- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- AS-148-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02783-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus viršininko priimtą sprendimą nenagrinėti pareiškėjo rašyto pareiškimo dėl Z. J. N. 2022 m. gegužės 25 d. padaryto administracinio pažeidimo (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir įpareigoti policijos pareigūnus išnagrinėti pareiškimą ir priimti procesinį sprendimą, panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus viršininko priimtą sprendimą nenagrinėti pareiškėjo rašyto pareiškimo dėl Z. J. N. 2022 m. birželio 3 d. padaryto administracinio pažeidimo (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) ir įpareigoti policijos pareigūnus išnagrinėti pareiškimą ir priimti procesinį sprendimą.
II.
Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia inicijuoti bylą administraciniame teisme ne dėl ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje, o siekia inicijuoti ginčą būtent dėl administracinio nusižengimo teisenos, t. y. pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi. Todėl darytina išvada, kad atsakovas nagrinėjamu atveju veikia ne viešojo administravimo srityje, o vykdo jam skirtas funkcijas administracinio nusižengimo tyrime. Taigi šiuo atveju pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą, nes ginčas kyla ne iš viešojo administravimo srities, o iš teisėsaugos institucijos veiksmų (galimo neveikimo) vykdant savo funkcijas bylos tyrimo srityje pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatas. Kartu pažymėtina, kad administraciniai teismai nenagrinėja teisėsaugos institucijų veiksmų (neveikimo) vykdant savo funkcijas bylos tyrimo srityje pagal ANK nuostatas.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti.
Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjas kreipėsi į policiją su pareiškimais, nes buvo pasikėsinta į pareiškėjo turtą. Policija atsisakė pareiškimus priimti. Pareiškėjas mano, kad ginčas kilo viešojo administravimo srityje, nes policija veikia kaip viešojo administravimo subjektas. Pareiškėjas paaiškina, kad neskundžia nutarimo pagal ANK nuostatas, tačiau jį šokiruoja policijos veiksmai atsisakant priimti pareiškimus. Be to, policija savo raštuose buvo nurodžiusi, kad juos galima skųsti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja ANK. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-575/2019); taip pat kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009). Sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartį Nr. T-30/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas siekia ginčyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus viršininko sprendimą nenagrinėti pareiškėjo rašyto pareiškimo dėl Z. J. N. 2022 m. gegužės 25 d. padaryto administracinio pažeidimo, taip pat Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus viršininko sprendimą nenagrinėti pareiškėjo rašyto pareiškimo dėl Z. J. N. 2022 m. birželio 3 d. padaryto administracinio pažeidimo, teisingai konstatavo, kad bylos dėl administracinių nusižengimų teisenos nėra priskiriamos administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 17 str.). Tokie teisiniai santykiai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus atsisakė priimti kaip nepriskirtinus administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo reikalavimai susiję su siekiu inicijuoti ginčą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos, o ne viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės nėra susijusios su viešojo administravimo sritimi, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai nenagrinėtini administracinio teismo.
Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-504/2014; 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-705-602/2015 ir kt.). Taigi vien tai, jog Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus viršininko sprendimuose buvo nurodyta apskundimo tvarka, skundą paduodant administraciniam teismui, nedaro pagrindo šiuos sprendimus vertinti kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.