- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2S-1591-950/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09429-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. S.
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17628-1172/2023 pagal ieškovės A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovui A. S., išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki Kauno apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti laikinąją bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) atsakovas A. S. gali susisiekti su nepilnamečiais vaikais darbo dienomis nuo 18.00 val. iki 21.00 val. Lietuvos laiku, savaitgaliais nuo 12.00 val. iki 18.00 val. Lietuvos laiku, laikas derinamas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų užimtumus; 2) atsakovas A. S. praleidžia su vaikais 2024 m. vasario 19 d. – 2024 m. vasario 23 d., t. y. kai ieškovė nuperka bilietus, iškart el. paštu informuoja atsakovą apie vaikų paėmimo laiką ir informuoja apie laiką, kada vaikai turi būti grąžinti ieškovei atgal 2024 m. vasario 23 d.; 3) vaikams bilietus pirmyn ir atgal apmoka abu tėvai lygiomis dalimis.
2. Prašyme nurodė, kad Kauno apylinkės teisme 2021 m. birželio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1206-1107/2021, patvirtinta šalių taikos sutartis dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat patvirtinta bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais persikėlė gyventi į Šveicarijos konfederaciją, kur šalių vaikai lanko mokyklą. Kol bus pakeista minėta nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, atsakovas gali su jais bendrauti telefonu. Ieškovės manymu, nepilnamečių laikinas vaikų bendravimo tvarkos pakeitimas (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) įneš stabilumo ir taip bus užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai. Tokiu prašymu ieškovė siekia užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi vaikų interesai.
3. Atsakovas A. S. atsiliepimo į prašymą nepateikė.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo netikslinga, kadangi nėra žinomas sprendimas dėl vaikų grąžinimo į Lietuvą. Be to, ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų, nes ieškovė neatsižvelgia į geriausius vaikų interesus, į jų teisę bendrauti su abiem tėvais, neieško galimybės vaikams kuo greičiau pasimatyti su tėvu. Atsakovui siūloma su vaikais bendrauti 2024 m. vasario 19–23 d., t. y. atsakovas su vaikais pasimatytų maždaug po 6 mėnesių. Jeigu teismas nuspręstų taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, Skyrius siūlė nustatyti, kad Kalėdas ir Naujuosius metus vaikai praleidžia su tėvu, o pavasario atostogas – su ieškove. Tokia bendravimo tvarka, Skyriaus nuomone, užtikrintų tėvų lygiateisiškumą ir vaikų teisę greičiau pasimatyti su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
6. Teismas nurodė, kad nors ieškovė prašomą vaikų bendravimo perkėlimą iš rudens atostogų į pavasario atostogas grindžia numatytu gimdymu, tačiau interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingą susidūrusių interesų pusiausvyrą; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytą bendravimo grafiką.
7. Nors byloje yra rašytiniai įrodymai apie ieškovei suteiktas nėštumo ir gimdymo atostogas, tačiau, teismo nuomone, ieškovė nepagrindė, kad neturės realios galimybės laikytis nustatytos vaikų bendravimo su tėvu tvarkos rudens atostogų metu pati arba per įgaliotą asmenį. Teismas konstatavo, kad šis pasunkinimas nelaikytinas iš esmės suvaržančiu ieškovės teises, kadangi grindžiamas teisėtais vaikų interesais, ir pažymėjo, jog šalys taikos sutartimi sulygo, kad iš anksto derins šalių su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką pagal vaikų interesus bei kiekvieno iš tėvų galimybes ir užimtumą, šalims iš anksto suderinus.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, ar su vaikų tėvu buvo suderintas vaikų išvykimas gyventi į kitą šalį, ar buvo derintas bendravimo tvarkos keitimas, ar ji dėjo pastangas susitarti su atsakovu dėl jos užimtumo ir galimybių pakeisti 2023 m. rudens atostogų metu numatytą tėvo bendravimo tvarką ir kad atsakovas su tuo nesutiko, bei pažymėjo, kad nėra aišku, ar vaikai į kitą šalį išvyko nuolatinai gyventi teisėtai ir tokiu atveju būtina koreguoti nustatytą bendravimo su tėvu tvarką.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės siūlomas skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimas 2024 m. vasario mėnesį, t. y. po beveik šešių mėnesių nuo kreipimosi į teismą dienos, pažeidžia vaikų interesus, jų teisę nuolat bendrauti su tėvu, būti jo globojamiems, kas nesuderinama su nepilnamečių vaikų asmeninėmis neturtinėmis teisėmis. Taip pat pažeidžia atsakovo, kaip skyrium gyvenančio tėvo, teisę bendrauti su vaikais ir tėviškąją pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus.
10. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų amžių, užimtumą, galimai dalyvavimą neformalaus ugdymo programose, sprendė, kad konkretaus bendravimo telekomunikacinėmis ryšio priemonėmis laiko ir trukmės nustatymas pažeistų nepilnamečių vaikų dienotvarkę, poilsio režimą ir neatitiktų jų interesų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu ieškovė A. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Ieškovės siūloma atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka yra laikina, t. y. iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo. Ieškovė bendravimo tvarką siūlo tik iki pavasario, nes tikisi, jog pavyks su atsakovu susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo bei kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė su atsakovu gali esamą situaciją išspręsti taikai, nors pats teismas, tiek išvadą teikianti institucija nurodė, jog atsakovas nedavė sutikimo vaikams išvykti nuolat gyventi į užsienį ir dėl vaikų pagrobimo kreipėsi į Skyrių. Atsakovas pasitraukė iš ieškovės inicijuotos mediacijos, o tai reiškia, kad į jokias derybas dėl bendravimo tvarkos su vaikais keitimo nesileidžia ir jokių susitarimų iš atsakovo pusės nėra, todėl nutartyje siūlomos lankstaus bendravimo tvarkos vykdymo nebus.
11.3. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo pateikimo metu ieškovė laukėsi kūdikio, ji pateikė vaikų interesus atitinkančią bendravimo tvarką su atsakovu. Ieškovė taip pat nurodo, kad bilietų pirkimas vaikų rudens atostogų metu yra pabrangęs ir sudėtingas, nes nėra tiesioginių skrydžių. Ieškovė dėl savo padėties negalės palydėti ir perduoti vaikų atsakovui.
Atsiliepimas
12. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį patikslino ir kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovė tik deklaratyviai nurodo, kad laikina bendravimo tvarka yra taikytina iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsigaliojimo, kuri numatyta bei aptarta iki pavasario, tačiau nutyli, kad ieškovė neteisėtai nepilnamečius vaikus išsivežė iš Lietuvos Respublikos be atsakovo žinios ir sutikimo, taip pažeisdama ne tik įstatymų nuostatas, tačiau padarydama ir nusikalstamą veiką pagal Hagos konvenciją, t. y. pagrobdama vaikus. Pritaikius ieškovės prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu bus nepagrįstai patenkinti pagrindiniai jos ieškinio reikalavimai, dar net neišnagrinėjus bylos iš esmės, kas visiškai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties bei nepagrįstai būtų iš esmės pateisintas jos neteisėtas elgesys.
12.2. Nepaisant nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis ir aiškios jos sąlygos, ieškovė iš anksto suplanavusi, tyčia nepranešusi bei negavusi atsakovo sutikimo, vienasmeniškai priėmusi sprendimą, nepilnamečius vaikus išsivežė iš Lietuvos Respublikos į Šveicarijos Konfederaciją, tokiu būdu grubiai pažeisdama ne tik galiojančių sprendimų privalomumą, įstatymų nustatytą tvarką (išankstines ir privalomas ikiteismines procedūras), tačiau tiek nepilnamečių vaikų, tiek atsakovo teises ir interesus. Tokie ieškovės veiksmai yra absoliučiai nesuderinami su nepilnamečių vaikų geriausiais interesais, atsakovo teisėmis.
12.3. Ieškovės siūloma laikinosiomis apsaugos priemonėmis bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra pernelyg ribojama ir minimali, neatitinkanti nei vaikų, nei atsakovo teisių, todėl jokiais būdais negali būti taikoma. Nėra jokių duomenų, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais kenkia vaikų interesams, kad atsakovas negebėtų užtikrinti vaikams saugios aplinkos, todėl turi būti laikomasi nutartyje, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nustatytos sąlygos, pagal kurias atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas buvo tiesioginis ir pagal galimybes maksimalus.
12.4. Ieškovė nėra pateikusi absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad ji neturi realios galimybės laikytis nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nustatytos bendravimo tvarkos. Ieškovės teikiami argumentai, kad ji nėščia ir artimiausiu metu jai numatytas gimdymas, yra nepakankami ginčo situacijoje ir nesusiję su nagrinėjamo ginčo dalyku. Ieškovė siūlo atsakovui su nepilnamečiais vaikais pasimatyti tik po 6 mėnesių nesimatymo, kuomet jie neteisėtai ir savavališkai ieškovės buvo išvežti. Savo pamatines ir konstitucines teises ieškovė siūlo įgyvendinti su vaikais susisiekiant tik telefonu, kas yra absurdiška ir nesuprantama. Tokia siūloma ieškovės tvarka yra nesuvokiama, nesąžininga ir neadekvati. Ieškovė neteisėtai eliminavo atsakovą iš vaikų gyvenimo, dėl ko turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka.
12.5. Atsakovas apskritai nelaiko ieškovės pateiktos informacijos kaip argumento, kad pastaroji negali įvykdyti nustatytos bendravimo tvarkos dėl bilietų brangumo ir nesant tiesioginių skrydžių, kadangi ji turėjo prisiimti jai tenkančias iš nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pareigas ir iš to kylančias neigiamas pasekmes, kuomet neteisėtai ir savavališkai be atsakovo žinios ir sutikimo išsivežė nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos, tenkinant išimtinai savo interesus. Negana to, ieškovė, elgdamasi nesąžiningai ir įžūliai, dar atsakovo reikalauja prisidėti prie bilietų įsigijimo kainos, kuomet to išvis nereikėtų daryti, jei ieškovė nebūtų neteisėtai vaikų išvežusi iš Lietuvos Respublikos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų
14. Ieškovė A. K. (toliau – ieškovė arba apeliantė) apeliacinės instancijos teismui 2023 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos (reg. Nr. DOK-30061), prie kurio pridėjo: nepilnamečių vaikų nuomonę (2 ekrano nuotraukos), 2024 m. spalio 24 d. šalių susirašinėjimą el. laiškais (2 ekrano nuotraukos), 2023 m. lapkričio 4 d. vaiko gimimo pažymėjimą su vertimu į lietuvių kalbą, informaciją apie šalių nepilnamečių vaikų bendravimą su atsakovo (skambučiais ir susirašinėjimą) (29 telefono ekrano nuotraukos), šalių nepilnamečių vaikų telefonų išklotines už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.
15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais įrodymais, preliminariai įvertinęs jų turinį, nenustatęs išimtinių 15 punkte nurodytų aplinkybių ir įvertinęs apeliacijos dalyką, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo (sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo byla iš esmės nėra nagrinėjama), atsisako juos priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai neturi reikšmės sprendžiamam klausimui.
Dėl ginčo esmės
17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo.
19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nuolatinės šalių nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos pakeitimo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kitų procesinių dokumentų reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo – laikinos atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo – tuo pagrindu, jog ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka pažeidžia vaikų interesus, jų teisę nuolat bendrauti su tėvu, būti jo globojamiems, kas nesuderinama su nepilnamečių vaikų asmeninėmis neturtinėmis teisėmis, bei pažeidžia atsakovo, kaip skyrium gyvenančio tėvo, teisę bendrauti su vaikais ir tėviškąją pareigą auklėti ir prižiūrėti savo vaikus.
22. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės nurodo tapačias aplinkybes, kurias nurodė ir teikdama prašymą pirmosios instancijos teismui, t. y. kad ji su šalių nepilnamečiais vaikais persikėlė nuolat gyventi į Šveicarijos Konfederaciją dėl šeimyninės padėties ir kad dėl to, jog laukiasi, bei dėl artėjančio gimdymo termino, negali palydėti vaikų skrydžiui į Lietuvą anksčiau nei per vaikų pavasario atostogas 2024 m. vasario mėn. Ieškovės manymu, jos siūloma laikina atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.
23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1206-1107-2021 šalių nepilnamečių vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, taip pat nustatė atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią, be kita ko, šalys susitarė, kad su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka gali būti keičiama pagal vaikų interesus bei kiekvieno iš tėvų galimybes ir užimtumą, šalims iš anksto suderinus.
24. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
25. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas).
26. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė vaikus iš Lietuvos išsivežė to neaptarusi su atsakovu, kuris aiškiai savo procesiniuose dokumentuose išreiškė nesutikimą su vaikų išvežimu į kitą šalį, o, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės siūloma laikina bendravimo tvarka nepagrįstai apriboja vaikų interesus ir teisę bendrauti su tėvu, nes, kaip tą nurodė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Skyrius pirmosios instancijos teismui pateiktoje išvadoje, vaikų susitikimas su tėvu beveik po šešių mėnesių nuo jų išvykimo iš Lietuvos iki vaikų pavasario atostogų be abejonės neatitinka geriausių vaikų interesų ir pažeidžia jų teisę bendrauti su tėvu. Ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog ji būtų bandžiusi derinti vaikų ir atsakovo bendravimo tvarkos pakeitimo sąlygas dėl to, jog išvyksta su vaikais gyveni į kitą šalį, nors tą galėjo ir turėjo žinoti iš anksto, atsižvelgiant į tai, kad tokie sprendimai, kaip išsikėlimas gyventi ne tik, kad į kitą gyvenamąją vietą, bet ir į kitą šalį, dažniausiai nėra priimami skubotai. Pažymėtina, kad ieškovė ne tik nebandė su atsakovu tartis dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, tačiau net nepranešė apie vaikų išvežimą nuolat gyventi į kitą šalį iki faktinio jų išvykimo. Ieškovė apie tai, kad laukiasi ir kad negalės vaikų per rudens atostogas palydėti į Lietuvą susitikti su atsakovu taip pat turėjo ir galėjo numatyti iš anksto, todėl galėjo tai aptarti su atsakovu. Vien tai, kad po to, kai ieškovė su vaikais išvyko iš Lietuvos, atsakovui nesutinkant su tokiais ieškovės veiksmais, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybių, dėl kurių ieškovės prašoma apimtimi turėtų būti ribojamas vaikų bendravimas su atsakovu, byloje taip pat nenustatyta.
27. Išnagrinėjus civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus skundžiamoje nutartyje padarytas teismo išvadas, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstas išvadas dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo nepagrįstumo, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
28. Išdėstytų argumentų pagrindu, teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl proceso baigties
29. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo, tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
31. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, įgijo atsakovas, kuris pateikė prašymą ir įrodymus, pagrindžiančius jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtinto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistinos 435,60 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl žyminio mokesčio
32. Ieškovė, pateikdama atskirąjį skundą, 2023 m. rugsėjo 22 d. sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį.
33. CPK 80 straipsnio 2 dalis numato, jog už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Sistemiškai taikant CPK 80 straipsni 2 dalį ir 5 dalį, žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neturėjo būti mokamas.
34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atskiruoju skundu skundė nutartį, kuria buvo išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šeimos byloje, jai grąžintinas 55 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2023 m. rugsėjo 22 d. už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo (CPK 87 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 435,60 (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 60 ct) Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55 (penkiasdešimt penkis eurus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. rugsėjo 22 d. (lėšų pervedimo nurodymo Nr. 352).
Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.