- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- I1-8473-423/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01917-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A., A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, atsakovės atstovas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2).
Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad neturtinę žalą kildina iš to, jog nuo 2020 m. birželio mėnesio iki 2021-08-03, atliekant bausmę Pravieniškių PN, jam nebuvo užtikrinamas maitinimas pagal religinius įsitikinimus. Paaiškino esantis žydų tautybės ir išpažįstantis žydų tikėjimą, tačiau pataisos namuose netiekiamas košerinis maistas. Pareiškėjo įsitikinimu, košerinio maisto negali gaminti kitų tautybių ir tikėjimo asmenys, jis negali būti gaminamas ir tiekiamas bendruose induose bei valgomas kartu su kitų tautybių asmenimis. Skundėsi, kad pataisos namuose nesudaroma galimybė pareiškėjui pačiam gamintis maistą atskiruose induose ir ant atskiros viryklės. Be to, pataisos namų parduotuvėje negalima įsigyti miltų, kiaušinių. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, jautėsi žeminamas, buvo sukelti nepatogumai. Visa tai vertina kaip padarytą neturtinę žalą ir prašo priteisti 10 000 Eur jai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 7-11) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turi specifinį teisinį statusą, kadangi yra nuteistasis. Dėl to tam tikras jo teisių suvaržymas yra neišvengiamas. Pažymėjo, kad nuteistieji yra maitinami pagal Kalėjimų departamento direktorius 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo maitinamas pagal gydytojo paskirtą dietinį valgiaraštį. Nuteistieji gali būti maitinami tik pagal vieną valgiaraštį. Pataisos namų administracija nebuvo gavusi pareiškėjo prašymų ar skundų, susijusių su maitinimu ar galimybe gamintis maistą pačiam. Teisės aktuose nėra numatyta teisė nuteistiesiems pataisos įstaigose turėti tokius maisto produktus, kaip miltai ir kiaušiniai, todėl pareiškėjo argumentai dėl nesudarytos galimybės jų įsigyti, nepagrįsti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Savo argumentus nepagrįstai hiperbolizuoja. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, nesuteikiant pareiškėjui tinkamo maitinimo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio mėnesio iki 2021-08-03. Pareiškėjas teigė, kad pataisos namuose buvo diskriminuojamas dėl religijos, kadangi jam neužtikrintas maitinimas pagal žydų tautinius papročius, nebuvo sudaryta galimybė atskirai gamintis ir valgyti maistą, taip pat įsigyti miltų, kiaušinių.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pagal BVK 173 straipsnio 5 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos suvartojamo maisto dienos energinės vertės atskirų grupių asmenims, t. y. dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, dirbančioms ir nedirbančioms moterims, nepilnamečiams asmenims, taip pat ligoniams, nėščioms moterims ir žindyvėms bei kūdikiams. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nustatyti skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai.
Kalėjimų departamento direktorius 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Maitinimo taisyklės), kuriose nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas (2, 6 p.).
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymą Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, nuteistieji suaugusieji vyrai gali būti maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Dietinio maitinimo valgiaraštį arba Valgiaraštį veganams.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tinkamo maisto neužtikrinimas kalinimo įstaigose kelia grėsmę nuteistųjų sveikatai (žr., pvz., 2012-07-24 sprendimą byloje I. S. prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 35972/05), 2012-04-17 sprendimą byloje C. prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 60179/09), 2011-07-05 sprendimą byloje H. prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 15868/07).
EŽTT dėl kalinamų asmenų maitinimo, susijusio su religiniais įsitikinimais, yra pabrėžęs, kad kalėjimų atsisakymas sudaryti sąlygas asmenims valgyti vien vegetarišką maistą patenka į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsnio reguliavimo sritį. Asmens sprendimas laikytis tokios dietos gali būti laikomas motyvuotu ir paskatintu religinių įsitikinimų. Valgymo taisyklės gali būti laikomos tikėjimo išraiška. Ir nors specialių sąlygų vienam kaliniui sudarymas sukeltų finansinių sunkumų, tačiau turi būti siekiama teisingos pusiausvyros tarp skirtingų interesų. Jei asmuo prašo tik maisto be mėsos, jam skirti patiekalai neturi būti ruošiami ar patiekiami ypatingu būdu, tai nėra jokių ypatingų produktų naudojimo reikalavimas. Vegetariško maisto paruošimas kaliniui negali itin sutrikdyti kalėjimo virtuvės darbo ar sumažinti kitiems kaliniams tiekiamo maisto kokybę (žr., pvz., 2010-12-07 sprendimą byloje J. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18429/06).
Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas įkalinimo įstaigoms sudaryti specialų valgiaraštį žydų ar kitus tikėjimus išpažįstantiems asmenims. Nurodytuose teisės aktuose numatyta, kad maistas, kiek tai įmanoma, turi atitikti asmenų religinius įsitikinimus. Sutiktina, kad valgymo taisyklės gali būti laikomos tam tikra tikėjimo išraiška. Šiame kontekste pažymėtina, kad EŽTT dėl kalinamų asmenų maitinimo, susijusio su jų religiniais įsitikinimais, yra nurodęs, kad turi būti siekiama teisingos pusiausvyros tarp skirtingų interesų (EŽTT 2010-12-07 sprendimas byloje J. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18429/06).
Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui gydytojo nurodymu buvo paskirtas maitinimas pagal Dietinį valgiaraštį (b. l. 12, 14-19). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su prašymu jam skirti žydų religinius reikalavimus atitinkantį maitinimą arba suteikti galimybę maistą gamintis pačiam, todėl nenustatyta, kad pareiškėjas būtų diskriminuojamas religiniu pagrindu. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2018-01-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-306-442/2018, 2018-02-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-440-525/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, jog jam nėra tinkamas nei dietinis, nei vegetariškas, nei veganiškas valgiaraštis. Nurodė, kad pareiškėjui tinkamo košerinio maisto negalėtų gaminti kitų tautybių asmenys, negalima tiekti tokio maisto bendruose induose, pareiškėjui turėtų būti sudaromos galimybės valgyti atskirai nuo kitų nuteistųjų arba gamintis maistą atskiruose induose, ant asmeninės viryklės. Atsižvelgiant į EŽŽT formuojamą praktiką bei nacionalinių teisės aktų nuostatas, teismas vertina, kad tokio pobūdžio maitinimo organizavimas asmeniškai pareiškėjo poreikiams patenkinti neatitiktų teisingos pusiausvyros principo tarp nuteistojo ir įkalinimo įstaigos interesų. Pareiškėjo argumentai yra susiję su ypatingais maisto produktų laikymo, ruošimo, vartojimo reikalavimais, kurie nėra suderinami su pataisos įstaigose vykdomu maitinimo organizavimo ir laisvės atėmimo bausmės rėžimo taisyklėmis. Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Pabrėžtina, jog BVK 173 straipsnio 5 dalyje nėra imperatyviai nurodyta, kad nuteistųjų maitinimas visais atvejais besąlygiškai turi atitikti jų religinius įsitikinimus. Minėtoje teisės normoje nurodyta, jog maistas, atitinkantis religinius įsitikinimus, nuteistiesiems tiekiamas tiek, kiek tai yra įmanoma. Teisės aktuose nėra numatyta galimybė kiekvienam nuteistajam sudaryti atskirą, jo specifinius poreikius ir įsitikinimus atitinkantį valgiaraštį, išskyrus Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punkte reglamentuojamą atvejį, kuomet maistas subalansuojamas individualiai ligoniams pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Tokiu atveju valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius.
Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, pagal gydytojo rekomendacijas pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas be jokių papildomų indikacijų ar koregavimo. Be to, pareiškėjas pataisos namams neteikė su tuo susijusių prašymų ar skundų, todėl pataisos namų administracija neturėjo faktinio pagrindo individuliai koreguoti pareiškėjo maitinimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dalyje dėl pataisos namuose tiekiamo netinkamo maitinimo atmestinas kaip nepagrįstas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-593-442/2021).
Pareiškėjas taip pat skundėsi, jog pataisos namuose negalėjo gaminti sau maisto bei įsigyti ir turėti miltų, kiaušinių, makaronų.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo kalinamas paprastosios grupės sąlygomis (b. l. 12). Pagal BVK 73 ir 74 straipsnių nuostatas, teisė naudotis maisto ruošimo patalpomis suteikiama tik lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems, tačiau paprastosios grupės sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji šios teisės neturi. BVK 92 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojama, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji gali turėti tik tokius maisto produktus, kurių prieš vartojimą nebūtina termiškai apdoroti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pretenzijos, jog jam neleidžiama gaminti maisto ir turėti tokių maisto produktų, kuriuos būtina termiškai apdoroti (kiaušinių, miltų, makaronų), yra nepagrįstos ir atmestinos.
Šioje administracinėje byloje nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti - atsakovės neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.