Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Vilmai Pukšmienei, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui L. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam Tauragės rajone, LR piliečiui, vedusiam, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., iškelta administracinė byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-07-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos atliekančios skyriaus vedėjos funkcijas G. V. pareiškimą iškėlė administracinę bylą L. I. pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 50⁶ str. l d. už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registre įregistruota (duomenys neskelbtini), vadovu ir vienu iš akcininkų, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos.

Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015-07-14 duomenimis sudaro 35.423,25 Eur, iš jų 5.565,02 Eur Gyventojų pajamų mokesčio ir 65,88 Eur šio mokesčio delspinigiai, 3.712,78 Eur Nekilnojamojo turto mokesčio, 1.771,00 Eur Pelno mokesčio avanso, 23.958,93 Eur Pridėtinės vertės mokesčio ir 349,64 Eur šio mokesčio delspinigiai.

Bendrovės atžvilgiu taikyti šie priverstinio išieškojimo veiksmai:

2015 m. kovo 27 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-35486 išieškoti 21.846,00 Eur mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);2015 m. gegužės 26 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-61098 išieškoti 7.007,82 Eur mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);2015 m. birželio 23 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-78363 išieškoti 2.845,11 Eur mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);2015 m. birželio 30 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-82512 išieškoti 5.329,82 Eur mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);2015 m. liepos 7 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08)-320A-18208 atnaujinti sprendimo (jo dalies) išieškoti 18.560,00 Eur mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) vykdymą;2015 m. liepos 13 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-88124 išieškoti 1.983,09 Eur mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);2015 m. liepos 14 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-88537 išieškoti 4.675,09 Eur mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų).

Vykdant VMĮ prie FM 2015-03-27 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetui vykdymą, mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-4835. Operatyvus patikrinimas atliktas tikrinant laikotarpiu nuo 2014-11-01 iki 2015-03-31 kasos ir banko sąskaitų lėšų judėjimą, pirkimus, pardavimus, atskaitingus asmenis, kreditorius, debitorius.

Minėto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė būdama skolinga valstybės biudžetui, vykdo atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais.

Bendrovė turi atidarytas tris atsiskaitomąsias sąskaitas AB SEB banke, vieną sąskaitą AB DNB banke, dvi sąskaitas Danske Bank A/S Lietuvos filiale ir dvi sąskaitas AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale.

Iš pateikto teismui AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-01-12 iki 2015-03-31 išlaidos sudarė 1.728.49 Eur. iš jų: 48,49 Eur - banko mokesčiai už paslaugų atlikimą, 1.680,00 Eur - paskolos dengimui.

Iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-01-12 iki 2015-03-31 išlaidos sudarė 127.048.43 Eur, iš jų: 48.069,75 Eur sumokėta tiekėjams UAB „(duomenys neskelbtini) - 12.958,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini) " - 6.000,00 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini) " -1.870,00 Eur ir kt.), 253,17 Eur - VMĮ prie FM, 28.284,73 Eur - Sodrai, 17.548,00 Eur - grynieji į kasą, 3.920,34 Eur - atskaitingiems asmenims, 894,77 Eur - palūkanos bankui, 211,49 Eur - banko mokesčiai už paslaugų atlikimą, 1.620,53 Eur - pagal vykdomuosius raštus.

Iš Danske Bank A/S sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-01-12 iki 2015-03-31 išlaidos sudarė 797,60 Eur, iš jų: 546,99 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui, 200,00 Eur - VMĮ prie FM, 46,82 Eur - Sodrai, 3,79 Eur banko mokesčiai už paslaugų atlikimą.

Bendrovės kasos knygos išrašo duomenimis per laikotarpį nuo 2015-01-12 iki 2015-03-31 išlaidos sudarė 25.299.45 Eur.

Iš Bendrovės pateiktų avanso apyskaitų matyti, kad atskaitingi asmenys, gavę pinigines lėšas iš kasos, laikotarpiu nuo 2015-01-12 iki 2015-03-31 vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais.

Teismo posėdžio metu L. I. neprisipažino padaręs teisės pažeidimą. Jis nurodė, kad pagal ATPK 50⁶ str. nėra pagrindo jo bausti. Mano, jog šio straipsnio reikalavimų nepažeidė nei vieno. Nėra sudaryta jokia kreditorių eilė, nes įmonė nėra nei bankrutuojanti, nei restruktūrizuota. Už pradelsimą mokesčiai sumokėti. Už tą patį bausti antrą kartą negalima. Kadangi nėra kreditorių eilės, negali būti ir eiliškumo pažeidimo. UAB (duomenys neskelbtini) atlieka 98% darbų valstybiniuose objektuose. Valstybė nemokėjo jiems už atliktus darbus tris mėnesius, todėl susidarė skola. Kadangi valstybė su jais neatsiskaitė, jie savo akcininkų lėšomis įnešė, kad galėtų sumokėti darbo užmokestį žmonėms ir nupirkti medžiagas, kad tie žmonės galėtų dirbti. Firmoje dirba 68 žmonės. Pagal tai, kaip teigia mokesčių inspekcija, tai pirma turėtų sumokėti mokesčius, uždaryti įmonę ir atleisti darbuotojus. Esmė ta, kad valstybė su jais neatsiskaitė laiku. Mokesčių inspekcijoje pasakė, kad negali atidėti mokėjimų. Atsakė, kad akcininkai gali įnešti savo lėšomis. Civiliniame kodekse yra numatyti trys atvejai, kai vadovas gali būti patrauktas atsakomybėn. Pagal šį straipsnį jokio pažeidimo nėra. Nesutinka, kad padarė pažeidimą. Neteisingai kvalifikuoti jo veiksmai. Nėra pagrindo jį bausti bauda.

Administracinėje teisės pažeidimo byloje L. I. pridėjo savo rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis nėra tinkamas jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50 straipsnio l dalį subjektas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini) " nėra sudaryta kreditorių eilė, nėra nustatyta jų reikalavimų tenkinimo tvarka, todėl objektyviai ji negalėjo būti pažeista. Specialieji įstatymai — Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas — nustato, kad tik paskelbus įmonės bankrotą arba iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą yra sudaroma kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir nustatyta jų tenkinimo tvarka (LR Įmonių bankroto įstatymo 30 ir 41 straipsniai, LR Įmonių restruktūrizavimo 13 ir 23 straipsniai). Tokia eilė UAB „(duomenys neskelbtini) " nėra sudaryta, nes UAB „(duomenys neskelbtini) " nėra įregistruotas nei bankrutuojančios, nei restruktūrizuojamos įmonės teisinis statusas, nėra priimtas atitinkamas teismo sprendimas. Institucija nepateikė jokių įrodymų, kad toks statusas UAB „(duomenys neskelbtini) " yra suteiktas ir kad įmonėje yra sudaryta kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilė. Nesant sudarytos kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės, netaikoma minėtų specialiųjų įstatymų nustatyta kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka, todėl taikyti ATPK 50⁶ straipsnio l dalį nėra teisinio pagrindo. Iš VMI nurodytų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " atsiskaitymais nepiktnaudžiauja, piniginės lėšos daugiausia panaudojamos valstybės ir Sodros mokesčiams sumokėti (už nurodytą laikotarpį Sodrai sumokėta 28331,55 Eur, VMI sumokėta 453,17 Eur), darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti, banko mokesčius ir paskolos dengimo lėšas bankas nusirašo automatiškai, kitiems tiekėjams sumokama tik labai nedidelė dalis ir tik būtiniausioms reikmėms, siekiant darbuotojus aprūpinti darbu). Nelengva finansinė situacija susidarė dėl užsakovų uždelsimo atsiskaityti (ypač priduodant objektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos lėšų), nors priskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį bendrovė finansuoja savo ir/ar skolintomis banko lėšomis ir sumoka į biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, UAB „(duomenys neskelbtini) " veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis siekiant išlaikyti įmonės veiklą ir išsaugoti sukurtas darbo vietas. Nesutinka padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio l dalyje, mano, kad Institucija neįvertino byloje esančių įrodymų ir neteisingai kvalifikavo jo veiksmus, todėl nėra pagrindo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą.

VMI atstovė Vilma Pukšmienė paaiškino, kad atlikus operatyvų patikrinimą, paaiškėjo, kad bendrovė nesilaikė mokėjimo eiliškumo tvarkos. Bendrovė vykdė atsiskaitymus ne grynaisiais ir grynaisiais pinigais su kitais kreditoriais. Prašo nubausti ir paskirti sankcijoje numatytą baudos vidurkį - 2172 eurus.

Liudytoja Z. B. paaiškino, kad atliko operatyvinį patikrinimą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, buvo nustatyta, kad nesilaikyta mokėjimo eiliškumo. Civiliniame kodekse numatytas mokėjimo eiliškumas. Darbuotojų atlyginimai turi būti mokami antra eile. Įmonė atsiskaitinėjo su tiekėjais, o turėjo atsiskaityti su valstybės biudžetu.

Liudytoja A. B., paaiškino, kad patikrinime dalyvauja du darbuotojai. Ji buvo antras darbuotojas. Su kita pareigūne nuvyko į įmonę. Supažindino vadovą su patikrinimu, paėmė dokumentų kopijas. Susipažino su patikrinimo ataskaita ir pasirašė. L. I. pažeidė atsikaitymo eiliškumą,- atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais. Pirmoje vietoje išmokami atlyginimai, po to - biudžetui atsiskaitymai. Pažymoje yra išdėstyti visi skaičiai. Jei susidaro skola valstybei, pagal skolą yra atliekami patikrinimai.

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.63-2243)(toliau -MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Vertinant nurodytą faktinę aplinkybę, kad buvo atliekami atsiskaitymai su kitais kreditoriais, teigtina, kad direktorius L. I. pažeidė ne tik MAĮ 40 str. 1 punktą, kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievole, bei 81 straipsnio 1 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, bet ir LR CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

LR CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. LR CK 6.930¹ str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Bendrovė nesilaikydama LR CK 6.930¹ nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises.

Pažymėtina, kad Bendrovės direktorius L. I. kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ATPK 50⁶ straipsnį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo L. I. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymas: Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimais ir prievolių ataskaitomis (b.l. 18-31), įmonės balansu (b.l. 16-17), 2015-05-11 operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 32-37), avanso apyskaitomis (b.l. 108-121), banko sąskaitų išrašais (b.l. 38-102) ir kasos knygos išrašu (b.l. 103-107), iš kurių nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš visų turėtų išlaidų 154873,97 Eur, VMĮ ir Sodrai sumokėjo tik 28784,72 Eur mokesčių. Šie duomenys patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas L. I., kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ATPK 50⁶ straipsnį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu. LR CK 6.930¹ str. reglamentuoja skolininko - fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. LR CK 6.930 str. 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Bendrovė nesilaikydama LR CK 6.930¹ nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynais ir negrynais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMĮ prie FM kaip kreditoriaus teises.

L. I. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. l d.

Motyvuojamoji dalis

Byloje atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant nurodytų aplinkybių visetui, teigtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo L. I. neteisėti veiksmai, vykdant atsiskaitymus su kitais kreditoriais esant mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui traktuotini kaip CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos pažeidimai, kas pagal ATPK 50⁶ str. 1 dalies nuostatas įmonių vadovams užtraukia baudą nuo 1448 eurų iki 2896 eurų.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – duomenų apie L. I. teistumą ar galiojančias kitas administracines nuobaudas nėra, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į sankcijoje numatytos baudos dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pagrįstai manytina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. I. paskiriant ATPK 50⁶ str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 50⁶ str. l d., 262 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d., 313 str.,

nutaria:

L. I. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. l d., ir paskirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.2.-3271-201/2015, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.