamas įrašas Nekilnojamojo turto registre padarytas remiantis pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2005-05-11 d. tarp P. B. ( pardavėjos) ir pirkėjos V. L.. Šia sutartimi atsakovė įsigijo 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,0552 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Pareikštu ieškiniu ieškovai siekia, kad būtų nustatyta, jog atsakovė V. L. šia sutartimi įsigijo mažesnę dalį žemės sklypo, nei nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje, t.y. 1,797/8 dalis žemės sklypo. Ieškinio dalyku byloje buvo ir reikalavimas pakeisti 1995-11-13 Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties 3.4 p., vietoje „P. B. įgyja 3/8 dalis“, įrašyti „P. B. įgyja 1/8 dalis“ ( t. I, b. l. 60-62) . Šio reikalavimo pagrindu nurodyta tai, kad sutartis turi būti pakeista dėl rašymo apsirikimo sutarties 3.4 punkte. Pirmosios instancijos teismas išvadą apie tai, kokiomis dalimis pirkti žemės sklypą susitarė namo bendrasavininkiai, padarė remdamasis 1993-09-16 notariniu susitarimu pirkti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kokiomis dalimis bendrasavininkai susitaria pirkti 0,0452 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. E. D.- 1/4, V. Š. - 1/8 , A. Š. - 1/8 , P. B. -3/8 , P. G. -1/8 dalį sklypo. Susitarimas patvirtintas notarės ( b.l.73, t. I), remiantis šiuo susitarimu buvo patvirtinta 1995-11-13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartis ( b. l. 72, t. I), todėl daryti išvadą, kad buvo padaryta klaida, sudarant Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį ir nurodant joje kaip sutarties sąlygą, jog P. B. priskiriama 3/8 dalys sklypo, o turėjo būti nurodyta 1/8 dalis, nėra pagrindo. Ieškovai neginčijo notarine tvarka patvirtinto namo gyventojų susitarimo, kurio pagrindu buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, joje įrašytos dalys atitinka sklypo dalims, nurodytoms kiekvienam iš 5 namo bendrasavininkių susitarime pirkti žemės sklypą nurodytoms dalims, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad 1995-11-13 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant kiekvienam iš bendrasavininkių priskirtinas žemės sklypo dalis. Tai, kad susitarimo sudarymo laikotarpiu P. B. priklausė didesnė pastatų dalis - ¾ , leidžia daryti išvadą, kad proporcingai valdomai daliai jai galėjo būti parduota didesnė valstybinės žemės dalis.
Nustatyta, kad pasirašydami 1993-11-16 susitarimą pirkti žemės sklypą, bendrasavininkiai susitarė dėl 0,0452 ha žemės ploto pirkimo, o buvo parduodamas buvo pagal sutartį 0,0552 ha plotas. Atsiliepime į papildytą patikslintą ieškinį pardavėjo teises ir pareigas perėmusiam atsakovui - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nurodžius, kad pagal atliktus žemės sklypo geodezinius matavimus paaiškėjus, kad sklypo plotas yra 0,0552 ha, paaiškėjęs faktinis žemės sklypo plotas išdalintas proporcingai buvusioms dalims , tuo pačiu principu paskirstyta ir mokėjimo už žemės sklypą kaina. Ta aplinkybė, kad po susitarimo sudarymo paaiškėjo, jog žemės sklypo plotas yra didesnis, nereiškia, kad sklypo dalys dėl to turėjo apsikeisti, be to, šiuo pagrindu ieškovai byloje nereiškė ieškinio. Kadangi susitarime nustatytos dalys buvo nurodytos taip, kad jomis buvo išdalintas visas žemės sklypas, daryti išvadą, kad buvo rašymo ar skaičiavimo apsirikimas, nurodant dalis, nebuvo pagrindo.
Ieškovės skundo argumentai, kad P. B. priklausanti žemės sklypo dalis yra 0,0124 ha, kad tai liudija ir pažyma apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kurio teismas iš viso nevertino kaip rašytinio įrodymo. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas nesivadovavo galiojančiais žemės pirkimo iš valstybės įstatymais, tačiau ji nenurodo, kokia Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 nuostata buvo pažeista, parduodant 1995-11-13 d. sutartimi žemės sklypą. Kolegija daro išvadą, kad Valstybinė žemė buvo parduota joje stovinčio gyvenamojo namo bendraturčiams proporcingai valdomo gyvenamojo namo dalims, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad parduodant žemės sklypą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir dėl to pirkimo –pardavimo sutartis dalyje dėl žemės pardavimo P. B. turi būti pakeista. Fakto, kad sklypas turėjo būti parduotas kitomis dalimis, apeliantė neįrodė.
Apeliantė nurodo, kad faktą, jog P. B. priklausanti žemės sklypo dalis yra 0,0124 ha, liudija ir pažyma apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, kurio teismas iš viso nevertino kaip rašytinio įrodymo. Byloje yra pažyma apie piliečio žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, išduota 1995-11-13 ( t. I, b. l. 4), paruošta (duomenys neskelbtini) Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos vyr. inžinieriaus R. Ž., kurios grafoje „ kiti duomenys“ nurodyta, kad P. B. -0,0124 ha . Kadangi šios pažymos duomenys neatitinka byloje pateiktiems išrašams iš Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko, nes juose nėra duomenų, jog būtų įregistruota kaip atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės P. B. priklausanti žemės sklypo dalis ir dėl to nurodytas jos konkretus plotas, todėl ši pažyma nelaikytina įrodymu, pagrindžiančiu ieškovų reikalavimą. Tai, kad faktiškai bendrasavininkiai naudojasi kitokių plotų žemės sklypo dalimis, nei yra nustatytos jų dalys, nėra pagrindu keisti nustatytas dalis.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.