Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Savinijaus Katausko, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-08-20 nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo padaryti vagystę iš automobilio „Honda Jazz“ – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl automobilio „Honda Jazz“ sugadinimo – 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu T. V. paskiriant laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl vagystės iš automobilio „Volkswagen Transporter“ – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl automobilio „Volkswagen Transporter“ sugadinimo – 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu T. V. paskiriant laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo padaryti vagystę iš automobilių „Fiat Ducato“ ir „Volkswagen Transporter“ – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl automobilių „Fiat Ducato“ ir „Volkswagen Transporter“ sugadinimo – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu T. V. paskiriant laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos subendrintos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, galutine bausme T. V. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į automobilį, bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: jis 2018-07-01, apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos m., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atsineštomis replėmis išlaužęs automobilio „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. Ž., vairuotojo durelių spynelę, kurios vertė 60 Eur, ir, apibraižęs 100 Eur vertės automobilio kėbulą, įsibrovė į automobilio saloną, kur iš daiktinės paėmė įkroviklio AUX 3 Eur vertės laidą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi R. Ž. buvo pastebėtas ir bėgdamas įkroviklio laidą numetė prie mašinos. Tokiais veiksmais T. V. sugadino V. Ž. priklausančio turto už 160 Eur bei pasikėsino pagrobti V. Ž. priklausančio turto už 3 eurus;

1.2. įsibrovęs į automobilį, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą bei pagrobė svetimą turtą: T. V. 2018-07-02, apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos m., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atsineštu raktu išlaužė automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. S., vairuotojo durelių 50 Eur vertės spynelę ir šoninių durelių 50 Eur vertės spynelę. Tokiu būdu įsibrovęs į automobilio saloną, sulaužė daiktinės 50 Eur vertės užraktą, tačiau jos atidaryti nepavyko, po to iš automobilio salono pagrobė 66 Eur vertės automobilinį freoninį radiatorių ir iš automobilio bagažinės pagrobė 300 Eur vertės akumuliatorinį suktuką „Milwaukee“ kartu su dviem akumuliatoriais, 200 Eur vertės elektrinį perforatorių „Asaki“, dvejas santechnines reples „Knipeks“, vienos vertė 50 Eur, abiejų 100 Eur, 30 Eur vertės gamtinių dujų balioną, 30 Eur vertės 50 metrų ilgintuvo laido, 100 Eur vertės elektrinį kampinį šlifuoklį „Fleks“, 15 Eur vertės rankinį žibintą, 5 Eur vertės kepurę nuo saulės, automobilio skydeliui valyti skirtą 5 Eur vertės polirolį, 5 Eur vertės sėdynių apmušalų valymo cheminę priemonę. Tokiais veiksmais T. V. pagrobė D. S. priklausančio turto už 856 Eur bei sugadinta turto už 150 Eur.

1.3. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į automobilį, bei sugadino svetimą turtą: T. V. 2018-07-02, apie 06.10 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atsineštomis replėmis išlaužė automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendros 250 Eur vertės kairės pusės priekinių durelių rankeną ir spynelę, pasikėsino iš automobilio salono pagrobti daiktus, tačiau automobilyje vertingų daiktų nerado. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus T. V. tame pačiame kieme ranka išdaužė šalia stovėjusio automobilio „FIAT Ducato“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. Š., 70 Eur vertės kairės pusės šoninį lango stiklą bei sugadino 30 Eur vertės stiklo pritvirtinimo gumą ir pasikėsino iš automobilio salono pagrobti ten buvusius daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais T. V. pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. Š. priklausantį turtą bei sugadino turto už 350 Eur.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. V. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-08-20 nuosprendžiu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti, atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir nuteistajam paskirti priverstinį gydymą. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme yra tęstinė veika, t. y. vienas epizodas, nes tai vyko vienoje vietoje. Be to, nuteistojo teigimu, dviejuose epizoduose veikos buvo nutrauktos, todėl jų negalima laikyti įvykdytais nusikaltimais. Nuteistasis pažymi, jog iš karto prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, netrukdė pareigūnų atliekamam tyrimui, taip pat teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą. Labai gailisi, nukentėjusiesiems žalą atlygino, jei draudimo bendrovė pateiks civilinį ieškinį, taip pat atlygins draudimo bendrovei padarytą žalą. Nurodo, jog visų nukentėjusiųjų nuoširdžiai atsiprašė, visi daiktai nukentėjusiesiems grąžinti. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas neadekvatus, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Nurodo, jog gydėsi ir nutraukęs gydymą manė, kad įveiks priklausomybės ligą savarankiškai. Nusikaltimo dieną savarankiškai vartodamas medikamentus perdozavo, taip pat buvo vartojęs alkoholio, dėl to tapo neadekvačios būsenos. Negali paaiškinti, kodėl padarė nusikalstamas veikas. Pareigūnams davė parodymus tik vadovaudamasis savo pamąstymais. Šiuo metu lanko detoksikacijos kursą, taip pat tęsė reabilitacinį gydymą, kuris vyksta mažiausiai 12 mėnesių. Yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą ir įveikti priklausomybę. Nori pabaigti gydymą, tačiau laisvės atėmimo bausmė gydymą nutrauks ir nebus pasiekti gydymo tikslai. Nuteistasis pažymi, jog įveikęs priklausomybę nori dirbti, realizuoti save visuomenėje, būti naudingu visuomenės nariu. Nusikaltimą įvykdė spontaniškai, iš anksto neplanavęs. Pažymi, jog nuteistojo motina V. V. garantuoja ir laiduoja finansavimą už ilgalaikį nuteistojo gydymą reabilitacijos centre.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme yra tęstinė veika, t. y. vienas epizodas, nes tai vyko vienoje vietoje. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

7. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatas nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Šioje dalyje esančioje teisės normoje pabrėžiamas bausmei skirti svarbus momentas: nelaikoma, kad asmuo padarė kelias veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką, tačiau neapibrėžta tęstinės nusikalstamos veikos sąvoka. Ji nustatyta teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-149-697/2018).

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios. Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis arba alternatyvūs veikos požymiai. Nusikalstama veika gali būti pripažinta tęstine ir tais atvejais, kai vienas ar keli atskiri veiksmai atitinka administracinės teisės pažeidimo požymius, tačiau jų visuma traktuotina kaip nusikalstama veika. Pabrėžtina ir tai, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo nustatytos veikos specifikos, rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą.

9. Vienas iš tęstinės nusikalstamos veikos požymių – visas nusikalstamas veikas turi sieti bendra kaltininko tyčia, t. y. kad kaltininkas turi vieną sumanymą ir visus atliktus veiksmus suvokia ne kaip atskiras veikas, o kaip vieną nusikalstamą veiką. Be to, pažymėtina, kad kaltininko tyčia turi susiformuoti iki pirmo veiksmo darymo arba jo darymo metu. Tais atvejais, kai tyčia susiformuoja iš naujo po kiekvieno veiksmo atlikimo, nusikalstama veika negali būti laikoma tęstine ir sudaro nusikalstamų veikų daugetą.

10. Nagrinėjamu atveju tęstinės veikos konstatavimui nėra vieno iš būtinų tęstinės veiklos požymių – nuteistojo T. V. vieningos tyčios. Akivaizdu, kad padarydamas vagystes (duomenys neskelbtini) namo kieme iš automobilių „Honda Jazz“ ir „Volkswagen Transporter“ nuteistasis T. V. neturėjo bendros tyčios, t. y. neturėjo iš anksto susiformavusio bendro sumanymo padaryti vagysčių iš abiejų nurodytų automobilių. Šią išvadą pagrindžia tai, jog pirmiausia abi vagystės padarytos ne vienu metu, t. y. automobilio „Honda Jazz“ spynelę išlaužė ir pasikėsino pagrobti automobilyje buvusį turtą 2018-07-01, apie 23.50 val., o į automobilį „Volkswagen Transporter“ T. V. bandė įsibrauti praėjus daugiau nei 4 valandoms, t. y. 2018-07-02, apie 4.00 val.

11. Be to, kad tyčia įsibrauti į abu (duomenys neskelbtini) namo kieme stovinčius automobilius nebuvo bendra, t. y. kad T. V. neturėjo bendro sumanymo įsibrauti į abu automobilius, taip pat patvirtina T. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2018-07-02 Įtariamojo apklausos protokolo (b. t. 1, b. l. 100–101) nustatyta, kad T. V. nurodė, jog 2018-07-01 vakare buvo išgėręs tris butelius alaus, ėjo iš draugės, gyvenančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, į namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, jam kilo sumanymas apvogti automobilius, todėl su savimi turimomis raudonos spalvos plastikinėmis rankenomis replėmis priėjo prie automobilio „Honda“ ir išlaužė vairuotojo durų spynelę. Pažymėtina, jog apie ketinimą tuo pačiu metu apvogti kitą automobilį T. V. apklausoje neužsimena.

12. Iš 2018-07-03 Įtariamojo apklausos protokolo (b. t. 2, b. l. 80–81) nustatyta, kad T. V. parodė, jog po vagystės iš automobilio „Honda Jazz“ 2018-07-02, apie 4.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis grįžo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, jame atsineštu raktu išlaužė kieme stovėjusio mėlynos spalvos automobilio „Volkswagen Transporter“ vairuotojo durelių spynelę.

13. Iš nuteistojo T. V. parodymų akivaizdu, kad įsibraunant į abu (duomenys neskelbtini) namo kieme stovinčius automobilius jis neturėjo bendro sumanymo, abu nusikalstami sumanymai kilo skirtingu momentu (vienas 2018-07-01 23.50 val., kitas – 2018-07-02, apie 4.00 val.), abi nusikalstamos veikos sumanytos atskirai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad abi nusikalstamas veikas nagrinėjamu atveju sieja bendras nuteistojo sumanymas. Be to, abiem nusikalstamoms veikoms yra panaudoti ir skirtingi nusikalstamų veikų įrankiai, t. y. įsibraudamas į automobilį „Honda Jazz“ nuteistasis panaudojo su savimi turėtas reples, o įsibraudamas į automobilį „Volkswagen Transporter“ – atsineštą raktą.

14. Apibendrindama išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog įsibraunant į automobilius „Honda Jazz“ ir „Volkswagen Transporter“ padaryta viena tęstinė nusikalstama veika. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. V. nuteisė už dvi atskiras nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, jog nė vienos ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu, taip pat baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis T. V. nenurodė, jog įsibraudamas (bandydamas įsibrauti) į abu (duomenys neskelbtini) namo kieme stovinčius automobilius, jis turėjo bendrą sumanymą šiuos automobilius apvogti, t. y. nuteistasis T. V. nemanė, jog įsibraudamas (bandydamas įsibrauti) į du (duomenys neskelbtini) namo kieme stovinčius automobilius daro tik vieną nusikaltimą. Akivaizdu, kad nuteistojo tyčia susiformavo iš naujo po įsibrovimo į automobilį „Honda Jazz“ (savarankiška tyčia), todėl nusikalstama veika įsibraunant (bandant įsibrauti) į abu (duomenys neskelbtini) namo kieme stovinčius automobilius negali būti laikoma tęstine ir sudaro nusikalstamų veikų daugetą. Be to, versiją apie galbūt vienos padarytos nusikalstamos veikos tęstinį pobūdį nuteistasis T. V. iškėlė tik apeliaciniame skunde, todėl darytina išvada, jog tokiu būdu nuteistasis vis dėlto nemano, jog įsibraudamas (bandydamas įsibrauti) į abu (duomenys neskelbtini) namo kieme stovinčius automobilius padarė tik vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o tiesiog siekia švelnesnės bausmės už padarytus nusikaltimus.

15. Vienu iš apeliacinio skundo argumentų nuteistasis nurodo, jog dviejuose epizoduose veikos buvo nutrauktos, todėl jų negalima laikyti įvykdytais nusikaltimais. Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, matyti, jog T. V., be kita ko, yra nuteistas pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo padaryti vagystę iš automobilio „Honda Jazz“ ir pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dėl pasikėsinimo padaryti vagystę iš automobilių „Fiat Ducato“ ir „Volkswagen Transporter“. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija pažymi, jog T. V. nuteistas būtent už pasikėsinimą padaryti nusikalstamas veikas, o ne už baigtas nusikalstamas veikas.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinka su tuo, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė nebuvo atidėta, prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir jam paskirti priverstinį gydymą.

17. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

18. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo T. V. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog T. V. įvykdė 6 tyčines nusikalstamas veikas – tris apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus bei du baudžiamuosius nusižengimus (du iš įvykdytų apysunkių nusikaltimų nutrūko esant pasikėsinimo stadijai). T. V. nusikalto turėdamas neišnykusius teistumus, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikaltimus, anksčiau teistas devynis kartus, daug kartų baustas administracine tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog visos nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už įvykdytas nusikalstamas veikas T. V., kaip recidyvistui, turi būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. O laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingumo principo turinio. Vadovaujantis išdėstytais motyvais atmestinas apeliacinio skundo reikalavimas T. V. taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimą.

20. Taip pat atmestinas nuteistojo reikalavimas dėl priverstinio gydymo nuteistajam skyrimo. BK 98 straipsnio 1 dalis numato, jog priverčiamąsias medicinos priemones taikyti teismas gali asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nėra pripažintas nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu, taip pat nėra duomenų, jog nuteistajam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nuteistajam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Pažymėtina ir tai, jog BK nenumato ir priverstinio gydymo nuo alkoholizmo. Nors nuteistasis nurodo, jog šiuo metu lanko detoksikacijos kursą, taip pat tęsė reabilitacinį gydymą, kuris vyksta mažiausiai 12 mėnesių, yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą ir įveikti priklausomybę, nori pabaigti gydymą, tačiau laisvės atėmimo bausmė gydymą nutrauks ir nebus pasiekti gydymo tikslai, tačiau pažymėtina, jog iš pateiktų pažymų matyti, jog laikotarpiais nuo2018-08-24 iki 2018-09-08, nuo 2018-09-17 iki 2018-09-29 ir nuo 2018-10-16 iki 2018-10-31 nuteistasis gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo narkotinės abstinencijos gydymo skyriuje, t. y. nėra nustatyta, kaip nurodo nuteistasis, mažiausiai 12 mėnesių kursas, matyti, kad taikytas epizodinis gydymas, o ne gydymo kursas. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Gabrielius“ reabilitacijos centro 2018-11-07 pažymos Nr. 98 nustatyta, kad nuteistasis į socialinę, psichologinę reabilitacijos VšĮ „Gabrielius“ bendruomenę nuo alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomiems vyrams atvyko tik 2018-11-01, o perkėlimas į pirmą nekontaktinę reabilitacijos fazę planuojamas tik 2018-11-11, todėl nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis pradėjo reabilitacinį gydymą. Be to, net ir esant pradėtam gydymui nuo priklausomybės alkoholiui ar kitoms psichiką veikiančioms medžiagoms, ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis).

21. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nuteistajam skirti laisvės atėmimo bausmės atidėjimą bei taikyti priverstinį gydymą nuo alkoholizmo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo T. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. V. apeliacinį skundą atmesti.