Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 307 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (61 veika), 182 straipsnio 1 dalį (45 veikos), 182 straipsnio 3 dalį (7 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (4 veikos), laisvės atėmimu 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4-5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 8 mėnesių 30 dienų terminuotos laisvės atėmimo bausmės ir nustatytos BK 75 straipsnio 2-3 dalyse numatytos pareigos neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, iki bausmės pabaigos, t y. 2021 m. vasario 16 d., pradėti dirbti arba mokytis arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, per pirmuosius metus nuo faktinio lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos atlyginti ne mažiau nei 30 procentų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu priteisto žalos atlyginimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėn. nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos. 2019 m. gegužės 17 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams (Nuosprendis neįsiteisėjęs).

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (3 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neketindamas padėti įsigyti garažo adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 5 d. 00.00 val. iki 2020 m. kovo 18 d. 13.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodžiu susitarė su J. G., kad bus tarpininkas ir padės įsigyti garažą adresu (duomenys neskelbtini), R. M. neva susitarus su garažo savininke dėl garažo kainos, J. G. davė grynaisiais pinigais 11000 eurų, kuriuos R. M. turėjo perduoti tariamai garažo savininkei ir sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį bei sklypo performavimo dokumentus, po ko ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku R. M. paprašius 5500 eurų sklypo performavimui, J. G. davė grynaisiais pinigais 5500 eurų, tačiau R. M. jokių paslaugų nesuteikė, tokiu būdu apgaule įgijo J. G. priklausantį 16500 eurų vertės svetimą turtą.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2022 m. rugpjūčio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagal nukentėjusiojo A. S. "Facebook" platformoje įkeltą skelbimą apie būsto nuomos paieškas, paskambino nukentėjusiojo nurodytu telefono numeriu, prisistatė esąs neva nuomojamo buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas bei pasiūlė nukentėjusiajam (A. S.) apžiūrėti šį butą, po ko, tą pačią dieną, pasitikęs atvykusį nukentėjusįjį (A. S.) minėto namo laiptinėje, atrakinęs turimais buto raktais duris, aprodė butą (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajam nusprendus nuomotis bute esantį kambarį, 2022 m. rugpjūčio 9 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, G. V. gatvėje, Vilniuje, pasirašė būsto nuomos sutartį, pagal kurią iš nukentėjusiojo paėmė 480 eurų nuomos mokesčio, tačiau vėliau buto raktų nukentėjusiajam neperdavė, gautus pinigus išleido savo reikmėms, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, apgaule, t. y. žadėdamas, kad pinigai vėliau bus įskaityti į neva jo nuomojamo būsto (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį, po ko tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 5 d., per du kartus iš nukentėjusiojo pasiskolino 920 eurų, iš anksto žinodamas, kad pinigų negrąžins ir buto neišnuomos, tokiais savo veiksmais, panaudodamas apgaulę, savo naudai įgijo nukentėjusiajam A. S. priklausančius 1400 eurų.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

R. M., laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. kovo 3 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neturėdamas ir neketindamas parduoti mobiliuosius telefonus, žodžiu sutarė su Baltarusijos piliečiu E. K., kad jis (R. M.) parduos 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Iphone“, ir paprašė už vieną telefoną atlikti pavedimą per „Paysend“ sistemą (R. M. (duomenys neskelbtini)) 974,66 Eur sumai, ką E. K. padarė 2023 m. vasario 2 d., o už antrą telefoną E. K. R. M. nurodymu perdavė grynais pinigais 1174 Eur per ikiteisminio tyrimo nenustatytą asmenį, po ko jis žodžiu sutarė su E. K., kad R. M. parduos dar 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Iphone“, ir paprašė pervesti per „Paysend“ sistemą (R. M. (duomenys neskelbtini)) 1550,13 Eur, ką E. K. padarė 2023 m. vasario 20 d., po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis žodžiu sutarė su E. K., kad R. M. parduos dar 1 vnt. mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“, ir paprašė pervesti per „Paysend“ sistemą (R. M. (duomenys neskelbtini) 1000,07 Eur, ką E. K. padarė 2023 m. vasario 24 d., ir taip įgavęs pasitikėjimą, R. M. nurodė E. K., kad būtina sumokėti 700,48 Eur, ką E. K. padarė 2023 m. kovo 3 d., už telefonų atsiuntimą, kuriuos E. K. pervedė naudojantis „Paysend“ sistemą (R. M. (duomenys neskelbtini). Taip pat apie galimybę gauti pigiau mobiliojo ryšio telefonus E. K., papasakojus S. B., žodžiu sutarė, kad E. K. atliks mokėjimą už S. B. neva įsigyjamus 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonus „Iphone“, tokiu būdu R. M. pažadėjo gauti dar 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Iphone“ S. B., dėl ko E. K. atliko pavedimą 2023 m. vasario 12 d. 1560,08 Eur už 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Ipfone“ ir 2023 m. vasario 20 d. už 1 vnt. mobiliojo ryšio telefoną „Ipfone“ 1080,64 Eur per „Paysend“ sistemą (R. M. (duomenys neskelbtini), po ko R. M. žodžiu sutarė su S. B., kad jam parduos dar 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Ipfone“, už kuriuos nurodė sumokėti 2571,51 Eur naudojantis V. U. sistema, ką S. B. padarė 2023 m. vasario 21 d., tačiau telefonų S. B. ir E. K. neišsiuntė ir neketino to daryti, tokiu būdu R. M. apgaule užvaldė S. B. priklausantį turtą, padarydamas jam 5212,23 eurų turtinę žalą, ir apgaule užvaldė E. K. priklausantį turtą, padarydamas jam 5399,34 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad pagal pirmą epizodą jis prisipažįsta, kad iš J. G. paėmė pinigus neva garažo pirkimui, ir tuos pinigus pasisavino. Pinigai buvo duoti garažo pirkimui, nors jis to garažo neturėjo. Jo tikslas buvo pasisavinti gautus pinigus. Dar prašydamas pinigų, jis jau žinojo, kad J. G. apgaus. Apgaudinėjo dėl sunkios materialinės padėties. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Su J. G. jis susipažino per jos sugyventinį. Žino, kad nukentėjusioji yra pareiškusi civilinį ieškinį bendrai 16 000 Eur sumai. Kažkiek pinigų jis jau yra gražinęs nukentėjusiajai, tačiau neprisimena kiek. Taip pat jis prisipažįsta ir dėl antro epizodo, kad paėmė pinigus iš A. S. už neva nuomojamą butą ir vedžiojo jį „už nosies“, temdamas laiką. Labai atsiprašo nukentėjusiojo ir pažada grąžinti jam pasisavintus pinigus. Nukentėjusįjį 2022 m. rugpjūčio 8 d. susirado per „Facebook“ ir pasiūlė jam nuomoti butą. Už buto nuomą paprašė 480 Eur per mėnesį. Jis tempė laiką, sakė nukentėjusiajam, kad dar reikia palaukti, ir taip iš jo išviliojo apie 1000 Eur. Sakė nukentėjusiajam, kad jam šiuo metu reikia pinigų už kažką sumokėti, kažką padaryti, ir žadėjo, kad vėliau viską išskaičiuos iš nuomos, tačiau buto nuomoti jis neketino. Dėl trečio epizodo paaiškino, kad su nukentėjusiaisiais susipažino ir bendravo per internetinę platformą. Jis padėjo vienam jų pargabenti mašiną iš Klaipėdos į Minską ir vėliau užsiminė, kad gali parduoti mobilius telefonus. Gautus pinigus – pasisavino. Pinigų suma, kurią jis išviliojo, sudaro 10 000 – 11 000 U. Ž. parduoti telefonai buvo pavadinimu Iphone. Pradžioje nukentėjusiajam jis pasiūlė vieną telefoną. Pervedęs pinigus už pirmą telefoną, nukentėjęs paprašė parduoti dar porą telefonų. Jis pažadėjo gauti tuos telefonus, nors realiai jų neturėjo ir nesiruošė jų gauti. Nukentėjęs per vairuotoją perdavė jam 900 dolerių, o likusius pinigus pervedė per programėlę. Nukentėjusiųjų pavardžių jis neprisimena. Žino, kad jie pareiškė civilinius ieškinius. Jis atsiprašo nukentėjusiųjų, pažada grąžinti jiems pasisavintus pinigus. Pripažįsta, kad elgėsi ciniškai ir tai buvo žemas poelgis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkių nusikaltimų padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Nusikalstamos veikos (J. G. turto įgijimas apgaule) įrodymai, kvalifikavimas ir išvados.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 12 d. apklaustas įtariamuoju R. M. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Dėl pirmo epizodo tikslių aplinkybių neatsimena, nes praėjo daug laiko. Bet gali paaiškinti, kad gali būti įtarime nurodytu laiku, t. y. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. 00.00 val. iki 2020 m. kovo 18 d. 13.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodžiu susitarė su J. G., kad jis bus tarpininkas ir padės jai įsigyti garažą adresu (duomenys neskelbtini). Nors jis žinojo, kad to nepadarys ir nepadės įsigyti garažo. Ji juo patikėjo, todėl davė keletą kartų tam tikras sumas, kurių jis šiuo metu jau neatsimena, bet gali būti viso įtarime nurodyta suma 16500 eurų. Taip apgaule savo naudai įgijo J. G. priklausantį turtą. Su garažo savininke nebendravo. Gautus pinigus visus išleido savo reikmėms, kur ir kaip juos išleido, neatsimena ir nurodyti negali (b. l. 142-144, b. t. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2023 m. spalio 19 d apklaustas įtariamuoju R. M. parodė, kad su įtarimu susipažino, esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų ir jų nekeičia. Tai yra prisipažįsta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. 00.00 val. iki 2020 m. kovo 18 d. 13.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodžiu susitarė su J. G., kad jis bus tarpininkas ir padės jai įsigyti garažą adresu (duomenys neskelbtini). Nors jis žinojo, kad to nepadarys ir nepadės įsigyti garažo. Ji juo patikėjo, todėl davė keletą kartų tam tikras sumas, kurių jis šiuo metu jau neatsimena, bet gali būti viso įtarime nurodyta suma 16500 eurų, taip apgaule savo naudai įgijo J. G. priklausantį turtą. Su garažo savininke nebendravo. Gautus pinigus visus išleido savo reikmėms, kur ir kaip juos išleido neatsimena ir nurodyti negali. Detaliau apie įvykį paaiškinti negali, nes neatsimena visų aplinkybių (b. l. 153-155, b. t. 2).

2022 m. kovo 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. kovo 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09992-22 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį gavus J. G. pareiškimą apie tai, kad 2020 metų vasario-kovo mėn. R. M. susitiko su J. G. P. g. 25, esančiame bute. R. M. paprašė iš jos pinigų (11000 eurų), sakydamas, kad sutarė su garažo (duomenys neskelbtini), savininke dėl garažo pirkimo. Paėmęs pinigus R. M. net nebuvo nuvažiavęs pas jokią savininkę, tiesiog apgavo ir pinigus pasisavinęs dingo. Su juo susisiekti nepavyksta. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu nustatytas įtariamasis - R. M., (duomenys neskelbtini). lapkričio 1 d., todėl tikslinga šį ikiteisminį tyrimą perduoti toliau tirti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK pareigūnams, atliekantiems ikiteisminį tyrimą bylose, kur įtariamasis nustatytas (b. l. 90-91, b. t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 24 d. apklausta nukentėjusiąja J. G. parodė, kad 2020 metų vasario, o gal kovo mėnesį (galimai vasario 5 d, tačiau tikslios dienos neprisimena) ji susitiko su savo pažįstamu R. M., gim. (duomenys neskelbtini), telefono numerio neturi, gyv. vietos nežino, susitiko prie namo, lauke, adresu (duomenys neskelbtini). Ankščiau minėtas jos pažįstamas jai pasisiūlė tarpininkauti, kad ji galėtų įsigyti jos norimą garažą, adresu (duomenys neskelbtini). Garažas kainavo 11 000 eurų. Kadangi aukščiau minėtas pilietis surado garažo savininkę, su ja susitarė ir dėl galutinės 11 000 eurų kainos, ji perdavė minėtus pinigus (11 000 eurų) R. M., kuris turėjo nuvežti pinigus garažo savininkei bei su ja susitarti dėl pirkimo - pardavimo dokumentų įforminimo. R. M. paėmė iš jos minėtus pinigus ir išėjo. Praėjo kelios dienos, jie su R. M. susiskambino, jai jis pasakė, kad pinigus perdavė garažo savininkei ir dabar gali ieškoti notarą, kuris perrašys garažą ant jos. Paskui, gal po savaitės laiko, jai vėl paskambino R. M. ir pasakė, kad garažo savininkė (kontaktus, jeigu reikės sužinos ir informuos pareigūną) susirgo ir viskas trumpam sustojo. Po poros savaičių pati paskambino R. M. pasiteirauti, bet kiek bandė skambinti, daugiau niekada nepavyko susisiekti iki dabar. Nuo tuo laiko jo nematė bei nebuvo susitikus. Kreipiasi su tikslu, kad būtų atgauti jos duoti 11 000 eurų R. M.. Daugiau nieko reikšmingo suteikti negali (b. l. 66-69, b. t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 16 d. papildomai apklausta nukentėjusiąja J. G. parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad R. M. pažįsta per savo sugyventinį A. Ž. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). R. jau pažįsta apie 3 metus, per tiek metų jis įgijo jos pasitikėjimą. 2020 metais jis žinojo, kad ji nori nusipirkti garažą adresu (duomenys neskelbtini), nes ten netoliese turi sandėliukus, nupirkus garažą būtų tvarkius dokumentus sklypo performavimui. R., tai žinodamas, jai pasisiūlė padėti nupirkti garažą ir padėti sutvarkyti dokumentus sklypo performavimui, ji sutiko. Susitarimas buvo žodinis. Tuomet, po kurio laiko R. pasakė, kad rado garažo savininkę, pasakė kažkokį jos vardą, pavardę, kurių dabar neatsimena. Jis pasakė, kad buvo nuėjęs pas ją ir susitarė, kad ji parduos už 11 000 eurų garažą ir žemės sklypą, ant kurio jis stovi. Ji jam taip pat davė turimų sandėliukų adresu (duomenys neskelbtini), dokumentus, tam, kad jis galėtų nupirktą garažą ir sandėliukus apjungti (performuoti žemės sklypus). Jis jai pasakė, kad susitarė su savivaldybės darbuotoja ir jam reikia 5500 eurų, kad butų pradėtas performavimas. Nesigilino, kam tiksliai reikalingi 5500 eurai, pinigus davė be sutarties, nesurašė jokio susitarimo, neturi jokio patvirtinančio dokumento dėl perduotų pinigų R. M.. Po to jis jai pasakė, kad jau sutarė su notaru ir moteriške, kad jau perrašys ant jos garažą ir pasakė, kad pinigus, tai yra 11000 eurų jis pats nuneš moteriai. Neva moteris yra senyvo amžiaus, kažko bijo, bet ko bijo, taip ir nesuprato ir neklausinėjo. Tiesiog R. M. padavė grynųjų pinigų 11000 eurų į rankas be jokio perdavimo raštelio ar susitarimo. Po kurio laiko jai nepavyko susisiekti telefonu (tel. ) su R. M.. Po kurio laiko jis atsiliepė ir paaiškino, kad moteris susirgo, dėl to nukeliamas vizitas pas notarą, o po to visai jo telefonas buvo išjungtas ir jis pats pradingo. R. M. tikslaus gyvenamosios vietos adreso nežino, jis jai pasakė, kad gyvena Karoliniškių mikrorajone pas motiną. Paskutinį kartą su R. M. bendravo prieš du metus, kai jam padavė pinigus, t. y. 11000 eurų, po to karto, maždaug po dviejų savaičių, jam atėjus į sugyventinio darbovietę UAB "Lubinų pieva" adresu (duomenys neskelbtini), jis jai pasakė (nes ir ji ten buvo), kad moteris vis dar serga, todėl nepavyksta suorganizuoti vizito pas notarą dėl turto perrašymo, nuo to karto jo nematė. Pinigus, viso 16500 eurų, ji turėjo susitaupius ir laikė namuose, todėl patvirtinančių dokumentų apie tai, kad turėjo tokią sumą ir ją perdavė R., neturi. Tai, kad minėtus pinigus perdavė R. M. niekas nematė, nes bendravo su R. M. be pašalinių asmenų. Dėl šio įvykio į policiją nesikreipė, kodėl nesikreipė, negali paaiškinti. Jai yra žinoma, kad R. M. yra apgavęs ir jos sugyventinio A. Ž. Ž. UAB "Lubinų pievos" direktorių A. M., kuris rašė pareiškimą, bet ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta. Daugiau neturi ką papildyti (b. l. 70-73, b. t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 4 d. apklaustas liudytoju J. L. parodė, kad jam nuo 2018 m. kovo 23 d. priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini), jį nusipirko iš pagyvenusios moters D. R., jai šiuo metu apie (duomenys neskelbtini) metai. Su ja artimai bendrauja, gyvena šalia, kartu naudojasi garažu, esančiu (duomenys nesklelbtini). Iki jam nuperkant minėtą garažą, jis priklausė D. R.. Ir tuomet jie naudojosi kartu minėtu garažu. D. R. jam pasiūlė nusipirkti šį garažą, įgijus nuosavybės teisę niekas nepasikeitė ir šiai dienai minėtame garaže yra laikomi ir jos daiktai, ir jo. Kadangi rūpinasi ir padeda D. R., žino, kad ji garažo kitiems asmenis tikrai nesiūlė pirkti ir neketino parduoti. Kai jam pasiūlė pirkti, aiškiai pasakė, kad jam pirmam siūlo ir jam nesutikus, galimai, būtų ieškojus pirkėjo. Nuo 2018 metų yra garažo savininkas ir garažo neketino niekam parduoti, ir į jį su tokiu prašymu niekas nesikreipė. Jam įvardinti asmenys R. M. (R.) ir J. G. yra negirdėti ir jų jis nepažįsta. Daugiau dėl įvykio nieko paaiškinti negali (b. l. 82-85, b. t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 18 d. apklaustas liudytoju A. Ž. Ž. parodė, kad J. G. yra jo sugyventinė, su ja gyvena apie 15 metų. Atlikdamas bausmę susipažino su R. M., jį pažįsta apie 5 metus. Su juo sutardavo gerai, jis buvo įgavęs jo pasitikėjimą. J. norėjo pirkti garažą Latgalių gatvėje, bet nedrįso pati bendrauti su savininke, o jis tuo metu atlikinėjo bausmę ir negalėjo jai padėti. R. buvo tarpininkas, kuris galėjo nueiti ir pabendrauti su garažo savininke. Taip pat jis pažadėjo padėti sutvarkyti dokumentus garažui įsigyti ir sklypo performavimui. Ž. R. būdą, jis jį kelis kart įspėjo, kad jis nemėgintų jų apgauti, nes tuo metu R. turėjo lygtinio paleidimo bausmę ir galėjo grįžti į kalėjimą. R. padėdavo ir jo mamai, kai buvo epidemija dėl kovido paskelbta, jai nupirkdavo maisto. Jis labai moka pašnekėti, įtikinti, savo kalbomis sukelia pasitikėjimą. Su J. manė, kad R. pavyks susitarti dėl garažo pardavimo su savininke, todėl žodžiu su R. buvo sutarta, kad jis padės ir dokumentus susitvarkyti. J. jam sumokėjo 11 000 eurų už garažą, o po to dar davė grynais pinigais, tačiau jis kartu su ja nebuvo, todėl tiksliai negali nurodyti, kokią pinigų sumą J. jam davė. Apie paduotus pinigus R. jis žino tik iš J. pasakojimų. Jie su J. turi kiekvienas savo pajamas, jų bendrai nesudeda. Esant reikalui, vienas kitam padeda finansiškai. Nori nurodyti, kad J. pinigus padavė R. iš savo santaupų. Vėliau iš J. pasakojimų sužinojo, kad R. dingo ir nepavyksta su juo susisiekti. R. nebeaplankydavo ir jo mamos. Tuomet suprato, kad jis juos apgavo ir slapstosi. Daugiau neturi ką papildyti (b. l. 87-89, b. t. 1).

2022 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2022 m. kovo 24 d. apie 13 val. 30 min., dirbant pagal ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-09992-22, atvykus minėtu adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tai yra pastatas, medinis gyvenamasis namas, šalia yra gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), yra mūrinis žalios spalvos namas, patekimas į vidinį kiemą galimas iš pagrindinės Panerių gatvės, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nėra filmuojama (b. l. 49-51, b. t. 1).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka atlikti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Apgaulė suprantama kaip objektyvios tiesos iškraipymas, nukentėjusiojo sąmonėje netikros tiesos suformavimas, faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, perduoti savo turtą svetimam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitiems asmenims. Turto savininkas gali būti klaidinamas įvairiais būdais, tačiau bet kuriuo atveju tokiu būdu siekiama apsunkinti kalto asmens nustatymą arba daryti problematišką pažeistos teisės atkūrimą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir kaltininko tyčia, t. y. suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė, turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-27-746/2015).

Teismas , įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo R. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu, kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neketindamas padėti įsigyti garažo adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 5 d. 00.00 val. iki 2020 m. kovo 18 d. 13.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), žodžiu susitarė su J. G., kad bus tarpininkas ir padės įsigyti garažą adresu (duomenys neskelbtini), R. M. neva susitarus su garažo savininke dėl garažo kainos, J. G. davė grynaisiais pinigais 11000 eurų, kuriuos R. M. turėjo perduoti tariamai garažo savininkei ir sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį bei sklypo performavimo dokumentus, po ko ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku R. M. paprašius 5500 eurų sklypo performavimui, J. G. davė grynaisiais pinigais 5500 eurų, tačiau R. M. jokių paslaugų nesuteikė, tokiu būdu apgaule įgijo J. G. priklausantį 16500 eurų vertės svetimą turtą. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – nukentėjusiosios J. G. ir liudytojų J. L. bei A. Ž. Ž. parodymai, 2022 m. kovo 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, jog kaltinamasis suvokė, kad apgaulės būdu įgyja svetimą turtą, neketino padėti nukentėjusiajai įgyti garažą, nuo pat pradžių siekė jos pinigus užvaldyti apgaudamas, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

Remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai įgyto apgaule turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 400 MGL (20000 Eur) dydžio sumos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kaltė jos padarymu įrodyta.

Nusikalstamos veikos (A. S. turto įgijimas apgaule) įrodymai, kvalifikavimas ir išvados.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 12 d. apklaustas įtariamuoju R. M. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Tikslios dienos ir laiko nepamena, „Facebook“ platformoje pamatė skelbimą, kuriame A. S. ieško buto nuomai. Žinodamas, kad neišnuomos jam buto, nes tokio neturi, jis paskambino ir melavo A. S., kad gali išnuomoti butą adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą būtą tuo metu nuomojosi jo sugyventinė M. K.-B., todėl buto raktus turėjo ir jis. Šiuo metu negali nurodyti tikslios dienos, kada jis pasikvietė A. S. į būtą, tikslu jį aprodyti ir sudaryti nuomos sutartį. A. S. butas patiko, todėl sudarė nuomos sutartį ir jis jam davė į rankas 480 eurų. Jam vis melavo ir sugalvodavo įvairias priežastis, kodėl jis negali įsikelti į būtą. Po kurio laiko pas A. S. pasiskolino 920 eurų, kuriuos jis jam padavė grynais. Viso gavo iš A. S. 1400 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms, kokioms nurodyti negali, nes neatsimena (b. l. 142-144, b. t. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2023 m. spalio 19 d apklaustas įtariamuoju R. M. parodė, kad kaltę visiškai pripažįsta. Tikslios dienos ir laiko nepamena, „Facebook“ platformoje pamatė skelbimą, kuriame A. S. ieško buto nuomai. Žinodamas, kad neišnuomos jam buto, nes tokio neturi, jis paskambino ir melavo A. S., kad gali išnuomoti butą adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą butą tuo metu nuomojosi jo sugyventinė M. K.- B., todėl buto raktus turėjo ir jis. Šiuo metu negali nurodyti tikslios dienos kada jis pasikvietė A. S. į butą tikslu jį aprodyti ir sudaryti nuomos sutartį. A. S. butas patiko, todėl sudarė nuomos sutartį ir jis jam davė į rankas 480 eurų. Jam vis melavo ir sugalvodavo įvairias priežastis, kodėl jis negali įsikelti į būtą. Po kurio laiko pas A. S. pasiskolino bendroje sumoje 920 eurų, kuriuos gavo grynais. Šiuo metu tiksliai nepamena, bet galėjo jam perduoti pinigus nuo A. S. jam nepažįstama moteris, kokią sumą nepamena. Viso gavo iš A. S. 1400 eurų, kuriuos išleido savo reikmėms, kokiomis nurodyti negali, nes neatsimena (b. l. 153-155, b. t. 2).

2023 m. sausio 19 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jos žinioje yra 2023 m. sausio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad pareiškėjas A. S. su R. M. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. R. M. prisistatė buto savininku ir jam pareiškėjas už nuomą per kelis kartus sumokėjo 1400 eurų. Pareiškėjas, sudaręs sutartį ir sumokėjęs pinigus, buto raktų negavo, neįsikėlė ten gyventi, o vėliau paaiškėjo, kad butas R. M. nepriklauso ir jame gyvena kiti žmonės. Tyrimo metu nustatytas asmuo padaręs nusikalstamą veiką, todėl tikslinga ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-01567-23 perduoti proceso grupei. DNR duomenų registre yra duomenys apie R. M.. Asmens DNR medžiagą (ėminį) imti netikslinga (b. l. 164-165, b. t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 10 d. apklaustas nukentėjusiuoju A. S. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. "Facebook" platformoje parašė skelbimą, kad ieškosi buto nuomai Vilniuje. Skelbimą patalpino į daugelį grupių ir laukė pasiūlymų iš asmenų. Kitą dieną, jam į jo tel. (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo iš tel. (duomenys neskelbtini), neprisistatė, pasakė, kad pagal jo pateiktą skelbimą turi jam pasiūlymą ir pasiūlė susitikus nuomojamame bute aptarti nuomos sąlygas. Susitikimas vyko 2022 m. rugpjūčio 8, (duomenys neskelbtini), vyras pasitiko lauke, nusivedė į laiptinę, atrakino ir aprodė butą, telefone parodė dokumentus, kad butas priklauso būtent jam, savo pasą. Viskas atrodė gerai, pateikto paso nuotrauka sutapo su butą aprodančiu vyro išvaizda. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, stambaus kūno sudėjimo, apie 180 cm. ūgio, trumpų, šviesiai rudų spalvos plaukų, pakaušyje truputį praplikęs, kalbėjo rusų kalba su nedideliu akcentu. Susitikimo metu buvo sutarta, kad jis nuomosis bute vieną kambarį už 240 eurų mėnesinį mokestį. Sutartį turėjo pasirašyti su R. M., bet tuo metu jis neturėjo paruošęs "Nuomos sutarties", todėl jis jam bute pasiūlė 50 Eur, kaip rezervaciją (su sąlyga, kad vėliau šie pinigai bus įskaičiuoti į nuomos mokestį, pasirašė pakvitavimą). Parengęs nuomos sutartį, sekančią dieną R. M. susisiekė su juo, sutarė susitikti Vilniuje, G. V. g. "G. V." sustojime, pusėje link miesto. Paėję į vidinius kiemus, pasirašė sutartį, sutartis buvo rusų kalba. Jis jam sumokėjo grynais pinigais 430 Eur. Raktų R. M. pagal susitarimą nedavė, nes buvo sutarta, kad jie bus paduoti rugpjūčio 25 d. Atėjus rugpjūčio 25 d. R. M. pranešė, kad įsikelti vis dar negalima, nes jam iškilo kažkokių problemų, paprašė palaukti savaitę. Po savaitės istorija pasikartojo. Vieno iš susitikimų metu R. M. paprašė jam paskolinti 450 eurų, kuriuos jis jam paskolino Lazdynų mikrorajone. Pinigus davė grynais. Po kurio laiko R. M. paprašė jam paskolinti dar 470 eurų, kuriuos jis jam perdavė per savo pažįstamą H. P., tel (duomenys neskelbtini). Pinigus H. P. padavė Vilniuje, Pylimo g. 20, grynais. (Kiek jam dabar žinoma, H. P. išvyko į Lenkiją). Bendrai R. M. sumokėjo apie 1400 eurų, kuriuos jis pažadėjo įskaičiuoti į nuomos mokestį. Nuo to laiko R. M. visada sugalvoja priežastį, kodėl jis negali įsikelti į butą (tai jo statomame name sugedo katilas, tai kažkokios inspekcijos, baudos ir pan.), tačiau bendravimas nenutrūko. Visą tą laikotarpį jis jam pranešdavo, jog ketina kreiptis į policiją, o jis vis prašydavo "nedaryti jam problemų". Galų gale jis jį informavo 2023 m. sausio 5 d., kad kreipsis į policiją. R. M. atpažinti galėtų (b. l. 146-149, b. t. 1).

2023 m. sausio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjęs A. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4, kaip R. M.. Tai asmuo, su kuriuo buvo susitikęs apie dešimt kartų, jį yra matęs iš pakankamai arti ir puikiai atsimena jo veidą. Jis asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 4, atpažįsta iš apvalios veido formos, aukštos kaktos, trumpų, retų plaukų ir kaktos srityje esančio nuplikimo, didelių ausų ir lūpų formos. Tai tas pats asmuo, su kuriuo tarėsi dėl buto nuomos ir davė 1400 eurų (b. l. 150-153, b. t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 18 d. apklausta liudytoja Miglė K. B. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 3 metus. Butas priklauso T. V., tel. (duomenys neskelbtini), šį butą ji iš jo nuomojasi. Bute kartu su ja gyvena jos dukra A. B.. Ankščiau, t. y. maždaug nuo 2021 m. iki 2022 m. rugsėjo mėnesio, kartu su ja gyveno R. M., tel. (duomenys neskelbtini). Tai asmuo, su kuriuo ji susipažino pažinčių portale, mėgino kurti santykius kartu, tačiau supratusi, kad R. M. yra nekonkretus ir neatsakingas asmuo, 2022 m. rugsėjo mėnesį paprašė jį išsikraustyti iš buto ir atsiėmė buto raktus (ar R. M. turėjo pasidaręs buto durų rakto kopiją ,ji nežino). Paskutinį kartą R. M. matė 2022 m. gruodžio mėnesį, kai jis atvyko pasiimti bute likusių daiktų, nuo to laiko jokio ryšio su juo nepalaiko. Laikotarpiu, kai R. M. gyveno su ja, jis nuosavo automobilio neturėjo, žino, kad jo motina (atsimena pavardę – R., daugiau duomenų nežino) gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Taip pat žino, kad R. M. turi giminių Šalčininkų rajone, tačiau jokių kontaktų ji neturi. Taip pat nori papasakoti, kad 2022 gruodžio mėn., tikslaus laiko nepamena (bet tai tikrai buvo po R. M. daiktų atsiėmimo), jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ji išgirdo, kaip kažkas laiptinėje krapšto pašto dėžutes. Atidariusi duris pamatė prie savo pašto dėžutės vaikiną apie 20-25 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, bendravo rusų kalba. Jis jai paaiškino, kad 2022 rugpjūčio mėn. buvo susitikęs su R. M., kuris jį atsivedė aprodyti jos nuomojamo buto, sudarė nuomos sutartį ir teigė, kad dabar jis turėtų gyventi jos bute. Bekalbant su vaikinu išsiaiškino, kad jis sumokėjo R. M. apie 1500 Eur ir tikrai yra buvęs jos bute, nes nurodė jo išplanavimą. Ji jokia nuoma neužsiima ir tikrai nebuvo davusi jokio leidimo R. M. tuo užsiimti. Minėtas vaikinas atsiprašė dėl pašto dėžutės ir nurodė, kad joje turi būti jam adresuotas laiškas iš banko. Ji, patikrinusi pašto dėžutę, rado šį laišką ir atidavė vaikinui, daugiau su juo nebuvo susitikusi. Daugiau apie įvykį nieko nežino, su R. M. apie tai nebendravo, nes nepalaiko jokio ryšio su juo (b. l. 154-156, b. t. 1).

2023 m. sausio 18 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja Miglė K. B. atpažįsta asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 2, kaip R. M.. Tai asmuo, su kuriuo ji gyveno apie metus laiko kartu (duomenys neskelbtini), atpažįsta asmenį iš bendrų veido bruožų, t. y. atpažįsta iš šukuosenos, veido formos, iš nosies formos (b. l. 157-160, b. t. 1).

2023 m. spalio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-09992-22, buvo skambinta telefonu (duomenys neskelbtini) H. P., tačiau telefonas yra išjungtas. Patikrinus turimas duomenų bazes, tokiu pat vardu ir pavarde rastos 4 moterys, skirtingų gimimo metų. Nustatyta, kad trys moterys neturi LR asmens kodų ir yra ne Lietuvos pilietės ir sistemoje nėra jokių duomenų apie jas. Tačiau nustatyta moteris H. P., gim. (duomenys neskelbtini), Baltarusijos pilietė su LR asmens kodu. Moteris 2023 m. sausio 23 d. atvyko į LR ir 2023 m. liepos 23 d. išvyko. Iš nukentėjusiojo A. S. parodymų matyti, kad H. P. yra išvykusi į Lenkija. Esant šioms aplinkybėms, nėra galimybės apklausti H. P. (b. l. 161-163, b. t. 1).

2023 m. sausio 5 d. A. S. kartu su pareiškimu pateikė 2022 m. rugpjūčio 9 d. Buto nuomos sutartį tarp A. S. ir R. M. (b. l. 116-132, b. t. 1).

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis R. M. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, parodydamas, kad nukentėjusįjį 2022 m. rugpjūčio 8 d. susirado per „Facebook“, jis paskambino ir melavo, kad gali išnuomoti butą adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą butą tuo metu nuomojosi jo sugyventinė M. K.-B., todėl buto raktus turėjo ir jis. A. S. butas patiko, todėl sudarė nuomos sutartį ir jis jam davė į rankas 480 eurų. Jis tempė laiką, sakė nukentėjusiajam, kad dar reikia palaukti ir taip iš jo išviliojo apie 1000 Eur. Sakė nukentėjusiajam, kad jam šiuo metu reikia pinigų už kažką sumokėti, kažką padaryti, ir žadėjo, kad vėliau viską išskaičiuos iš nuomos, tačiau buto nuomoti jis neketino. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti, prieš tai išdėstyti, baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. pareiškimas su priedais, nukentėjusiojo A. S., liudytojos M. K. B. parodymai, asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas , įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. M., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2022 m. rugpjūčio 8 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagal nukentėjusiojo A. S. "Facebook" platformoje įkeltą skelbimą apie būsto nuomos paieškas, paskambino nukentėjusiojo nurodytu telefono numeriu, prisistatė esąs neva nuomojamo buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkas bei pasiūlė nukentėjusiajam apžiūrėti šį butą, po ko, tą pačią dieną, pasitikęs atvykusį nukentėjusįjį minėto namo laiptinėje, atrakinęs turimais buto raktais duris, aprodė butą (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajam nusprendus nuomotis bute esantį kambarį, 2022 m. rugpjūčio 9 d. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, G. V. gatvėje, Vilniuje, pasirašė būsto nuomos sutartį, pagal kurią iš nukentėjusiojo paėmė 480 eurų nuomos mokesčio, tačiau vėliau buto raktų nukentėjusiajam neperdavė, gautus pinigus išleido savo reikmėms, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, apgaule, t. y. žadėdamas, kad pinigai vėliau bus įskaityti į neva jo nuomojamo būsto (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį, po ko tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 5 d., per du kartus iš nukentėjusiojo pasiskolino 920 eurų, iš anksto žinodamas, kad pinigų negrąžins ir buto neišnuomos, tokiais savo veiksmais, panaudodamas apgaulę, savo naudai įgijo nukentėjusiajam A. S. priklausančius 1400 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo apgaule įgyto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 400 MGL (20000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis), R. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Nusikalstamos veikos (S. B. ir E. K. turto įgijimas apgaule) įrodymai, kvalifikavimas ir išvados.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 12 d. apklaustas įtariamuoju R. M. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir gali paaiškinti, kad bendradarbiavo su Baltarusijos piliečiais E. ir S. Jis susipažino su E. per kompiuterinį žaidimą. Su juo susirašinėdavo per „messenger“ programėlę. Jam padėjo sutvarkyti dokumentus dėl automobilių pervežimo į Minską. Po to palaikė su juo ryšį, jiems bendraujant jam kilo mintis jį apgauti ir sumelavo, kad turi 11 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Iphone 14 pro max“, kurių neturėjo. Žodžiu sutarė, kad E. ir jo draugui S. B. perduos viso 11 vnt. minėtų telefonų, kai gaus visus pinigus, o jie pažadėjo sumokėti dalimis. Pamena, kad pinigus 1300 dolerių grynais gavo per vairuotoją G., kurio pavardės nežino. Jis buvo žinomas jam iš UAB „Saugos“ įmonės, kuri padėjo nugabenti automobilius į Minską. G. tos įmonės vairuotojas. Po to gavo pavedimus skirtingomis sumomis, kurių šiuo metu nepamena, pagrinde vedė E., bet buvo pavedimų ir iš kito asmens, kurio neatsimena. Pinigai jam ateidavo į „Viti“ banko sąskaitą. Kadangi neatsimena tiksliai vestų pinigų sumų, jų negali nurodyti, bet su įtarime nurodytomis sumomis jis sutinka. Tai yra sutinka, kad gavo iš S. B. 5690 dolerių (5189, 24 eurų), o iš E. K. 6656 dolerių (6070,22 eurų), kad šias sumas gavo apgaulės būdu (b. l. 142-144, b. t. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai 2023 m. spalio 19 d apklaustas įtariamuoju R. M. parodė, kad kaip ir minėjo ankstesnėje apklausoje, visų tiksliai aplinkybių jau neatsimena, bet gali nurodyti, kad bendradarbiavo su Baltarusijos piliečiais E. ir S.. Jis susipažino su E. per kompiuterinį žaidimą. Su juo susirašinėdavo per „messenger“ programėlę. Jam padėjo sutvarkyti dokumentus dėl automobilių pervežimo į Minską. Po to palaikė su juo ryšį, jiems bendraujant jam kilo mintis jį apgauti ir sumelavo, kad turi 11 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Iphone 14 pro max“, kurių neturėjo. Žodžiu sutarė, kad E. ir jo draugui S. B. perduos viso 11 vnt. minėtų telefonų, kai gaus visus pinigus, o jie pažadėjo sumokėti dalimis. Pamena, kad pinigus 1300 dolerių grynais gavo per vairuotoją G., kurio pavardės nežino. G. apie jo daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo. Jis buvo žinomas jam iš UAB „Saugos“ įmonės, kuri padėjo nugabenti automobilius į Minską. Kiek jam žinoma G. tos įmonės vairuotojas. Po to gavo pavedimus skirtingomis sumomis, kurių šiuo metu nepamena, pagrinde vedė E., bet buvo pavedimų ir iš kito asmens, kurio neatsimena. Pinigai jam ateidavo į „Viti“ banko sąskaitą. Kadangi neatsimena tiksliai vestų pinigų sumų jų negali nurodyti, bet su įtarime nurodytomis sumomis jis sutinka. Tai yra sutinka, kad gavo S. B. 5690 dolerių (5189, 24 eurų), o iš E. K. 6656 dolerių (6070, 22 eurų), kad šias sumas gavo apgaulės būdu. Prašo bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka (b. l. 153-155, b. t. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 10 d. apklaustas nukentėjusiuoju S. B. parodė, kad jis gyvena ir dirba Baltarusijos Respublikoje. Jis turi įmonę, kurios veikla susijusi su prekyba automobiliais iš Amerikos. 2023 sausio mėnesį Klaipėdos jūrų uoste buvo problema su atplukdyto automobilio dokumentų tvarkymu. Automobilis buvo jo draugo E. K., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris dirba ir gyvena Amerikoje. E. jam papasakojo, kad internetiniame žaidime „Evil lands“ susipažino su Lietuvos Respublikos piliečiu R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam papasakojo problemą su automobilio dokumentų įforminimu. R. M. jam pasakė, kad gali padėti išspręsti šią problemą, jis per UAB „Saugos“ tel. (duomenys neskelbtini), sutvarkė dokumentus ir automobilis saugiai buvo pervežtas į Minską. Jo draugas įgijo pasitikėjimą ir bendravo toliau su R. M.. 2023 vasario pradžioje draugas E. jam paskambino ir pasakė, kad R. jam pasiūlė 11 naujų mobiliojo ryšio telefonų „Iphone 14 pro max“, už kurios jam reikėjo sumokėti 12346 dolerių. Jis pasakė draugui, kad toks pasiūlymas jį domina, bet yra tikimybė, kad juos gali apgauti. E. jam pasakė, kad šis žmogus patikimas, nes padėjo su dokumentų įforminimu. Jis nusprendė nupirkti 6 mobiliojo ryšio telefonus, o draugas 5 mobiliojo ryšio telefonus. N. E. per vairuotoją iš Lietuvos G. tel.(duomenys neskelbtini), buvo perduoti 1300 dolerių grynais pinigais, kuriuos vairuotojas 2023 m. vasario 7 d. perdavė, galimai, R. M. Vilniuje, Gariūnų g., šalia kažkurios degalinės. Taip pat R. M. nurodė savo banko sąskaitą „Paysera“ banke (duomenys neskelbtini). Jis jam 2023 m. vasario 12 d. pervedė 1691 dolerių, 2023 m. vasario 12 d. 1171 dolerį, 2023 m. vasario 21 d. 2828 dolerių. Iš viso jis pervedė 5690 dolerių, jo draugas E. 2023 m. sausio 21 d. - 542 dolerių, 2023 m. sausio 23 d. - 11 dolerių, 2023 m. sausio 30 d. - 216 dolerių, 2023 m. vasario 2 d. - 1080 dolerių, 2023 m. vasario 20 d. - 1681 dolerių, 2023 m. vasario 24 d. - 1071 dolerį, 2023 m. kovo 3 d. -755 dolerių. Iš viso E. pervedė 5356 dolerių. Po paskutinio pinigų pervedimo R. M. dingo ir nebendravo. 2023 m. kovo 4 d. R. M. iš kito telefono (duomenys neskelbtini) parašė E., kad šiuo metu guli privačioje klinikoje ir atsiuntė nuotrauką žmogaus rankos, kur prijungtas kateteris, bei nurodė, kad jo brolis atvyks į Minską su mobiliojo ryšio telefonais ir juos perduos, tačiau į Minską mobiliojo ryšio telefonų niekas neatvežė. Jis 2023 m. kovo 9 d. važiavo į Varšuvą darbo reikalais per Lietuvos Respubliką ir pranešė draugui, kad pats Vilniuje susitiks su R. ir paims mobiliojo ryšio telefonus. Jis bandė skambinti į turimus telefono numerius, tačiau niekas jam neatsiliepė. Jis suprato, kad buvo apgauti ir apie tai pranešė draugui E., su kuriuo jie pasitarė ir nusprendė nelaukti bei kreiptis dėl galimai sukčiavimo į policiją. Jam asmeniškai padaryta 5690 dolerių turtinė žala, o draugui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), padaryta 6656 dolerių turtinė žala. Civilinio ieškinio šiuo metu nereikš, savo poziciją pareikš tyrimo eigoje. Jis Lietuvoje būna dažnai, todėl iš anksto susiderinus, gali atvykti į policijos komisariatą. Jo draugas taip pat turi pretenzijų dėl padarytos turtinės žalos, tačiau šiuo metu jis Amerikoje, su juo galima susisiekti telefonu (duomenys neskelbtini) esant reikalui jis galės atvykti į Lietuvą. Turimus duomenis apie įtariamąjį pateiks savanoriškai. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 188-190, b. t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 26 d. apklaustas nukentėjusiuoju E. K. parodė, kad su R. M. susipažino 2023 m. sausio mėnesi, kai jam reikėjo pervežti automobilį iš Klaipėdos į Baltarusiją, tuo metu ieškojo, kas jam galėtų padėti. Žaidime "E. L." buvo pasivadinęs " Belarus", jam parašė vyras, pasivadinęs "Lietuvis ", kuris paprašė padėti pereiti žaidimo lygį. Jis jam padėjo, tuomet jis pasiteiravo, iš kur jis. Susipažinus paaiškėjo, kad jis yra iš Lietuvos, tuomet pasiteiravo, ar jis jam galėtų padėti pervežti automobilį iš Klaipėdos į Baltarusiją. Jis jam sutiko padėti. Su juo susirašinėjo žaidime, o po to perėjo jų bendravimas į programėlę "Telegram". Susirašinėjant vyras jam atsiuntė savo asmens duomenis ir sąskaitą, kad galėtų atlikti pinigų pervedimą. Iš jo atsiųstų duomenų sužinojo, kad tai R. M.. R. jam padėjo pervežti automobilį, dėl to neturi jam pretenzijų. Jis, įgavęs jo pasitikėjimą, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. kovo 3 d. apgaulės būdu išviliojo pinigus. Tai yra jis pasiūlė pirkti telefonus "Iphone", nurodė, kad juos gali gauti pigiau. Jie žodžiu susitarė, kad jis jam atliks pavedimą už telefoną 974,66 eurų, šiuos pinigus jam pervedė per "Paysend", o už antrą telefoną perdavė grynais pinigais 1300,00 doleriu, (1174 eurų) per vairuotoją G., kuris dirbo kartu su įmone UAB "Saugos" . R. M. jam nurodė UAB "Saugos" darbuotoją Agnę tel. (duomenys neskelbtini), kuri jam galėtų pagelbėti prireikus. Gavęs pinigus R. pažadėjo jam 2 vnt. telefonų atsiųsti su kitu automobiliu. Tuo metu, kol vyko pervežimas automobilio, R. jam parašė ir paaiškino, kad jis turi problemų su pinigais ir jam reikia sumokėti darbuotojams atlyginimus. Todėl paprašė atsiųsti pinigus už dar 2 vnt. telefonų 1550,13 eurų, pinigus pervedė, nes pasitikėjo R. ir laukė dar vieno automobilio pervežimo. T. R. vėl paprašė pervesti dar už vieną telefoną 1000,07 eurų, nes jam reikėjo labai pinigų, neva žmonai kelionei. Jis ir vėl pervedė, nes pasitikėjo. T. R. pasakė, kad jam reikia 700,48 eurų tam, kad sumokėti sesei už telefonų atsiuntimus. Tuomet jis jam pervedė minėtus pinigus. Tačiau telefonų negavo, o automobilis atėjo. Savo draugui S. B. papasakojo, apie galimybę gauti telefonus pigiau. S. susidomėjo ir jis už jį padarė savo vardu pavedimus 2023 m. vasario 20 d. 1080,64 eurų už vieną telefoną ir 2023 m. vasario 12 d. 1560,08 eurų už 2 vnt. telefonų. Kiek jam žinoma, S. taip pat atliko pavedimus R. M.. R. vis žadėjo, bet 2023 m. kovo 7 d. buvo paskutinis kontaktas su juo. Po to pas R. telefonas buvo išjungtas. Dėl šio įvykio prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Apie galimybę pateikti civilinį ieškinį yra informuotas, nori būti pripažintas civiliniu ieškovu 5887,35 dolerių (5451,25 eurų) turtinei žalai ir moralinei žalai 9795,37 dolerių (9069,78 eurų) (b. l. 54-56, b. t. 2).

2023 m. kovo 10 d. Savanoriško daiktų, dokumentu pateikimo protokolu S. B. pateikė susirašinėjimo tarp E. K. ir R. M. nuotraukas ir E. K. pinigų pervedimų R. M. duomenis (b. l. 9-46, b. t. 2).

Iš 2023 m. spalio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad pranešama, jog atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-09992-22, patikrinus duomenų bazėse UAB "Saugos" darbuotojų sąrašą (dirbančius ir atleistus), nei vieno asmens vardu G. nėra. Esant šioms aplinkybėms, nepavyko nustatyti asmens vardu G.. P. S. išrašas (b. l. 63-64, b. t. 2).

Teismas , įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo R. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Teismas tikslina kaltinime nurodytą apgaulės būdu įgyto E. K. turto vertę, kadangi sudėjus civiliniame ieškinyje ir kaltinime nurodytas sumas, gaunasi 5 399,34 Eur suma.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis R. M. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, parodydamas, kad su nukentėjusiaisiais Baltarusijos piliečiais E. ir S. susipažino ir bendravo per internetinę platformą – kompiuterinį žaidimą. Su E. bendravo ir per „Messenger“ programėlę. Jis padėjo jam pargabenti mašiną iš Klaipėdos į Minską Po to palaikė su juo ryšį, jiems bendraujant, jam kilo mintis jį apgauti ir sumelavo, kad turi 11 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Iphone 14 pro max“, kurių neturėjo. Žodžiu sutarė, kad E. ir jo draugui S. B. perduos viso 11 vnt. minėtų telefonų, kai gaus visus pinigus, o jie pažadėjo sumokėti dalimis. Pamena, kad pinigus 1300 dolerių grynais gavo per UAB „Sauga“ vairuotoją G., po to dar gavo pavedimus skirtingomis sumomis, kurių šiuo metu nepamena, pagrinde vedė E., bet buvo pavedimų ir iš kito asmens, kurio neatsimena. Pinigai jam ateidavo į „Viti“ banko sąskaitą. Gautus pinigus – pasisavino. Pinigų suma, kurią jis išviliojo, sudaro 10 000 – 11 000 EUR. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti, prieš tai išdėstyti, baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. pareiškimai su priedais, nukentėjusiųjų S. B. ir E. K. parodymai, Savanoriško daiktų, dokumentu pateikimo protokolu pateikti dokumentai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Teismas , įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog R. M., laikotarpyje nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. kovo 3 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, neturėdamas ir neketindamas parduoti mobiliuosius telefonus, žodžiu sutarė su Baltarusijos piliečiu E. K., kad jis (R. M.) parduos 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Iphone“, ir paprašė už vieną telefoną atlikti pavedimą per „Paysend“ sistemą (R. M. Nr. (duomenys neskelbtini) 974,66 Eur sumai, ką E. K. padarė 2023 m. vasario 2 d., o už antrą telefoną E. K. R. M. nurodymu perdavė grynais pinigais 1174 Eur per ikiteisminio tyrimo nenustatytą asmenį, po ko jis žodžiu sutarė su E. K., kad R. M. parduos dar 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Iphone“, ir paprašė pervesti per „Paysend“ sistemą (R. M. (duomenys neskelbtini) 1550,13 Eur, ką E. K. padarė 2023 m. vasario 20 d., po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką jis žodžiu sutarė su E. K., kad R. M. parduos dar 1 vnt. mobiliojo ryšio telefoną „Iphone“ ir paprašė pervesti per „Paysend“ sistemą (R. M. (duomenys neskelbtini) 1000,07 Eur, ką E. K. padarė 2023 m. vasario 24 d., ir taip įgavęs pasitikėjimą, R. M. nurodė E. K., kad būtina sumokėti 700,48 Eur, ką E. K. padarė 2023 m. kovo 3 d., už telefonų atsiuntimą, kuriuos E. K. pervedė naudojantis „Paysend“ sistemą (R. M. (duomenys neskelbtini). Taip pat apie galimybę gauti pigiau mobiliojo ryšio telefonus E. K., papasakojus S. B., žodžiu sutarė, kad E. K. atliks mokėjimą už S. B. neva įsigyjamus 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonus „Iphone“, tokiu būdu R. M. pažadėjo gauti dar 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Iphone“ S. B., dėl ko E. K. atliko pavedimą 2023 m. vasario 12 d. 1560,08 Eur už 2 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Ipfone“ ir 2023 m. vasario 20 d. už 1 vnt. mobiliojo ryšio telefoną „Ipfone“ 1080,64 Eur per „Paysend“ sistemą (R. M.(duomenys neskelbtini), po ko R. M. žodžiu sutarė su S. B., kad jam parduos dar 3 vnt. mobiliojo ryšio telefonų „Ipfone“, už kuriuos nurodė sumokėti 2571,51 Eur naudojantis V. U. sistema, ką S. B. padarė 2023 m. vasario 21 d., tačiau telefonų S. B. ir E. K. neišsiuntė ir neketino to daryti, tokiu būdu R. M. apgaule užvaldė S. B. priklausantį turtą, padarydamas jam 5212,23 eurų turtinę žalą, ir apgaule užvaldė E. K. priklausantį turtą, padarydamas jam 5 399,34 eurų turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo apgaule įgyto turto vertė viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, tačiau neviršija 400 MGL (20000 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis), R. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismas , skirdamas bausmę R. M., vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis R. M. padarė tris nusikalstamas veikas nuosavybei, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Visi nusikaltimai yra baigti, padaryti tiesiogine tyčia, siekiant finansinės naudos, apgaulės būdu įgytas turtas nebuvo grąžintas nukentėjusiesiems asmenims, todėl jiems buvo padaryta reali turtinė žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. M. – nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 166), anksčiau 4 kartus teistas, iš jų du kartus už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų (svetimo turto įgijimo apgaule), darymą (t. 2, b. l. 167-180).

Teismas , įvertinęs prieš tai išdėstytas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam R. M. už įvykdytus nusikaltimus paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai atitinka sankcijoje nustatytą tokios bausmės rūšies vidurkį – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo už kiekvieną epizodą. Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis R. M. jau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, nagrinėjamoje byloje nustatytos R. M. padarytos nusikalstamos veikos akivaizdžiai rodo, kad toks jo elgesys yra sistemingas ir sąmoningas, o ne atsitiktinės jo klaidos, kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, o yra linkęs pragyvenimui pelnytis nusikalstamais būdais. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežtos ar per švelnios, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. R. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu, pridedamų bausmių dalis nustatant įvertinus prieš tai aptartas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir skirtina subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo.

Kaip jau buvo nurodyta, kaltinamasis R. M. taip pat yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Kadangi šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs (apskųstas apeliacine tvarka), nesprendžiamas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme klausimas.

Dėl civilinių ieškinių.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarymo patirtai turtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jai padaryta 11 000 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 74). J. G. reikalavimai atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįsti, nėra neproporcingai dideli, kaltinamasis jų neginčijo, todėl privalo šią žalą atlyginti. J. G. ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jai iš kaltinamojo R. M. 11 000 Eur turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarymo patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad prašo patraukti R. M. baudžiamojon atsakomybėn ir išieškoti pinigines lėšas: 1) pinigines lėšas, išsiųstas iš debetinės sąskaitos Bank of America per mokėjimo sistemą Paysend, ir grynaisiais (2023 m. vasario 2 d. pervesta 974,66 eurų, 2023 m. vasario 20 d. pervesta 1550,13 eurų, 2023 m. vasario 24 d. pervesta 1000,07 eurų, 2023 m. vasario 24 d. perduota grynaisiais 1174 eurų, 2023 m. kovo 3 d. pervesta 700,48 eurų), viso 5451,25 Eur; 2) procentus už naudojimąsi piniginėmis lėšomis (235 X 0,029% X 5,887,35) 371,05 eurų; 3) padarytą moralinę žalą, kurią vertina 4629,62 eurų; 4) patirtas išlaidas dėl skrydžio į Lietuvos Respubliką iš Jungtinių A. V. (bilietai, pragyvenimas ir nebuvimas darbo vietoje) viso 4068,28 Eur sumai (t. 2, b. l. 57-60).

Ikiteisminio tyrimo metu S. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstamos veikos padarymo patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad prašo iš R. M. išieškoti pinigines lėšas: 1) pinigines lėšas, išsiųstas per elektroninius mokėjimus ir V. U. sistemą (2023 m. vasario 12 d. pervesta 1560,08 eurų, 2023 m. vasario 20 d. pervesta 1080,64 eurų, 2023 m. vasario 21 d. pervesta 2721,48 eurų, viso 5362,20 eurai; 2) procentus už naudojimąsi piniginėmis lėšomis (209 X 0,029% X 5362,20) 325 eurai; 3) padarytą moralinę žalą, kurią vertina 5000 eurų; 4) patirtas išlaidas dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką 273 Eur sumai (t. 1, b. l. 191-192).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. K. bei S. B. civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Teismas pažymi, kad baudžiamajame procese dėl jo specifikos ir baudžiamojo įstatymo ginamų objektų bei tikslų, negali būti taikomos civiliniams ir komerciniams ginčams taikytinos normos. Nagrinėjamu atveju E. K. tiesioginė ir nusikaltimu padaryta žala yra 5 399,34 Eur, S. B. – 5 212,23 Eur, būtent tokios sumos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais – duomenimis apie pinigų pervedimus ir perdavimą grynaisiais (t. 2, b. l. 17-46), kaltinamasis jų neginčija, todėl šioje dalyje, tai yra dėl tiesioginės turtinės žalos, civiliniai ieškiniai tenkintini pilnai.

Civiliniuose ieškiniuose nurodytos sumos, įvardintos kaip procentas už naudojimąsi piniginėmis lėšomis, pagal aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą į nuostolius, kurie galėtų būti pripažinti žala baudžiamosios bylos aspektu, negali būti įtraukiamos, taip pat jos negali būti vertinamos, kaip procesinės metinės palūkanos CK 6.37 straipsnio 2 dalies prasme, kurias pagal nusistovėjusią teismų praktiką teismas gali priteisti už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki pilno žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje civiliniai ieškiniai atmestini.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

E. K. civiliniame ieškinyje nurodė patyręs 4068,28 Eur išlaidas dėl atvykimo į Lietuvos Respubliką, S. B. ieškinyje teigia patyręs 273 Eur kelionės išlaidų. Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu šios išlaidos negali būti traktuojamos kaip žala vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, pripažinti šių išlaidų proceso išlaidomis civiliniai ieškovai neprašo. Be to, prie civilinių ieškinių nėra pridėta visiškai jokių duomenų, kurie patvirtintų nurodomų išlaidų būtinumą, pagrįstumą ir realumą, tai yra, kad tokios išlaidos iš tikrųjų buvo patirtos, kad jos buvo būtinos ir būtent tokio dydžio. Tokiu būdu konstatuotina, kad šioje dalyje civiliniai ieškiniai nėra įrodyti, tai yra pagrįsti leistinais įrodymais, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

Be turtinių reikalavimų, civiliniai ieškovai E. K. bei S. B. taip pat yra pareiškę reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo. E. K. ieškinyje nurodo patyręs 4629,62 Eur moralinę žalą, S. B. – 5 000 Eur.

Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniu nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Anksčiau aptartais baudžiamosios bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis R. M. apgaule įgijo svetimą, E. K. bei S. B. priklausantį turtą – pinigus.

Teismas daro išvadą, jog nukentėjusieji patyrė stresą dėl prarastų pinigų, taip pat ir nepatogumus dėl reikalingumo vykti į apklausas ikiteisminio tyrimo metu. Visa tai vertintina kaip neturtinė žala. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusių asmenų teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą (42 metų amžiaus, nedirbantis, darbingo amžiaus, šiuo metu suimtas). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 200 Eur kiekvienam. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2023 m. lapkričio 23 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-16120, kurioje nurodyta, kad iš R. M. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 535,00 Eur. Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra suimtas, ir vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 dalimi, teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu, tai yra gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad R. M. šiuo metu suimtas, šiuo nuosprendžiu jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, byloje nėra duomenų apie jo gaunamas nuolatines pajamas, taigi kaltinamojo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, laikytina, kad garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. M. nepriteistinos.

R. M. ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kaltinamasis 2023 m. rugsėjo 11 d. po paieškos buvo sulaikytas ir 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi jam palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas bei nustatytas jos terminas iki 2023 m. lapkričio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas iki 2024 m. sausio 11 d. Vadovaujantis BPK 66 straipsniu R. M. kardomajame kalinime išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką.

Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti R. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (J. G. turto įgijimas apgaule), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

P. R. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. S. turto įgijimas apgaule), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

P. R. M. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (S. B. ir E. K. turto įgijimas apgaule), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. M. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, R. M. į paskirtą bausmę įskaityti jo kardomajame kalinime nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo (2023 m. gruodžio 11 d.) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

J. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti J. G. iš R. M. 11 000 Eur (vienuolika tūkstančių eurų) turtinei žalai atlyginti.

S. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. M. S. B. naudai 5 212,23 Eur (penkis tūkstančius du šimtus dvylika eurų 23 ct) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

E. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. M. E. K. naudai 5 399,34 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus 34 ct) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai ir 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nepriteisti iš R. M. V. garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.