Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-18 · Civilinė byla Nr. 2S-495-324/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-18
Bylos Nr.
2S-495-324/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Aušra Baubienė, Albinas Čeplinskas
Atsakovas
E. Kunčiuvienės, E.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-495-324/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė
Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 110.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Albino Čeplinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. Kunčiuvienės individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25233-774/2008 pagal viešosios įstaigos „Miesto ritmai“ ieškinį atsakovui E. Kunčiuvienės individualiai įmonei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi areštavo atsakovo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ne didesnei kaip 48398,88 Lt sumai, uždraudė juos perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos (disponuoti), paliekant atsakovui teisę šiuos daiktus valdyti ir jais naudotis. Neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai ieškinio sumai užtikrinti nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti, paliekant atsakovui teisę iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su ieškovu. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, atsižvelgdamas į pakankamai didelę ieškinio sumą, atsakovo vengimą atsiskaityti.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Nutartis prieštarauja aukštesnės instancijos teismo priimtam sprendimui tokios pat kategorijos byloje. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-223/2008 nurodė, kad pradėtame teisminiame procese laikinųjų apsaugos priemonių taikymas remiasi dviem pagrindinėmis prielaidomis: pirma, ieškovo teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami ir teismas priims jam palankų sprendimą; antra, atsakovas vengs būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pradėtas teisminis procesas remiasi tik prielaidomis, todėl būsimo galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, ypač pradinio teisminio proceso etapo metu, neturėtų būti maksimalus. Nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą.

Taikomos laikinosios apsaugos priemonės daro didelę žalą atsakovo komercinei veiklai, blogėja ieškovo dalykinė reputacija ir komerciniai ryšiai.

Prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja jos atsiradimo tikimybė. Atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų ieškovui, atsakovo finansinė būklė nežinoma, ieškinio suma yra didelė, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde atsakovas nepaneigė galimybės, jog teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neturi išspręsti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovo įsiskolinimą ir tai, kad atsakovas vengia vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ieškovui. Pritaikyta poveikio priemonė atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus ekonomiškumo principus, nevaržo atsakovo teisių labiau negu reikia civilinio proceso tikslams šioje byloje pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog pakankamai didelė ieškinio kaina – 48398,88 Lt, aplinkybė, jog atsakovas vengia atsiskaityti, gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas skundžiamą nutartį šiomis aplinkybėmis, turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atsakovo nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. priimtoje nutartyje (civilinė byla Nr. 2-223/2008), buvo nagrinėjamas klausimas, ar galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bendrovės turto atžvilgiu, kuomet nėra objektyvių duomenų apie skolininko galimą vengimą vykdyti būsimą teismo sprendimą, kadangi jis pateikė įrodymus, jog sumokėjo didžiąją dalį skolos. Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė patenkinti skolininko prašymą ir panaikinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jam padengus didžiąją dalį skolos. Egzistuoja skirtumas tarp nagrinėjamos bylos ir apelianto nurodytos bylos ratio decidendi. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja aukštesnės instancijos teismo priimtam sprendimui.

Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro didelę žalą atsakovo komercinei veiklai, blogėja ieškovo dalykinė reputacija ir komerciniai ryšiai, nėra pagrindas laikyti teismo nutartį neteisėta ir nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina ieškinio užtikrinimui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Aušra BaubienėAlbinas Čeplinskas