Šiaulių apygardos teismo nutartis

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Laurynas Butvidas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 4 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 300 MGL, t. y. 15 000 Eur (penkiolikos rūkstančių eurų) dydžio baudą. Taip pat prašo V. S. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.1500 Eur dydžio užstatą, kurį užstato davėja Y. N. įnešė į Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke. 2018 m. sausio 4 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti užstato davėjai Y. N.. Taip pat prašo išspręsti klausimą dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

2.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino surinktus bei teisme ištirtus įrodymus to pasėkoje, neteisingai nustatė kaltinamo asmens atliktų veiksmų pobūdį bei kaltės turinį, kas sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį ir todėl padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroro teigimu, Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, atsietai vienas nuo kito vertino baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir nevertino jų visumos, dalies įrodymų nuosprendyje net neaptarė, neišanalizavo ir neįvertino, neaptarė kaltinamojo duodamų parodymų nenuoseklumo, neatliko kaltinamojo pateiktų dokumentų detalaus vertinimo, padarė išvadas, prieštaraujančias baudžiamosios bylos medžiagai, taip pat, neteisingai nurodė byloje surinktą informaciją, dėl ko pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

2.2. Skunde teigiama, kad nustatant asmens kaltumą, įrodinėtinas BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008; 2K-1/2011; 2K-99/2010; 2K-217/2010; 2K-185/2009; 2K-213/2013; 2K-7-88/2014; 2K-114-489/2016). Pažymi, jog įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006; 2K-652/2012; 2K-213/2013; 2K-3/2014). Kokiu būdu gautas turtas, kaltininkas gali suprasti iš tam tikrų turto ypatumų, jo įgijimo sąlygų, konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą, ir pan. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-145-697/2017 yra nurodęs, kad asmens žinojimą apie automobilių nusikalstamą kilmę gali patvirtinti tai, jog jis įgyjamas nesudarant sutarčių. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties argumentus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad taip pat svarbu yra ir tai, ar automobilis (tuo pačiu ir automobilių dalys) įgyjamas už gerokai mažesnę rinkos kainą, kas asmeniui, šioje srityje turinčiam patirties, yra pakankamas pagrindas abejoti, ar turtas nėra gautas nusikalstamu būdu. Taip pat, dar kartą pažymėta automobilių įsigijimo dokumentų nebuvimo svarba. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185/20092K-154-693/2015, kuriose pasisakoma apie asmens patirties tam tikroje veiklos srityje svarbą, nustatinėjant BK 189 straipsnyje numatytos veikos subjektyviuosius požymius.

2.3. Prokuroro teigimu, apibendrinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką matyti, kad teismas yra nustatęs kriterijus, kuriais vadovaujantis galima spręsti apie asmens subjektyviąją pusę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo: daikto įgijimo aplinkybių ir sąlygų; konkrečių duomenų apie asmenį, kuris pasiūlė tą turtą; daikto įgyjamas už gerokai mažesnę negu rinkos kainą; neteisėtų sandorių sudarymas su tais pačiais asmenimis; daikto pirkimo-pardavimą patvirtinančių dokumentų nebuvimas; asmens patirtis dalyvaujant tokio pobūdžio sandoriuose.

2.4. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismas V. S. parodymus vertino kaip patikimus, nurodydamas „Jis nurodė, jog detales pirkdavo pagal skelbimus tiek pats, tiek paimdavo kitų asmenų pirktas detales, už jas sumokėdavo, detales įgyjant ar paimant niekas nesakė, kad detalės gautos nusikalstamu būdu“. Tačiau teismas, pasak prokuroro, visiškai nevertino, ar V. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kito ir buvo nenuoseklūs. Pažymi, jog pirmosios apklausos įtariamuoju metu (2018-12-21) jis parodė, kad „detalių įgijimui jis neieškojo ir detalių nepirko. Nurodė, kad jo pažįstamas (duomenys neskelbtini) pilietis R. užsakinėjo automobilines detales per internetines parduotuves ir persiuntė detales jo sūnaus M. gyvenamosios vietos adresu. Kai kurios detalės būdavo pristatytos į jo sūnaus namus su kurjeriais, o kai kurias detales jis važiuodavo pasiimti. Gaudavo iš (duomenys neskelbtini) užsakovo SMS žinutę, kurioje būdavo nurodyta į kokį Lietuvos miestą nuvažiuoti ir kokias paimti detales. Paimdavo detales iš įvairių miestų: (duomenys neskelbtini). Detalių paėmimas būdavo iš autoservisų, kurių pavadinimų nežino, o kitas paprasčiausiai jo pažįstamas (duomenys neskelbtini) nurodydavo neutralią vietą, kaip pavyzdžiui degalinę, ten atvažiuodavo asmuo ir perduodavo detales. Už detales jis nemokėdavo, nes jo darbas būdavo tik paimti detales ir suruošti pervežimui į (duomenys neskelbtini) Kiekvieną kartą kai paimdavo detales, jam visi pardavėjai paduodavo sąskaitas faktūras. Taigi, pirmosios apklausos metu V. S. iš esmės neigė aplinkybę, kad pas jį rastas detales pirkimui surado jis, neigė mokėjęs už šias detales pinigus, tai yra, bandė apskritai eliminuoti save kaip šių detalių įgijėją. Be to, jis nurodė, kad detalių pirkimo metu iš pardavėjų gaudavo sąskaitas, kurias išsiuntė į (duomenys neskelbtini) užsakovams“. Prokuroras pažymi, jog antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2019-08-14) jis nurodė, kad „vis tik detalių jis ieškojo pirkti internetu portale (duomenys neskelbtini), gavęs detalių sąrašus iš jo minėto (duomenys neskelbtini) (kurio jokių nei anketinių, nei kontaktinių duomenų nurodyti negalėjo)“. Apklausiamas teisme V. S. parodė, kad „pirkdamas detalę sumokėdavo pinigus, jokių dokumentų pats nesurašydavo ir iš pardavėjo jokių dokumentų negaudavo. Detalių rinkimu užsiimdavo savarankiškai“. Prokuroro teigimu, V. S. jau apklausiamas teisme nurodė, kad realiai pats pirko didžiąją dalį pas jį rastų detalių, tačiau jokių pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančių dokumentų jis negaudavo, nes tokia naudotų automobilių detalių praktika Lietuvoje. Tačiau pirmosios apklausos metu V. S. nurodė, kad detalių jis nepirkdavo, už jas nemokėdavo, o detales pristatę asmenys jam visada paduodavo sąskaitas. Kitos apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2019-08-14) jis parodė, kad pateikia sąskaitas-faktūras, kuriose yra nurodytos automobilių detalės, būtent dalis tų detalių buvo rastos pas jį kratos metu. Nurodė, jog prie apklausos pridedantis visus turimus dokumentus apie detalių užsakymus.

2.5. Prokuroras taip pat nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir paneigus jo pateiktų neva (duomenys neskelbtini) registruotų įmonių sąskaitų atitikimą elementarioms sąskaitų išrašymo taisyklėms bei jose nurodytų detalių sąryšį su kaltinimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu V. S. jau pateikė eilę ranka rašytų popieriaus lapelių, kurie neva pagrindžia detalių įsigijimą. Apklausiamas baudžiamąją bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad „bet koks pardavėjas, kuris parduota naudotas detales, neišrašo jokių dokumentų, galbūt išskyrus lapelį, ant kurio prašant gali užrašyti kainą“. Prokuroro teigimu, toks V. S. parodymų kitimas nuo to, kad jis jo patalpose rastų detalių apskritai nepirko ir nebuvo jų įgijėjas iki to, kad realiai didžiąją dalį jų pirko, nuo to, kad visada pirkdamas detales jis gaudavo sąskaitas, iki to, kad sąskaitų jis praktiškai niekada negaudavo, nuo to, kad daugiau detalių įgijimą patvirtinančių dokumentų jis neturi, iki to, kad jis turi ranka rašytus lapelius patvirtinančius pas jį rastų detalių įgijimą, rodo, kad jo parodymai yra nenuoseklūs, kintantys, ir derinami prie naujai tyrimo meru nustatytų aplinkybių, todėl laikytini nepatikimais. Teismas šių parodymų nenuoseklumo bei kitimo nuosprendyje neaptarė bei nevertino.

2.6. Prokuroras pažymi, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamojo V. S. pateikti dokumentai, kurių vertimai yra pakete Nr. 1, taip pat patvirtina kaltinamojo parodymus apie tai, jog jis paimdavo ir pirkėjams persiųsdavo kitų asmenų nusipirktas detales. Teigia, kad teismas šiuos dokumentus vertino kaip objektyvius faktus patvirtinančią informaciją, tačiau nuosprendyje visiškai neaptarė šių dokumentų turinio (priešingai negu tai buvo išanalizuota 2022 m. rugsėjo 27 d. apkaltinamajame nuosprendyje). Nurodo, kad V. S. prie baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu pateikė neva trijų (duomenys neskelbtini) įmonių: (duomenys neskelbtini), išrašytas sąskaitas, kurios neva turėtų pagrįsti kaltinime nurodytų detalių įgijimą (Paketas Nr. 1).

2.7. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad tokios faktūros nebuvo rastos pas V. S. atliktų kratų metu, tačiau jos netikėtai atsirado ir buvo pateiktos ikiteisminio tyrimo pareigūnams tik vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, 2019 m. rugpjūčio 14 d. vykusios apklausos metu, t. y. praėjus 9 mėnesiams po kratų atlikimo.

2.8. Prokuroro teigimu, analizuojant V. S. pateiktas (duomenys neskelbtini) pateiktas sąskaitas faktūras matyti, kad jos neatitinka jokiems buhalteriniams dokumentams tvarkyti nustatytų reikalavimų. Nėra aiškus šių sąskaitų faktūrų išrašymo tikslas, pagal kokį sandorį šios sąskaitos yra išrašytos.

2.9. Nurodo, kad 2018 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) neva išrašytoje sąskaitoje faktūroje prekės pardavėjas yra nurodyta įmonė (duomenys neskelbtini), o prekės įgijėjas – (duomenys neskelbtini). Pasak prokuroro, nesuprantama, kaip miestas (duomenys neskelbtini) gali būti tokių prekių įgijėju ir kas yra tokio sandorio kontrahentas. Todėl mano, kad realiai joks įgijėjas sąskaitoje nėra nurodytas. Teigia, kad ši sąskaita prieštarauja V. S. parodymams, nes jis nurodė, kad prekes perėmė iš įvairių asmenų (pardavėjų) (duomenys neskelbtini), o vėliau detales turėjo išgabenti į (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog šių detalių pardavėjas (ne pirkėjas) yra nurodytas (duomenys neskelbtini) registruotas juridinis asmuo, todėl nėra aišku, ar jos turėtų pagrįsti prekių įgijimo ar pardavimo aplinkybes.

2.10. Taip pat skunde prokuroras nurodo, kad 2018 m. kovo 12 d. išrašytoje sąskaitoje nurodytas prekių pardavėjas – (duomenys neskelbtini) ir šios įmonės mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), jog šią sąskaitą galimai pasirašė (duomenys neskelbtini) direktorius S. V. L.. Pažymi, jog viešai prieinamuose duomenų šaltiniuose apie (duomenys neskelbtini) registruotus juridinius asmenis ((duomenys neskelbtini)) matyti, kad įmonės (duomenys neskelbtini) mokesčių mokėtojo kodas yra kitoks, negu nurodytas sąskaitoje (tai yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)), S. V. L. niekada nebuvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nes nuo įmonės įsteigimo 2014 metais šios įmonės vadovė buvo ir yra I. K..

2.11. Prokuroro teigimu, minėtoje sąskaitoje yra įvardintos 29 įvairios automobilių detalės ir nurodyti detalių numeriai, tačiau tai būtent tos detalės, kurių priklausomybė konkrečioms transporto priemonėms ikiteisminio tyrimo metu nustatyta nebuvo, jose nėra nei vienos detalės, kuri būtų nurodyta kaltinime. Todėl mano, kad įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaita faktūra realiai nepagrindžia nei vienos iš kaltinime nurodytų detalių įgijimo.

2.12. Skunde prokuroras nurodo, kad (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 18 d. išrašytoje sąskaitoje taip pat nėra aišku už ką ji realiai išrašyta. Sąskaitoje yra nurodytos automobilių detalės ir jų kainos, bet neaišku, ar tai sąskaita už pervežimą, ar už detales. Sąskaitoje yra nurodytas įmonės (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini), tačiau viešai prieinamuose duomenų šaltiniuose apie (duomenys neskelbtini) registruotus juridinius asmenis ((duomenys neskelbtini)), sąskaitoje nurodytas įmonės kodas visiškai neatitinka realaus šios įmonės kodo, kuris yra (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog šioje sąskaitoje nurodyta, kad ji išrašyta 2018 m. balandžio 18 d. ir joje nurodytos 7 įgyjamos ar turėtos būti pervežamos detalės, nurodyti jų identifikaciniai numeriai. Prokuroro teigimu, išanalizavus visas sąskaitoje nurodytas detales matyti, kad 6 iš jų yra visiškai nesusijusios su šia baudžiamąja byla. Minėtoje sąskaitoje nurodytą vieną detalę – prietaisų skydelis Nr. (duomenys neskelbtini) (ketvirta prekės pozicija sąskaitoje), palyginus su specialisto išvada ir kratos metu rastomis detalėmis, matyti, kad ji priklauso automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. yra paieškomas (duomenys neskelbtini). Būtent ši detalė buvo automobilyje, dėl kurio įgijimo, išardymo ir detalių realizavimo kitoje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-26-951/2022) buvo nuteistas ir šioje baudžiamojoje byloje apklaustas E. Ž.. Pažymi, jog E. Ž. nurodė, kad detales pardavė V. S.. Todėl šiuo atveju, pasak prokuroro, akivaizdu, kad V. S. detalę įgijo iš E. Ž. ir jam sumokėjo. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) sąskaitoje nurodyta, kad detalę pardavė (ne įgijo) (duomenys neskelbtini), kam ji parduota neaišku, ir ji perduota pervežimui V. S.. Pažymi ir tai, kad sąskaita išrašyta 2018 m. balandžio 18 d., joje įrašyta detalė, kurią V. S. pardavė E. Ž., priklausė (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. paieškomam automobiliui. Todėl mano, kad 2018 m. balandžio 18 d. sąskaitoje nurodyti faktinių aplinkybių neatitinkantys duomenys, o pati sąskaita ir jos tikrumas kelia abejonių.

2.13. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad V. S. pateikė ir dar vieną sąskaitą, kuri galimai turėtų įrodyti, kad jis teisėtai įgijo pas jį rastas automobilių detales. Nurodo, kad buvo pateikta 2018 m. gegužės 28 d. įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaita, kurioje nurodyta 13 detalių pozicijų, o V. S. nurodytas kaip šių detalių pervežėjas. Pažymi, jog šioje sąskaitoje nurodytas įmonės (duomenys neskelbtini) įmonės kodas neatitinka (duomenys neskelbtini) registruose esančio šios įmonės kodo. Taip pat pažymi, jog šioje sąskaitoje nurodytos automobilių detalės be identifikavimo numerių, nėra nurodyta, kokios konkrečios detalės buvo perduotos V. S. neva 2018 m. gegužės 28 d. išrašytos sąskaitos pagrindu. Prokuroras atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtą nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-583-139/2015, kurioje pažymėta, kad pirkimo - pardavimo sutartys ar sąskaitos, kurios yra pateikiamos prie baudžiamosios bylos, pačios savaime neįrodo daiktų įgijimo teisėtumo, jeigu jose nėra nurodyta jokių identifikuojančių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog parduotos ar įgytos kaitinime nurodytos dalys. Prokuroro teigimu, šiuo atveju galimai (duomenys neskelbtini) išrašytoje sąskaitoje su 13 detalių pozicijų nėra jokių identifikavimo žymenų, todėl kokios detalės įgytos ir kam jos perduotos ši sąskaita nepatvirtina.

2.14. Prokuroro teigimu, dar nesuprantamesni V. S. pateikti CMR krovinio gabenimo važtaraščiai, kurie galimai išrašyti (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 18 d. ir (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 28 d. sąskaitų pagrindu. Teigia, jog pagal šiuose važtaraščiuose nurodytus duomenis kroviniai buvo paimti atitinkamai (duomenys neskelbtini) (siuntėjas – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (siuntėjas – (duomenys neskelbtini)) miestuose ((duomenys neskelbtini)), o iškrauti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Vežėju nurodytas V. S.. Pažymi, jog pats V. S. papildomos apklausos metu (2019-08-14) nurodė, kad sąskaitoje nurodytas detales įgijo jis ir tai buvo padaryta (duomenys neskelbtini), todėl kokiu būdu galėjo įvykti krovinių gabenimas iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestų ((duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini), pasak prokuroro, lieka neaišku. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. S. savo parodymuose nurodė atvirkščiai, t. y. tai, jog detalės galimai turėjo būti siunčiamos iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

2.15. Prokuroras nurodo, jog tokių dokumentų pateikimas akivaizdžiai rodo, kad V. S. visais įmanomais būdais (kad ir prieštaraujančiais elementariai logikai) bandė pagrįsti savo pirminius parodymus, jog detalių jis neįgijo, tačiau tie patys dokumentai prieštaravo jau vėliau duotiems jo paties parodymams, kad detales įgydavo būtent jis ir iš (duomenys neskelbtini) esančių asmenų. Tai pagrindžia, kad visa jo pozicija baudžiamojo proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) absoliučiai nenuosekli, o jo parodymai vertintini kritiškai, kaip gynybinė versija, siekiant prisitaikyti vis prie naujai paaiškėjančių tyrimo aplinkybių. Pažymi, jog 2022 m. rugsėjo 27 d. teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir paneigus jo pateiktų galimai (duomenys neskelbtini) įmonių sąskaitų atitikimą elementarioms sąskaitų išrašymo taisyklėms, jose nurodytų detalių sąryšį su kaltinimu, įrašytų duomenų neatitikimus, baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu V. S. savo poziciją pakeitė ir nurodė, kad niekas jam jokių dokumentų neišrašydavo, apart ranka surašytų raštelių, kurių nei ikiteisminio tyrimo metu nei pirmosios instancijos teisme jis nepateikė.

2.16. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nuosprendyje konstatavo, jog kratų metu pas kaltinamąjį V. S. taip pat buvo rastas didelis kiekis detalių, kurios nėra iš nusikalstamu būdu įgytų automobilių, o tai patvirtina kaltinamojo V. S. parodymus, jog detales jis įgydavo pagal skelbimus iš įvairių asmenų. Prokuroras pažymi, jog tokia teismo išvada neatitinka baudžiamojoje byloje esančių duomenų. Teigia, kad teismas neįvertino tai, koks kiekis detalių, iš bendrai įgytų, priklausė paieškomoms transporto priemonėms, lyginant su detalėmis, apie kurias informacijos trūksta, kada ir kur buvo rastos V. S. įgytos detalės. Pažymi, jog visų atliktų kratų metu V. S. valdomose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos 111 automobilių detalių: iš jų identifikuotos 74 ir neidentifikuotos 47. Iš 74 identifikuotų transporto priemonių detalių nustatyta, kad net 62 iš jų priklauso pagrobtoms transporto priemonėms. Prokuroro teigimu, tai rodo, kad iš tų detalių, kurias buvo galima identifikuoti ir patikrinti, net 84 % identifikuotų detalių buvo išmontuotos iš paieškomų transporto priemonių. Pažymi ir tai, kad 47 detalės buvo neidentifikuotos, todėl negalima nei teigi, nei paneigti, kad jos tikrai nepriklauso paieškomoms transporto priemonėms, nes nustatyti jų kilmės nėra galimybių ir dėl V. S. veiksmų. Prokuroras nurodo, kad V. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentus ((duomenys neskelbtini) registruotų įmonių išrašytas sąskaitas, kuriose įvardintos būtent šios neidentifikuotos automobilių detalės), galimai pagrindžiančius detalių įgijimą, tačiau iš šių dokumentų realūs detalių pardavėjai negali būti identifikuoti, todėl nėra galimybės patikrinti ir gauti duomenų, iš kokių transporto priemonių jos buvo išmontuotos, o tuo pačiu dėl tokių jo veiksmų nėra galimybės patikrinti ar jos galėjo būti įmontuotos į paieškomas transporto priemones ar ne (tai iš kokių transporto priemonių jas išmontavo pardavėjai). Prokuroro teigimu, tik iš 111 pas V. S. rastų automobilių detalių galima kategoriškai patvirtinti 12-kos detalių neginčijamą priklausomumą nepaieškomoms transporto priemonėms ir neginčijamai galima patvirtinti 62 detalių priklausomumą paieškomoms transporto priemonėms, kas rodo ne V. S. veiksmų galimą atsitiktinumą, o sistemingumą.

2.17. Taip pat apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad kratos metu rūsyje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastos 34 skirtingos automobilių detalės: 29 iš jų buvo identifikuotos ir 5 neidentifikuotos. Nustatyta, kad visos 29 identifikuotos detalės priklausė paieškomoms transporto priemonėms („(duomenys neskelbtini) kurio identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini) 100 – paskelbta automobilio paieška (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“, kurio identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini) – paskelbta automobilio paieška (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“, kurio identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini) – paskelbta automobilio paieška (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“, kurio identifikavimo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini) – paskelbta automobilio paieška (duomenys neskelbtini)), o likusios 5 detalės buvo neidentifikuotos (tai yra, nebuvo galima nustatyti ar jos priklausė paieškomoms transporto priemonėms ar ne). Pažymi, jog iš šių detalių pavyko identifikuoti 85 % detalių, ir visos šios identifikuotos detalės (100%) priklausė paieškomoms transporto priemonėms. Visos šios detalės buvo laikomos atskirai nuo kitų detalių (laikomų bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurios jau buvo supakuotos ir paruoštos išvežimui) gyvenamojo buto rūsyje, o tai rodo, kad V. S. žinojo, kurios detalės turi būti slepiamos, nes atsitiktinai atrinkti tokį kiekį detalių, iš kurių beveik visos priklauso paieškomoms transporto priemonėms, faktiškai neįmanoma. Pasak prokuroro, tai ir pagrindžia ne V. S. veiksmų atsitiktinumą, o sistemiškumą. Pažymi, jog aplinkybė, kad šios patalpos buvo valdomos V. S. buvo nustatyta tik vykdant procesines prievartos priemones, šios patalpos jokiuose registruose nebuvo susietos su šiuo asmeniu. Nurodo, jog patikrinus viešai prieinamas duomenų bazes matyti, kad V. S. ir šiandien yra vienos iš (duomenys neskelbtini) registruotų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Atkreipia dėmesį į tai, kad V. S. nurodė, jog jis iki 2018 metų užsiimdavo automobilių pirkimu-pardavimu ir visus šiuos sandorius atlikdavo savo valdomos įmonės vardu. Prokuroro teigimu, lieka neaišku, kodėl V. S. pas jį rastų detalių neįgijo per savo valdomą įmonę. Pažymi, jog V. S. turėjo visas sąlygas detalių įgijimą oficialiai fiksuoti savo įmonės buhalterinėje apskaitoje, gauti visus reikalingus įsigijimą pagrindžiančius dokumentus ir tada būtų buvę labai aišku, kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis tos automobilių detalės buvo įgytos. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. rugsėjo 27 d. nuosprendyje buvo tinkamai pasisakyta, jog kaltinamasis pagal savo asmeninę ir darbo patirtį žinojo/suprato (duomenys neskelbtini) sudaromų sandorių tvarką, išmanė rinkos kainas, todėl pagal skelbimus pirkdamas dėvėtas automobilių dalis be dokumentų ir rašytinių sutarčių, mokėdamas už jas grynaisiais mažesnę nei rinkos kainą, suprato, kad įgyjamos automobilių dalys yra gautos nusikalstamu būdu.

2.18. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog E. Ž. baudžiamojoje byloje Nr. 1-26-951/2022 buvo nuteistas už tai, kad įgijo užsienyje ir (duomenys neskelbtini)pagrobtus automobilis, organizavo jų ardymą bei identifikavimo numerių naikinimą. Pas V. S. rasta būtent šių automobilių detalių. Šioje baudžiamojoje byloje apklaustas E. Ž. parodė, jog V. S. pas jį atvykdavo pirkti automobilio detalių, jis yra V. S. užsiminęs, kad su tomis detalėmis yra kažkas negerai, bet V. S., kaip nurodė E. Ž. „sakydavo, kad tik jam parduotų tokias detales, kad jis viską sutvarkys, kad nebus niekam jokių bėdų“. Prokuroro teigimu, vertinant tokius V. S. žodžius šios bylos ir joje esančių duomenų kontekste, akivaizdu, kad įgydamas detales jis suvokė, jog jos yra gautos neteisėtu būdu. Teigia, jog šiuo atveju V. S. išsakyti žodžiai, kad jam nesvarbu, jog su šiomis detalėmis kažkas negerai, ir problemų jokių nebus, aiškiai patvirtina jo suvokimą apie tai, kad tos detalės gautos neteisėtu būdu. Pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pas V. S. buvo rasta 15 automobilių detalių, priklausančių 5 skirtingiems paieškomiems automobiliams ((duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)), už kurių įgijimą, išardymą ir detalių realizavimą baudžiamojoje byloje (Nr. 1-26-951/2022) buvo nuteistas E. Ž..

2.19. Skunde teigiama, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog jis tiki V. S. parodymais, kad E. Ž. pasakymą, jog su detale kažkas negerai, jis neva suprato, kad tai detalės panaudojimo klausimas vienai ar kitai mašinai, žinojo, jog jeigu detalė gali netikti vienam modeliui, gali tikti kitam, todėl ir sakė susitvarkysiąs. Tačiau tokie V. S. parodymai, pasak prokuroro, yra nelogiški, nes iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. Ž. pagrinde įgydavo pagrobtus „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilius, o V. S. įgydavo pagrobtų „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilių detales, todėl tiek vienam, tiek ir kitam asmeniui buvo aiškiai žinomos tokių detalių panaudojimo galimybės ir jų tinkamumas konkrečioms automobilių markėms bei modeliams. Prokuroro teigimu, pasakymas, kad su šiomis detalėmis yra „negerai“, buvo aiški nuoroda į aplinkybes, jog šios detalės yra gautos nusikalstamu būdu ir gali būti identifikuotos jas pervežant į kitą valstybę. Teigia, kad nepaisant tokio perspėjimo, V. S. ir toliau periodiškai pirko detales iš E. Ž.. Pasak prokuroro, tai suprantama, nes V. S. nurodė, jog siunčiant detales į užsienį tikrinamas jų svoris, o ne detalių numeriai, todėl jis žinojo, kad tai neturėtų sudaryti jam problemų transportuojant paieškomų transporto priemonių detales.

2.20. Skunde taip pat nurodoma, kad V. S. nurodydamas, jog įgyjamos detalės jam jokių įtarimų nesukėlė, tačiau tuo pačiu bandė ir pateisinti savo veiksmus tvirtindamas, kad jis galimai bandė kreiptis i automobilių „(duomenys neskelbtini)“ atstovus, siekdamas išsiaiškinti šių detalių kilmę. Teigia, kad V. S. nepaaiškino, kodėl reikėjo bandyti tikrinti šių detalių priklausomybę, jeigu jokių abejonių dėl šių detalių kilmės jų įgijimo metu jam nesukėlė. Pažymi tai, kad V. S. tiesiog galėjo fiksuoti detalių pardavėjus, jog iškilus problemoms juos būtų galima nustatyti ir su jais kontaktuoti.

2.21. Skunde nurodoma, kad V. S. visų apklausų metu nurodė negalintis nurodyti jokių asmenų ir (ar) vietų iš kur pirko (paėmė) automobilių detales. Jis atpažino tik vieną jam detales pardavusi asmenį – E. Ž., ir tik todėl, kad ikiteisminio tyrimo metu tokią aplinkybę nustatė ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai ir kitaip nurodyti jis tiesiog neturėjo pasirinkimo. Pažymi, jog tai, ko nenustatė patys pareigūnai, V. S. pats nenurodė, t. y. nenurodė jokių pardavėjų, jų kontaktinių duomenų, skelbimų nuorodų ir kt. V. S. net negalėjo nurodyti jo pirmojoje apklausoje įvardinto pagrindinio jam nurodymus kur ir kada vykti paimti detalių galimai duodavusio (duomenys neskelbtini) tapatybės ir (ar) kontaktinių duomenų, nors anot jo parodymų, tai buvo pagrindinis jam nurodymus duodavęs asmuo. Jis taip ir nepaaiškino kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis gavo (duomenys neskelbtini) vardu išrašytas sąskaitas, kuriose įrašyti duomenys nelogiški ir neatitinkantys objektyviai egzistuojančių duomenų.

2.22. Prokuroro teigimu, V. S. parodymai viso proceso metu keitėsi – nuo to, kad detalių jis apskritai neįgydavo, jam buvo nurodyta kur nuvykti tik jų paimti, už detales jis pinigų nemokėjo ir visada jam būdavo perduodami įgijimo dokumentai (kas suponuoja poziciją, kad jis neturėjo reikalo ir pareigos jų ir tikrinti, nes jis buvo tik kurjeris), iki, galiausiai, to, kad vis tik jis tų detalių ieškodavo pats, didžiąją dalį detalių įgydavo pats, už jas mokėjo pinigus pardavėjams ir jokių dokumentų negaudavo, dėl to net bandė tikrinti šių detalių kilmę pas oficialius „(duomenys neskelbtini)“ atstovus, nors jokių abejonių perkamos automobilių detalės jam nekėlė (tačiau negalėdamas patikrinti detalių kilmės, vis tiek pardavėjų neprašydavo jokių pardavimą patvirtinančių dokumentų). Teigia, kad vien ta aplinkybė, kad asmuo galimai negalėjo patikrinti atskirų detalių priklausomybės tam tikriems automobiliams, šiuo atveju nėra lemiantis veiksnys, kadangi asmens suvokimą apie jo įgytų daiktų neteisėtą pobūdį gali pagrįsti ir kitos aplinkybės. Prokuroro teigimu, loginė įrodymų grandinė leidžia konstatuoti, jog V. S. kaltinime minimas detales įgijo žinodamas, kad jos yra gautos nusikalstamu būdu.

2.23. Skunde prokuroras nurodo, kad skiriant bausmes teismas turi atsižvelgti į nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, jo sudėtingumą, asmens vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, atsižvelgti į jį charakterizuojančius duomenis ir tinkamai individualizuoti skiriamas bausmes. Atsižvelgiant į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (padarytas vienas tyčinis tęstinis apysunkis nusikaltimas, nusikalto neteistas, dirbantis asmuo, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta), teismų formuojamą praktiką, prokuroro nuomone, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant bausmę – baudą. Kadangi baudžiamasis procesas iš esmės tęsiamas dėl anksčiau V. S. ir jo gynėjos pateikto ir iš dalies patenkinto apeliacinio skundo, todėl asmens padėtis negali būti sunkinama ir bausmė jam negali būti skiriama griežtesnė negu buvo skirta ankstesniu teismo nuosprendžiu.

3. Teismo posėdyje prokuroras Laurynas Butvidas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis V. S. ir jo gynėja advokatė Irma Bekerė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.