Telšių apylinkės teismo įsakymas, e1-689-853/2025

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2025-10-24
Bylos Nr.: e1-689-853/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15475-2025-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis: A. S.

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)

Baudžiamosios bylos Nr. e1-689-853/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15475-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.25.5; 2.12.1.4 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 24 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Žilvino Generausko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, sutinka procesinius dokumentus gauti el. ryšio priemonėmis – el. paštu: (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, teistas: 1. 2008 m. vasario 22 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; 2. 2008 m. liepos 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; 3. 2010 m. spalio 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; 4. 2011 m. gruodžio 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės; 5. 2013 m. rugsėjo 5 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – 6 mėnesių laisvės apribojimu; 6. 2016 m. kovo 24 d. Mažeikių r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – 8 mėnesių viešųjų darbų; 7. 2019 m. lapkričio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – 8 mėnesių laisvės apribojimu, 2020 m. rugpjūčio 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus), teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. sukėlė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2025 m. gegužės 3 d. apie 18.00 val., virtuvės kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,95 prom. girtumas), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu neblaiviai svainei J. S. į dešinės pusės šoną bei sugriebęs už plaukų ją nutempė į buto koridorių, po to A. S., būdamas neblaivus (nustatytas 1,26 prom. neblaivumas), priėjęs prie žmonos J. S., suėmė savo rankomis jai už plaukų, ją tempė į virtuvės kambarį bei pagriovė ant grindų ko pasekoje J. S. griūdama ant grindų, galvos plaukuotąja dalimi atsitrenkė į virtuvinę spintelę, tokiu būdu veikdamas kartu su A. S. padarė J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą – abiejų žastų ir nugaros vidurinės-apatinės dalies odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 metų spalio 5 dieną apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. pagal 2025 m. spalio 5 d. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0245“ nustatytas 2,59 promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad J. S. yra brolio A. S. žmona. Mama D. S. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 3 d. apie pietus, atėjo pas mamą kartu su broliu A. Jis su broliu prieš tai buvo susitikę mieste, buvo išgėrę gal po skardinę alaus. Viską gerai prisimena. Kai nuėjo pas mamą, ten išgėrė gal 3-4 stiklines alaus, paskui mama paprašė, kad nebegertų, nes ji paprašė, kad ją kitą dieną nuvežtų pas močiutę, pas jos mamą. Jis sutiko, nebegėrė. Tada visi sėdėjo virtuvės kambaryje. Kartu buvo mama D. S., brolis A., jo žmona D., kuri vėliau išėjo, mamos draugas A. ir brolio žmona J. Jis vienu metu pradėjo šildyti ant viryklės maistą, atsisėdo pavalgyti. Tuo metu J. pradėjo sakyti, kad vienas pats valgo. Kai įsidėjo sau maisto, tada įdėjo į lėkštę ir padėjo ant stalo, sakydamas, kad gali valgyti. Tada atsisėdo prie kriauklės ir pradėjo valgyti. Tada J. metė į jį tą lėkštę su maistu (dešrelėmis), jis pasitraukė, į jį nepataikė, lėkštė nukrito ant grindų prie kriauklės spintelės, lėkštė sudužo, maistas pabiro ant grindų. Jis atsistojęs pradėjo tvarkyti. Buvo tuo metu apie 2 metrų atstumu nuo J., nepamena tiksliai, kuriuo metu, gal ji kažką pasakė, kad jis jai trinktelėjo per šoną su ranka. Tada prasidėjo tarp jų konfliktas. Nepamena kas po ko, tik pajuto, kad su keptuve trenkė per galvą J., jam daužė kelis kartus, pirmą kartą trenkė per kaktą, iš karto pradėjo bėgti kraujas iš kaktos, tada ji antrą kartą trenkė su keptuve į pakaušį, tada brolis nuvedė jį į vonią praustis kraują, tik išėjus iš vonios, vėl užsipuolė J. ir trenkė su keptuve į kairės rankos riešą. Tada jis galėjo ją nuo savęs nustumti, galėjo sugriebti jai už sprando ir tuo pačiu sugriebti už plaukų, norėjo ją nuo savęs atstumti. Tuo metu į tarpą lindo A., brolis A., kad prie jo nepultų. Jis įėjo į kambarį, užsidarė duris, daugiau niekas nebuvo įėjęs. Išėjo iš kambario tik tada, kai visi jau buvo išėję. Nematė, ar brolis A., ką darė savo žmonai. Vėliau buvo nuėjęs nusiprausti veidą, kai atvyko pareigūnai, jis papasakojo, kas buvo. Buvo atvykę medikai, apžiūrėjo GMP medikai, patarė kreiptis į ligoninę, jei jaustųsi blogiau. Jis į medikus nesikreipė. Jam nuo smūgių su keptuve buvo apsisukusi galva. Tuo metu patyrė skausmą apie 8 balus iš 10 balų sistemos. Jis dėl to J. pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, jai atleis dėl jos elgesio. Dėl J. gali pasakyti, kad ji buvo išgėrusi, kiek stipriai negali pasakyti, nes kai atėjo pas mamą su broliu, jie jau tada vartojo alkoholį, mano, kad ji ne mažai buvo išgėrusi. Jis galėjo sukelti J. fizinį skausmą tuo metu, kai norėjo ją nuo savęs atstumti, apsiginti nuo jos puolimo. Galėjo suimti jai už plaukų, galėjo trenkti jai į šoną. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad laikosi tų pačių parodymų, kuriuos davė anksčiau t. y. 2025 m. spalio 6 d., tik nori prisipažinti. 2025 m. spalio 4 d. adresu (duomenys neskelbtini) (buto numerio nežino), (duomenys neskelbtini) apie 16 val. jis kartu su 3 draugais pradėjo vartoti alkoholį, o tiksliau degtinę 1l talpos ir 6 skardinės alaus. Suvartojo turėtą alkoholį ir nuėjo miegoti, sekantį rytą t. y. 2025 m. spalio 5 d. apie 10-11 val. atsikėlė ir nuėjo nuspirkit dar alkoholio, o tiksliau alaus nusipirko gal 4 l alaus ir vėl visi 4 vartojo. Pabaigus alkoholį jis kartu su draugu A. L. nusprendė, kad reik nuvykti į parduotuvę tų cigarečių, todėl sėdo į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis už vairo, o A. šalia, pradėjo važiuoti ir važiuodamas jau iš kiemo pamatė, kad sunkiai išvažiuos, todėl užsimetė daugiau ir atbulas kliudė stovėjusį (duomenys neskelbtini) automobilį. Kelių minučių bėgyje prie jų priėjo pagyvenęs vyras ir nurodė, kad jo sūnus iškvietė policiją dėl automobilio sugadinimo, nei tas tėvas, nei sūnus pačio atsitrenkimo nematė, tik pamatė, kad jau automobilis buvo apgadintas. Jis pradėjo sakyti, kad atlygins žalą, bet jis nurodė, kad jau policija iškviesta, dar sakė, kad policiją bandė atšaukti, bet nepavyko. Tas vyras nurodė duoti raktelius ir tą (duomenys neskelbtini) automobilį patraukė prie garažų, jis nurodė išeiti kol neatvažiavo policija. Apskritai, kai į tą kiemą atvažiuoja su tuo kaimynu, kas liečia parkavimą, yra bėda, automobilis vis jam trukdo ir liepia patraukti į kitą vietą. Po, kokių 10-15 min. grįžtant jis dar išgėrė skardinę alaus ir jau priėjus prie namo pamatė, kad policija atvažiavo. O toliau jau viską papasakojo praeitoje apklausoje. Draugas A. su juo buvo, norėjo, kad liudytų jo naudai, nes išsigando, nes automobilis ne jo, o ir teisės nesenai išlaikė, bet grįžęs namo suprato, kad neteisingai elgiasi, todėl šiandien ir prisipažino. Labai gailisi, kad vairavo būdamas neblaivus.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimas

A. S. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis:

- 2025 m. liepos 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, kuriame nurodyta, kad A. S. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, vadovaujantis BK 38 straipsniu ir ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas. 2025 m. liepos 25 d. nutarimas buvo patvirtintas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi;

Žemesnės instancijos teismas

- 2025 m. spalio 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi, kuria patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Žilvino Generausko 2025 m. spalio 7 d. nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-15475-25;

- 2025 m. gegužės 3 d. 18.50 val. registruotu informaciniu pranešimu ROIK 0125000246506, kuriame nurodyta, kad prieš 30 min. svečiuojantis pas uošvienę (duomenys neskelbtini) g. švogeris trenkė pranešėjai, tuomet vyras pranešėją trenkė į spintelę;

- 2025 m. gegužės 3 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta J. S., ant asmens dešinės pusės šono matoma kraujosruva. Ant asmens dešinės pusės peties matomas paraudimas. Apžiūrint asmens kairės pusės nugaros mentės sritį yra matomi paraudimai ir nubrozdinimai. Apžiūrint asmens dešinės pusės kelio sritį pastebimas nubrozdinimas. Daugiau akivaizdžiai matomų sužalojimų nebuvo pastebėta. Pridėtos foto lentelės;

- alkoholio matavimo prietaiso rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 3 d. 19.43 val. J. S. nustatytas 1,70 prom. neblaivumas;

- alkoholio matavimo prietaiso rezultatais, kuriuose užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 3 d. 19.45 val. A. S. nustatytas 1,95 prom. neblaivumas;

- 2025 m. gegužės 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad objektas yra adresu (duomenys neskelbtini) pastate esantis, (duomenys neskelbtini) butas. Įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: juodos spalvos keptuvė. Pridėtos foto lentelės;

- 2025 m. gegužės 7 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad daiktai: juodos spalvos keptuvė priduoti saugojimui Policijos departamento Turto valdymo valdybos Paimtų daiktinių valdymo ir sandėlių skyriui (daiktų saugojimo vieta Telšių AVPK; 2025-05-15 IL1-7061, PADIS kodas Nr. 00000346731);

- 2025 m. birželio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 612/2025(04), kurioje nurodyta, kad J. S. nustatyti sužalojimai: abiejų žastų ir nugaros vidurinės-apatinės dalies odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos. Kaklo raiščių patempimo diagnozė nepagrįsta objektyvių tyrimų duomenimis. J. S. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

- 2025 m. gegužės 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra. 1. „PSS-20250503-190114UTC+0300“, įrašo trukmė 19:29 min. Policijos pareigūnai kartu su GMP medikais atvyksta pagal pranešimą, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja J. S. nurodo, kad jos vyras trenkė jos galvą į spintą, buvo praradusi sąmonę, rado galvos dalyje guzą nuo sumušimo. Šiuo metu vyras išbėgo iš namų. Moteris pasakoja konflikto priežastį – kai buvo svečiuose pas uošvienę, vyro brolis šildėsi maistą, o ji pasakė jam, kad pasiūlytų maisto vaikams, todėl supykęs jai trenkė, o ji jam atgal trenkė su keptuve per galvą. Tada jos vyras paėmė ir su jos galva trenkė į spintą. Konfliktas įvyko prieš valandą adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės kambaryje. Medikai apžiūri moterį. Anksčiau vyras buvo prieš moterį smurtavęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. J. S. papildo, kad konflikto su vyro broliu metu, ji pasakė jam „amžinai esi neprivalgęs“, tada jis pametė lėkštę ant stalo, o J. S. metė lėkštę į kriauklę. Tada jai su kumščiu trenkė į dešinės pusės šoną, trenkė vieną kartą, sukėlė fizinį skausmą, kurį įvertina 3 balais iš 10 balų. Tada supykusi trenkė su keptuve, negali pasakyti į kurią kūno dalį. Tada visi supuolė prie moters ir jos vyras ją pagriebęs trenkė į spintą. Šiuo metu vyksta mediacija dėl skyrybų, moteris kreipėsi dėl skyrybų, vyras rūko „žolę“, nurodo, kad galimai buto rūsyje. Kai J. S. galvą vyras trenkė į spintą, ji nualpo, patyrė skausmą 10 balų. Kai pabudo, ją šlakstė su vandeniu. Šiuo metu skauda galvą, sprandą, galvos skausmą įvertina 5-6 balais, o sprando skausmą - 7 balais. Nurodo svainio asmens duomenis – A. S. Konfliktą matė D. S., A. žmona; uošvienė D. S., jos draugas A., kuris jai purškė vandeniu, kai ji atsigavo. Kai atsigavo, iš karto išbėgo į savo namus. J. S. vyras A. S. pirmiau sugrįžo į namus, nurodo vyro anketinius duomenis. Nustatomas J. S. neblaivumas - 1,70 prom. Atliekama J. S. apžiūra, fotografuojama. Moteris vyksta kartu su GMP medikais į ligoninę jos apžiūrai. Apibūdina savo vyro požymius, ūgis – 1,90 m, juodos treninginės kelnės. Pareigūnai patikrina buto rūsį, kuriame narkotinių medžiagų neranda. 2. „PSS-20250503-192810UTC+0300“, įrašo trukmė 27:52 min. Policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Buto viduje A. S. nurodo, kad jam brolio žmona trenkė su keptuve per galvą. Ketino išeiti į namus, bet mama paprašė pasilikti. Mama nurodo, kad jos draugas konflikto nematė, buvo užmigęs. A. S. pasakoja įvykio aplinkybes, kad jis pasišildė valgyti, jam pradėjo prikaišioti brolio žmona „ar kitiems neduosi“ ir tada jam trenkė su keptuve per galvą, yra prakirsta galva. Brolis nuvedė jį iš karto į vonią nusiplauti, tik išėjus iš vonios jam antrą kartą iš keptuvės trenkė į galvą. Tada visi sustojo aplinkui, kad ant jo nepultų brolio žmona. Tada jis suėmė ją už galvos, o brolis prisispaudė ją prie žemės sakydamas „tu nusiramini“, išsivedė savo žmoną į namus. Į pareigūnų klausimą „Kokiu būdu atsirado ant J. sužalojimai?“, A. S. atsako, kad „aš iš petelnės du kartus gavau į galvą“, fizinį skausmą įvertina 9 balais iš 10 balų. Prašo medikų apžiūros. A. S. parodo kur įvyko konfliktas - virtuvės kambaryje. Jis pasišildęs valgyti įsidėjo į lėkštę, jam pradėjo prikaišioti J., kad jis neduoda kitiems valgyti, tada jam trenkė iš keptuvės į galvą. Ieškoma keptuvė. Į pareigūnų klausimą „Ar prieš ją smūgiavote?“, A. S. atsako, kad nespėjo nieko padaryti. Konfliktas įvyko apie 18 val. Nustatomi mamos draugo duomenys - A. P. (kalba rusiškai). Nustatomas A. S. neblaivumas – 1,95 prom. Atliekama asmens apžiūra, fotografuojama. Nustatomas D. S. neblaivumas – 2,29 prom. Į pareigūnų klausimą „Ar matėte kaip smurtavo prieš J.?“, D. S. atsako, kad nematė, matė kad J. trenkė su keptuve sūnui, jokio konflikto nebuvo. Rusakalbis vyras A. teigia, kad nesuprato kas įvyko, dėl ko buvo konfliktas nesuprato. Nustatomas A. P. neblaivumas – 2,05 prom. Atvyksta GMP medikai, kurie apžiūri A. S., suteikia pirminę pagalbą, užklijuoja pleistrą ant žaizdos, su medikais vykti į ligoninę atsisako. Atliekama įvykio vietos apžiūra, fotografuojama. Išimama keptuvė;

- 2025 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo apžiūra. Bendrojo pagalbos centro 2025 m. gegužės 3 d. 18.44 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) BPCID 95499532869. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką bei abonento telefono numerį – „2025_05_03_18-44-59_(duomenys neskelbtini)“, įrašo trukmė – 02:46 min. Pokalbio suvestinė (toliau naudojami trumpiniai BPC - bendrasis pagalbos centras, M – moteris): BPC - 112. M - Laba diena. BPC - Laba diena, kas nutiko? M - Turiu klausimėlį. Vyras trenkė mane, kaip sakant, į spintelę, ar geriau vykti į priimamąjį? BPC - Ar galit išjungti garsiakalbį, nes labai sunkiai Jus girdžiu. M - Išjungiau. BPC - Ačiū labai. M - Vyras trenkė mane į spintelę, ar geriau vykti į priimamąjį, žinokit žiauriai galvą skauda, ar išsikviesti greitąją? BPC - O čia prieš kiek laiko įvyko viskas? M - Kokį pusę valandos. BPC - O Jūs kraujuojat iš žaizdos? M - Ne, nekraujuoja, bet toks didelis guzas iššoko. BPC - Ant galvos, ar ne? M - Jo. BPC - Kiek Jums metų? Mes informuosime medikus. Ar mažamečių vaikų yra namuose? M - ne, ne. BPC - Kokiu adresu gyvenate? M – (duomenys neskelbtini), bet įvykis įvyko ne čia. BPC - O kur čia viskas įvyko? M - Pas uošvienę. BPC - O vyras dabar? M - Ne dėl policijos, ne dėl kažko, bet sakau gal vykti pačiai? BPC - Ne, ne, mes informuosime. M - Toks didelis guzas, aš ir apalpus buvau. BPC - Supratau, mes informuosime, žinokite ir pareigūnus, ir medikus, o dabar šiuo metu vyras ar yra namuose, (duomenys neskelbtini) gatvė (duomenys neskelbtini), ar jis yra pas uošvienę? M - Ne, jis yra čia. BPC - Čia ar ne? Jūsų vardas ir pavardė? M - J. S. BPC - Pakartokit prašau vardą. M - J. S. BPC - Ir uošvienės adresą galit pasakyti? M – (duomenys neskelbtini) gatvė. BPC - Tikslaus namo numerio nežinot? Mums čia dėl įvykio, kur viskas įvyko, tas smurtas. M - Namą parodyti galėčiau. BPC - Supratau, perduosime informaciją tuomet. M - O kur dabar laukti, namie? BPC - Laukite, informuosime medikus. M - Esu išgėrusi, gal nuvykti į greitąją persišviesti, aš tiesiog informacijos norėjau. BPC - Nu matot, mes vis tiek informuosime apie šitą įvykį, čia yra smurtas artimoje. M - Ten buvo muštynės dar ne tokios. BPC - Bet čia mušėsi Jūsų vyras su Jumis, taip? M - Ne, visų pirma man švogeris trenkė, tada aš jam trenkiau su keptuve, tada man vyras trenkė, mane paėmė ir trenkė į spintelę. BPC - Tai čia ir švogeris dalyvavo? M - Taip. BPC - Supratau, laukite namuose, plačiau papasakosite atvykusiems pareigūnams. M - Gerai, ačiū. BPC - Prašau, viso geriausio;

- 2025 m. liepos 17 d. susitaikymo protokolu, kuriame nurodyta, kad įtariamasis A. S., nukentėjusios J. S. atsiprašė. Prašo esant galimybei nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Nukentėjusioji J. S., sutuoktiniui A. S. pretenzijų neturi ir jis atsiprašė. Civilinio ieškinio nereikš. Prašo nutraukti bylą;

- 2025 m. birželio 3 d. akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad akistatos nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2025 m. gegužės 3 d. svečiuojantis pas uošvienę, adresu (duomenys neskelbtini), jų tarpusavio konflikto su vyro broliu A. S., kai šis jai trenkė vieną smūgį į dešinį šoną, ji tada jam atgal trenkė su keptuve, po ko jis suėmė už plaukų ir nutempė į koridorių, tada jos vyras A. S. perėmė plaukus, nustūmė savo brolį ir pats suėmė jai už plaukų ir tempė atgal į virtuvę, jai besipriešinant, A. galva trenkė į sieninę spintą, šaukė kad ramintųsi. Tada ji nualpo, kai jai trenkė su galva į sieną, pabudo ir pamatė prie savęs esantį A. (uošvienės sugyventinis), kuris sakė „nusiramink“. Kai vyras trenkė galvą į sieną, pajuto skausmą 10 balų iš 10 balų sistemos. Jai iškilo dešinėje galvos plaukuotoje dalyje didelis guzas. Kai parbėgo į namus, skambino 112 ir klausė ką daryti, ar pačiai vykti pas medikus, bet jie atvyko patys. Kartu atvyko ir policija ir išvežė į ligoninę. Jai padarė magnetinį rezonansą, apžiūrėjo. Dėl kūno mėlynių, kurias pastebėjo vėliau, tą patį vakarą, medikams nieko nesakė, skundėsi tik dėl galvos skausmo. Ji dėl sužalojimo neėmė nedarbingumo, pasiprašė atostogų. Klausimas įtariamajam A. S.: girdėjote nukentėjusios J. S. parodymus, ar sutinkate su jais? Atsakymas: nesutinka, davė parodymus Šiaulių areštinėje, kurių nekeičia: ir tvirtina: „Išeidinėjo iš tualeto ir įėjęs į virtuvę pamatė, kad jau buvo atsistoję J. su A. ir stumdėsi, šaukė vienas ant kito. Tada brolis savo viena ranka suėmė J. už plaukų, o jis tuoj stojo į jų tarpą, tai yra jo veidas buvo į brolį ir jam sudavė per ranką, kad paleistų J. plaukus. Tada savo broliui suėmė už krūtinės ir jį išvedė į buto koridorių, kad nebekiltų tarp jų konflikto. Su broliu būnant buto koridoriuje, iš nugaros pusės atėjo J., kuri savo rankos delnu norėjo trenkti per veidą A., bet ar broliui kliuvo ar ne, nežino, negali pasakyti ir kaip tik tuo metu, brolis savo ranka jam per juosmenį (jo ranka praėjo jam per juosmenį) sudavė smūgį J. kažkur į pilvo sritį, tačiau kur tiksliai jis sudavė jai smūgį tikrai negali pasakyti, nes viskas labai greitai įvyko ir nespėjo net sureaguoti. J. po gauto smūgio greitai nuėjo į virtuvę ir tuoj atėjo rankoje laikydama keptuvę, su kuria sudavė tikrai du smūgius broliui per galvą, net prakirto kaktą. Tada jau savo brolį buto koridoriuje pavedė kažkiek toliau ir prie A. priėjo mamos draugas A., kuris prilaikė jį, kad nebevyktų toliau konflikto, o jis nuėjo J. iš paskos į virtuvę. Jau virtuvėje J. apkabino, jie buvo veidas į veidą ir jos prašė, kad ji baigtų su ta keptuve mosikuotis, kad ji ramintųsi, bet ji toliau muistėsi ir paslydus ji krito ant žemės, o kadangi ją laikė apkabinęs, tai krito jai ant viršaus. Paslysti galėjo, nes virtuvėje ant žemės buvo pripilta ar tai sultys, ar tai kažkoks kitas gėrimas, bet virtuvės grindys buvo šlapios. O krisdama J. galvą galėjo susižaloti atsitrenkusi į skalbimo mašiną, nes kaip pamena jie kažkur šalia skalbimo mašinos ir buvo. Tačiau kur tiksliai, į kurią pusę su J. kritome negali pasakyti ar link skalbimo mašinos ar link virtuvinės spintelės, nes tarp jų atstumas tai nedidelis. Jiems gulint ant žemės, J. paprašė, kad ji baigtų tas visas nesąmones, o ji atsakė, kad kvies policiją.“ Kai jis išėjo iš tualeto, pamatė kad brolis smūgiavo J. į šoną būnant virtuvės kambaryje, jis griebė J. už plaukų, priėjęs broliui trenkė per rankas. Tuo metu žmonos plaukai buvo surišti, brolis jai griebė už dešinės galvos pusės. Tai buvo virtuvėje. Jis trenkė broliui per rankas, jis paleido ir tada suėmė brolį už krūtinės ir išstūmė brolį į buto koridorių. J. tuo metu buvo virtuvėje. Brolis išstumtas į koridorių kai buvo, tada žmona priėjusi iš nugaros trenkė broliui per galvą su keptuve. Jis tada suėmė J. už pečių ir ją stūmė į virtuvę, už plaukų jai nebuvo suėmęs. Tada abu nuvirto virtuvėje ant grindų, J. virto aukštielninka. Jis nematė kur ji atsitrenkė, tik pagalvojo, kad ji atsitrenkė bevirsdama kartu, kai ji virto ant nugaros, o jis ant jos. Ant J. kūno sužalojimų nematė. Klausimas abiem proceso dalyviams: ar įvykio metu buvote apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar viską gerai prisimenate? Nukentėjusios J. S. atsakymas: buvo išgėrusi 5 skardines alaus („Utenos“ mėlyno), išgertas alkoholis neturėjo įtakos, viską gerai prisimena. Įtariamojo A. S. atsakymas: buvo gėręs 200 g degtinės, alkoholis neturėjo įtakos, viską prisimena. Klausimas nukentėjusiai J. S.: ar Jūsų vyro veiksmas buvo tyčinis, ar prisimenate nuo kokio veiksmo Jūs apvirtote abu ant virtuvės grindų? Nuo kurio veiksmo Jūs atsitrenkėte su galva į sieną (spintą)? Nuo kurių veiksmų Jums buvo sukeltas fizinis skausmas, kiek balų jį vertinate? Atsakymas: tempdamas vyras iš koridoriaus į virtuvę, suėmęs už plaukų, tada jis ėjo atbulas ir tempė už plaukų į virtuvę, viskas vyko tarp virtuvės ir koridoriaus durų. Ji negali pasakyti ar jis už abiejų rankų suėmęs galvą tempe, ji buvo nuleista galva, kai jis tempė, pajuto smūgį galvoje, iš karto prarado sąmonę, nesuprato į ką atsitrenkė, atsibudo tarpduryje. Manau, kad ne atsitrenkė pati, o trenkė su galva. Koridoriaus plotis 0,80 m. Klausimas įtariamajam A. S.: girdėjote nukentėjusios J. S. parodymus, ar sutinkate su jais? Atsakymas: už plaukų J. netempė. Advokatės Kristinos Adomavičienės klausimas nukentėjusiai J. S.: prašau detalizuokite Jūsų sužalojimo mechanizmą, kurį padarė sutuoktinis? J. S. atsakymas: jai sukėlė skausmą kai pešė už plaukų, kai tempė iš koridoriaus į virtuvę, jos plaukai buvo susegti su sagute, jie jau buvo palaidi, vyro brolis jai buvo suėmęs už pakaušio. Kai vyras išėjo iš tualeto, vyras perėmė plaukus iš tuo metu jo brolio laikytų rankų. Jis su viena ranka plėšė jos plaukus, o su kita tempė savo brolio ranką, jis norėjo gelbėti nuo brolio, bet tuo pačiu plėšė plaukus. Tuo metu jie abu plėšė plaukus, ir A., ir jo brolis. Norėdamas išlaisvinti iš brolio, jis ją dar pešė už plaukų. Kai brolis paleido, tada nutempė vyras į virtuvę. Ten yra apie 2-3 metrai atstumo. Nesupranta, kodėl jis tempė. Vyras laikė už pakaušio, jis tempė į virtuvę, jie tarpduryje būdami pajuto smūgį galvos srityje. Bandė priešintis, stabdė, buvo įsispyrusi į sieną, kai pajuto smūgį. Pajuto smūgį į dešinės pusės galvos plaukuotą dalį. Pajuto smūgį į sieną, daugiau neatsimena. Smūgis buvo į spintinę sieną, o kitą ranką įrėmusi į vonios duris, bandė priešintis, kai tempė, buvo nusilenkusi iki pusės. Matė vyro kojas, ką kiti asmenys darė nematė. Rankomis rėmėsi į šonines spintas. Ji bandė ištraukti galvą, bandė laikytis. Bandė kibtis į sienas, man nepavyko, nes silpnesnė nei vyras, bandė muistytis. Nežino, ar vyras trenkė tyčia. Tuo metu visi šūkavo, girdėjo „<...>, raminkis, <...>“, girdėjo triukšmą koridoriuje. Kai atsibudo po nualpimo, gulėjo ant nugaros virtuvėje ir prieš akis buvo A., tai buvo tarpe tarp koridoriaus ir virtuvės;

- 2025 m. liepos 17 d. susitaikymo protokolu, kuriame nurodyta, kad įtariamasis A. S. nukentėjusios J. S. atsiprašė. Prašo esant galimybei nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Nukentėjusioji J. S., A. S. pretenzijų neturi ir jis jos atsiprašė. Civilinio ieškinio nereikš. Prašo nutraukti bylą;

- 2025 m. liepos 10 d. akistatos protokolu, kuriame užfiksuota, kad akistatos metu A. S. parodė, kad J. iš pradžių metė iš lėkštės, jis pasitraukė, į jį lėkštė nepataikė, lėkštė nukrito prie kojų ant žemės. Tada jis pradėjo konfliktuoti su J. Nelabai prisimena, kas kaip buvo, pamena tik kad gavo iš keptuvės į galvą. Galėjo supykęs žodinio konflikto metu suduoti smūgį J. į šoną, bet nelabai atsimena. Klausimas J. S.: 2025 m. gegužės 3 d. adresu (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu tarp J. S. ir A. S., kas pirmas sudavė smūgius, kokiu būdu? Atsakymas: A. pirmas trenkė vieną smūgį į dešinį šoną, ji tada apsisuko ir pačiupusi nuo dujinės viryklės keptuvę su ja iš karto trenkė A. atgal, nežiūrėjo kur taikė, nes automatiškai taip pasielgė, tuo metu pajuto skausmą, todėl supykusi iš karto trenkė atgal. Šį veiksmą matė ir vyras A., kuris stovėjo virtuvės kambaryje prie skalbimo mašinos, jis jai sakė, kad matė, tik nenori patvirtinti. Klausimas A. S.: ar įvykio metu buvote vartojęs alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar viską gerai atsimenate, kas po ko įvyko? Atsakymas: buvo vartojęs alkoholio, buvo gėręs alaus, bet alkoholio kiekis įtakos dėl atminties neturi. Klausimas J. S.: ar įvykio metu buvote vartojusi alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ar viską gerai atsimenate, kas po ko įvyko? Atsakymas: ji gėrė alų, bet viską gerai prisimena, alkoholis neturėjo įtakos atminčiai. Klausimas A. S.: ar Jūsų žodinio konflikto metu buvote suėmęs J. už plaukų, kuriuo metu? Ar buvote nuėjęs į vonią nusiprausti, kokiu metu? Atsakymas: Kiek pamena, buvo suėmęs už plaukų J. buto koridoriuje, kiek pamena jį nustūmė A. į kitą kambarį, kai išėjo iš to kambario, namuose jau nieko nebuvo. Nematė, ar brolis toliau perėmė J. galvą suėmęs už plaukų. Į vonią buvo nuėjęs nusiprausti po konflikto, kai jau visi buvo išėję iš buto. Klausimas J. S.: kada ir į ką metėte lėkštę, kur ji pataikė, kada ir kodėl trenkėte su keptuve A. S., dėl kokios priežasties? Atsakymas: ji metė lėkštę į kriauklę, kai A. pametė prie akių ant stalo lėkštę, kurią ji iš karto padavė jam atgal, bet jis neėmė tos lėkštės iš rankų, todėl ji lėkštę numetė į kriauklę, A. sėdėjo šalia kriauklės, ji nematė, kur lėkštė nukrito. Specialiai į A. nemetė, taikėsi į kriauklę, nes jis iš jos neėmė lėkštės. Kai numetė lėkštę, A. savo lėkštę buvo pasidėjęs prie savęs, ją tada paėmė jos vyras ir iš jos valgė, todėl tikrai vyras matė kaip jai trenkė A. Ji pajutusi skausmą nuo smūgio į šoną (įvertino 8 balais iš 10), todėl automatiškai pagriebė kas buvo po ranka, niekur iš vietos nebuvo paėjusi, sukosi ir pagriebė keptuvę, su kuria ir trenkė nežiūrėdama. A. S. atsakymas: jis pretenzijų J. S. neturi, prašo jo nepripažinti nukentėjusiu, nes pareiškimo nerašė. J. S. atsakymas: ji neturi pretenzijų, atleido senai ir savo vyrui, ir savo vyro broliui A. Jos galvos plaukus, kai pešė koridoriuje, tai vyras ištraukė iš A. rankų ir pats perėmė ir tada A. nustūmė A. į kitą kambarį;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos D. S. parodymais, kur ji parodė, kad yra A. S. žmona, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 3 d. ji atvyko apie 13 val. su mažuoju savo vaiku (1,6 m.) pas uošvienę D. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Atvyko pasveikinti su mamos diena, pabendrauti. Pas ją tuo metu buvo jos draugas A., pavardės nežino. Matė, kad uošvienė buvo nemažai išgėrusi, o A. miegojo. Jos bendravo su uošviene virtuvės kambaryje, vėliau uošvienė paskambino J., ji pasikvietė ateiti į svečius, pasakė kad ji atėjusi yra. Netrukus už gero pusvalandžio atėjo J., ji atėjo viena pati. J. atsinešė alaus, matė kad jos gėrė alų, kalbėjo, prisijungė ir A. Visi buvo virtuvės kambaryje. Kažkur už valandos atėjo A. su A., jie jau buvo gerokai išgėrę, sklido nuo jų alkoholio kvapas. Jos vyras jau nuo ryto išėjo vartoti alkoholio ir susitiko su savo broliu, ji neklausė kur jie vartojo alkoholį. Nepastebėjo, ar jiedu atėję atsinešė alkoholio. Matė, kad A. turėjo degtinės butelį, todėl galimai jie vartojo toliau degtinę. Virtuvės kambaryje ant sofos sėdėjo J. ir uošvienė, buvo toks mažas tarpelis, matė kad A. krito į tą tarpą tarp jų, t. y. sėdo ant tos sofos, kur jau sėdėjo J. su uošviene. Ji sėdėjo prie dujinės viryklės ant kėdės priešais sofą. Jos vaikas tuo metu miegojo kitame kambaryje. A. įėjęs į virtuvę sėdėjo ant kėdės prie kriauklės, prie sienelės. Šalia jos buvo dar viena laisva kėdė, jos sakė su J., kad jis persėstų ant tos kėdės, kad nespaustų ant sofos buvusių moterų. Jis nenoriai pasitraukė ir atsisėdo ant kėdės, kuri buvo šalia jos, netoli dujinės viryklės. Paskui jis atsisėdo prie A., prie kriauklės, kur buvo A., žodžiu vyrai ten gėrė degtinę, o jos, moterys, buvo prie stalo. Vienu metu A. atsistojo pasišildyti maisto, o J. atsisėdo šalia jos, jos buvo nugara į kriauklę, sėdėjo prie stalo. A. įsidėjo valgyti, pasakė „pasitaisiau sau valgyti“, o J. jam pasakė „paklausk, gal kiti nori, gal tavo vaikai nori valgyti?“ Jų vaikai tuo metu buvo namo kieme (3 mergaitės ir 1 sūnus bei J. dukra). A. atsakė, kad vaikai patys pasakys, kai norės valgyti. J. leptelėjo, kad „amžiais tu nedavalgęs“, tada ir prasidėjo konfliktas, matė, kad tada A. susinervinęs ir įdėjęs į kitą lėkštę maisto mestelėjo ant stalo prie J., pasakė „valgyk princese, tu matau čia nedavalgius“. A. atsisėdo prie kriauklės, kur buvo kėdė, jis tada kalbėjo ant J., bumbėjo, buvo piktas, nepatenkintas. Tada J. paėmė lėkštę, atsisuko ir davė A., tačiau lėkštės nematė ar jis ėmė, tada mestelėjo lėkštę link kriauklės, lėkštė sudužo. Tada A. pasakė, kad į jį pataikė, ji matė, kad pusė lėkštės buvo kriauklėje, pusė buvo ant žemės. Visas maistas buvo kriauklėje, o dalis šukių buvo ant žemės, ant A. tikrai nebuvo nei maisto, nei kokių žymių, kad būtų pataikiusi lėkštė. Tikrai būtų matęsi, kad jei būtų pataikiusi, ji buvo šalia. Tada jis paėmė savo lėkštę su maistu, kur sau buvo įsidėjęs, kurią metė ant stalo prie J. ir tuo metu trenkė, negali pasakyti su kuria ranka, nematė kiek kartų, bet nuo smūgio J. ant jos užgriuvo. J. tuo metu susikeikė „oi, <...>“. Tada A. atsisėdo, o J. tada dėjo tą lėkštę ant stalviršio. Tada jos vyras A. pasiėmė tą lėkštę ir valgė. Tuo metu J. konfliktavo žodžiu dėl to, kad maisto nesvaidytų. Viskas įvyko labai greitai. Tada A. šaukė ant J. atsistojęs, keikėsi, pyko ir tada matė, kad J. griebė keptuvę nuo viryklės ir neapsikentusi trenkė A., nors ji tuo metu nematė, buvo nusisukusi. Viskas labai greitai įvyko, ji paskui tik pastebėjo, kad jiedu atsidūrė koridoriuje. Jie vienas ant kito keikėsi, šūkavo, atsistojo uošvienė, bandė juos išskirti, matė kad puolė A. J. tąsyti už plaukų. Matė, kad uošvienę pastūmė vienu metu, girdėjo, kad J. sakė, „nestumdyk motinos“. Uošvienei jis netrenkė, tik stumtelėjo nuo savęs. Ji matė, kad A. suėmė J. už plauku, ji buvo susipynusi tokią pynutę galvos plaukuose, matė, kad jis suėmęs ją tempė arčiau žemės. Tada visi bandė juos išskirti, priėjo ir A., ir uošvienė, ir A. Ji liko ten kur sėdėjo, buvo virtuvėje. Matė kad viskas vyko siaurame koridoriuje. Kai J. šaukė „paleisk, man skauda“, ji sakė, ji tuo metu dar turėjo rankose keptuvę ir su ja mosikavo sakydama, kad paleisk, o pati buvo nuleista žemyn galva. Galvą už plaukų visą laiką laikė A. Kai nepavyko mamai ir A. atskirti, matė, kad A. išplėšė iš A. rankų J. galvą, matė kad jis užkišo sulenktą alkūnę ir nustūmė savo brolį ir kita ranka jis perėmė savo žmonos J. galvą už plaukų už tos pačios vietos ties supinta pynele. Tada A. parvilko savo žmoną už plaukų į virtuvę, nematė, ar jis sutrenkė jos galvą. Jai vėliau J. sakė, kad ji kažkur atsitrenkė. Ten labai siauras koridoriukas, ji galėjo užsigauti galvą, tik ji nematė, ar jis specialiai trenkė jai, ar vilkdamas atitrenkė, to negali pasakyti. Kai parvilko A. J. už plaukų į virtuvę, matė, kad jis už plaukų ją ir parvertė ant žemės ir su savo dešinės rankos alkūne jai prispaudė galvą, užlipo ant jos, ją laikė ir spaudė galvą su alkūne prie žemės. Jis sakė „ar tu raminsies, ar tu nesveika esi?“, kažką panašaus. Tada J. nieko nesakė, nesipriešino, ji prarado sąmonę. Matė, kad ją parvertė ant nugaros. Ji tada tik atsistojusi sakė, „ką jūs darot, pasitraukit“. Jai ištiesė ranką A. „tu nesikišk, nelįsk“. Prie J. galvos buvo A., jis glostė jai galvą, ramino ją, sakė viskas bus gerai. A. tuo metu buvo apžergęs J. kojomis, ji nerimavo dėl J., norėjo pažiūrėti, kas jai nutiko. Ji tuo metu labai sunkiai kvėpavo tokiu dusliu alsavimu. Jos neleido prieiti. Tada A. šlakstė su vandeniu jai veidą, kad ji atsigautų. Prie jos priėjusi uošvienė ją pastūmė nusikeikusi, kad ji nelįstų. Ji tada išsigandusi pasiėmė savo mažąjį vaiką ir išėjo namo. Ji pati nenukentėjo, negali pasakyti, kas toliau vyko. Suprato tik, kad vėliau J. atsigavusi parbėgo į namus. Daugiau neturi ką papasakoti. Su savo visais vaikais parėjo namo. Buvo tiek persigandusi, kad net savo vyro neįsileido į namus. J. su jos vyru ir anksčiau nesutardavo, jie pykdavosi tarpusavyje, tik anksčiau muštynių nebuvo. Ji su J. bendrauja ir toliau, jos sutaria gerai;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos D. S. parodymais, kur ji parodė, kad yra A. ir A. S. mama, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 3 d. dienos metu atėjo marti J. S., ji atėjo viena pati. Ji namuose buvo su savo draugu A. P. (jis yra baltarusas, kalba rusiškai, lietuviškai nesupranta). Namuose su draugu buvo vartoję alkoholio. Jie kartu vartojo alkoholį. Paskui atėjo kita marti D. S., ji atėjo viena, vaikų nematė. D. nematė kad vartotų alkoholį. Negali pasakyti kiek buvo valandų, kai parėjo sūnūs A. ir A.. Nepastebėjo, ar jie buvo išgėrę. Kai atėjo, jie gal išgėrė alaus. Vienu metu, nežino dėl kokios priežasties, prasidėjo konfliktas. Jie visi buvo virtuvės kambaryje. Ji sėdėjo kampelyje prie lango. Draugas sėdėjo kitame stalo gale, prie lango. Kai prasidėjo konfliktas, sūnus A. buvo tualete, o kitas sūnus A. sėdėjo prie kriauklės. Ji pamatė, kad J. paleido lėkštę, nematė, kur ji metė, tik pajuto, kad sudužo lėkštė. Paties konflikto negirdėjo, kas ką sakė negali pasakyti. Matė, kad paskui A. pastūmė J. ir tada J. paėmusi nuo dujinės viryklės keptuvę, su ja trenkė sūnui A. į kaktą, negali pasakyti, kiek kartų, matė tik vieną kartą. Tada išėjo didysis sūnus A. iš tualeto ir tuo metu J. su A. buvo tarp virtuvės ir tualeto, ji buvo tarp jų tarpe, bandė juos abu išskirti, raminti. Tada A. apkabinęs savo žmoną ir jie, matė virto abudu į virtuvės pusę. Matė, kad nuvirto aukštielninki. Galėjo atsitrenkti į virtuvės durų rankeną, durys buvo tuo metu atidarytos. Koridoriaus plotis yra durų pločio, nesiekia 1 metro. Kadangi ant grindų buvo pabiręs maistas (bulvių košė), ji mano, kad jie paslydo ant maisto ir todėl nuvirto. Nematė, kad sūnus būtų sudavęs kokį smūgį J. Girdėjo, kad sūnus A. sakė, kad einame namo savo žmonai. J. negirdėjo ką atsakė. Ji nepamena kada ir kaip jiedu išėjo, ar jie kartu išėjo, negali pasakyti. Pastebėjo, kad kitam sūnui A. buvo prakirsta kakta, bėgo kraujas. Jos sūnus nei greitosios, nei policijos nekvietė. Ji nežino, kodėl kvietė policiją J., jie tikrai nekvietė policijos. Sūnus A. nekvietė pagalbos. Kai medikai atvyko, jie suteikė jam pirmą pagalbą, siūlė vykti į ligoninę, tačiau sūnus atsisakė. Ji pati nenukentėjo, pretenzijų jokių neturi. Jos draugas A. negalėjo matyti konflikto, nes jis buvo užsnūdęs prie stalo, nebent paskui matė numestą lėkštę. Draugas, ji matė, kad miegojo prie stalo, jis nebuvo į konfliktą įsivėlęs. Jis jei ir būtų girdėjęs, jis nesupranta lietuviškai, todėl jam kiek papasakojo, jis tiek ir tesuprato;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais įtariamojo A. S. parodymais, kur jis parodė, kad savo kaltę pripažįsta, davė parodymus areštinėje bei akistatos metu, kuriuos patvirtina. Tikslingai sutuoktinei J. S. nenorėjo sukelti fizinio skausmo, siekė nuslopinti kilusį konfliktą tarp jos ir brolio. Plaukus buvo suėmęs žmonai, nes norėjo ištraukti brolio ranką nuo jos plaukų, norėjo išlaisvinti žmoną nuo brolio veiksmų. Žmoną tempė siekdamas nuraminti ją pačią, nes ji buvo konflikto metu emociškai susinervinusi, ji mosikavosi su keptuve, norėjo nuraminti žmoną. O būnant koridoriuje, nepasiekus virtuvės, abu nuvirto, nugriuvo ant žmonos, nes buvo slidžios grindys. Neneigia, kad buvo suėmęs žmoną, besigrumiant, ramino žmoną, buvo ją apkabinęs, čiupo ją už rankų ir bandė vesti ją į virtuvę, ji priešinosi, buvo įsikibusi rankas į sieną, norėdamas atitraukti nuo brolio, paėję apie 1 metrą nugriuvo, o jis nugriuvo ant žmonos. Nesudavė žmonai smūgių, krentant žmona galėjo užsigauti nugarą ir rankas, nematė kuria kūno dalimi ji atsitrenkė ir kur. Žmona nukrito ant nugaros, todėl jai galėjo skaudėti nugarą. Jis galėjo tokiu būdu sukelti fizinį skausmą. Jis norėdamas apginti savo žmoną, kai brolis konfliktavo su ja, norėjo juos išskirti, žmona aktyviai priešinosi, ji buvo įsiaudrinusi, todėl tokiu būdu stengėsi žmonos emocijas apraminti. Neturėjo tikslo sukelti fizinio skausmo savo žmonai, dėl veiksmų gailisi, norės žmonos atsiprašyti;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios J. S. parodymais, kur ji parodė, kad 2025 m. gegužės 3 d. apie 14.30 val. ji nuėjo pas sutuoktinio mamą. Kurios anketiniai duomenys D. S. apie 52 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas uošvienę nuėjo viena, nes norėjo ją pasveikinti su mamos diena. Tuo metu pas uošvienę buvo taip pat atėję sutuoktinio brolio žmona D. S., gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), bei uošvienės draugas A. Tuo metu visi asmenys išskyrus D. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 17.00 val. į uošvienės butą atėjo jos sutuoktinis A. su savo broliu A. S. apie 32 metų amžiaus, tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu jai pasirodė, kad atėjo neblaivus, nuo jų dvelkė alkoholio kvapas. Taip pat asmenys virtuvės kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus degtinę. Po kiek laiko A. ėmė ant viryklės šildytis maisto. Jam ji nurodė, kad jis maisto šildytų daugiau, nes kad būtų maisto daugiau ir vaikams. Tuo metu jis supyko ant jos ir rankose laikomą lėkštę metė ant stalo arčiau jos, sakydamas „ėsk princese“. Tuo pačiu lėkštę ji metė atgal, mesdama į kriauklę. A. ėmė konfliktuoti toliau su ja bei dešinės rankos kumščių sudavė vieną smūgį į dešinės nugaros šoną, taip sukeliant fizinį skausmą, kurį įvertina 6 balais. Sumušta vieta skauda iki šiol, sumuštoje vietoje atsirado bei matosi mėlynė, sumušimas. Apimta pykčio atsistojusi nuo kėdės ji nuo viryklės paėmusi keptuvę su ja trenkė A. į galvos sritį, suduodama vieną sykį. Po to kartu rankomis susikibo, abu stumdėsi, jis rankomis sugriebęs už plaukų jas tąsė. Tuo metu galvos plaukuotosios dalies srityje pajuto fizinį skausmą kurį vertina 10 balais, iš plaukuotosios galvos srities buvo išrauti plaukai. Apimta pykčio rankose laikydama keptuvę su ja dar kartą trenkė A. galimai į kūno dalis, galimai pataikydama į peties sritis. Tyrimo metu negali nurodyti, kiek smūgių galėjo suduoti. Patikslina, kad po suduotų smūgiu keptuve A., jis pakartotinai rankomis sugriebęs už plaukų ją laikė, bei taip atsidūrė buto koridoriuje. Po to prie jos priėjo sutuoktinis, kuris atitraukė A. rankas nuo jos plaukų, o pats sutuoktinis rankomis sugriebęs už plaukų ją partempė į virtuvės kambarį, taip sukeliant fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais, griebęs už rūbų krūtinės srityje jėga stūmė į kambario sieną, kurio metu galvos dešine puse trenkėsi į sieną, taip patirdama sužalojimus, bei sukeliant fizinį skausmą. Tuo metu ji prarado sąmonę, bei toliau kas vyko neprisimena. Kiek pamena sąmonę atgavo nurodytoje vietoje, tuo metu gulėjo ant žemės virtuvės ir koridoriaus praėjime. Šalia stovėjo A., kuris su vandeniu braukė per veidą. Tada ji atsikėlė ir išbėgo su savo namus, esančiu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad sugrįžus į namus jam namuose buvo grįžęs sutuoktinis. Kuris nurodė, ko čia „<...> parėjai“. Būnat bute stipriai skaudėjo sumuštos vietos, o daugiausia sumušta galva, dėl ko buvo sukeltas fizinis skausmas, kuri vertina 10 balais. Jeigu nebūtų skaudėjus sumušta galva, ji medikų kvietusi nebūtų, nes skausmas iš tiesų buvo didelis, baimindamasis dėl smegenų sukrėtimo ji kvietė medikus. Tuo metu išgirdęs sutuoktinis, jis iš buto pasišalino prieš atvykstant policijos pareigūnams. Dėl kūno sumušimo medikų ekipažu buvo pristatyta į VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių, diagnozuoti kūno sužalojimai. Dėl sumušimo reiškia pretenzijas asmenims A. bei A. Patvirtina, kad jai įteikta užduotis atlikto objektų tyrimą dėl kūno sužalojimų, tačiau pas juos nesikreips. Jai išaiškinta teisė dėl civilinio ieškinio, kurio šiuo metu bei tyrimo metu neteiks.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2025 m. gegužės 3 d. apie 18.00 val., virtuvės kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,95 prom. girtumas), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu neblaiviai svainei J. S. į dešinės pusės šoną bei sugriebęs už plaukų ją nutempė į buto koridorių, tokiais savo veiksmais sukėlė J. S. fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, A. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. jo paties duotais parodymais, bendra pranešimo registracijos informacija, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, asmens ir įvykio vietos apžiūros protokolais ir foto lentelėmis, garso ir kūno kamerų įrašų apžiūros protokolais, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimas

A. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis:

- 2025 m. spalio 5 d. 18.37 val. registruotu pranešimu ROIK 0125000591460, kuriame užfiksuota, kad kieme į stovintį pranešėjo a. m. (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini)8, įvažiavo neblaivus kaimynas su a. m. (duomenys neskelbtini), kaimynas iš automobilio išlipo;

- alkoholio matuoklio parodymais, kuriuose užfiksuota, kad 2025 m. spalio 5 d. 19.11 val. A. S. nustatytas 2,76 ‰ (promilių) neblaivumas, o 2025 m. spalio 5 d. 19.33 val. A. S. nustatytas 2,59 ‰ (promilių) neblaivumas;

- 2025 m. spalio 5 d. neblaivumo nustatymo aktu, kuriame užfiksuota, kad pirmas tikrinimas 19.11 val. – 2,76 promilių neblaivumas, antras tikrinimas 19.33 val. – 2,59 promilių neblaivumas;

- 2025 m. spalio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Prie namo laiptinės, stovi pilkos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint transporto priemonės apgadinimus, matomas apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas. Toliau apžiūrint įvykio vietą, namo kieme, kiek toliau, už žalios spalvos garažo pastebimas stovintis tamsios spalvos (duomenys neskelbtini) automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilio apgadinimus, pastebimas apgadintas galinis dešinės pusės sparnas. Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pridėtos foto lentelės;

- 2025 m. spalio 5 d. Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. S. savanoriškai pateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini);

- 2025 m. spalio 6 d. gauta VĮ Regitra informacija, kurioje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas (duomenys neskelbtini);

- 2025 m. spalio 7 d. nutarimu, kuriame už-fiksuota, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui (duomenys neskelbtini);

- 2025 m. spalio 6 d. VšĮ „Emprekis“ informacija, iš kurios matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje yra 16650;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. P. parodymais, kur jis parodė, kad 2025 m. spalio 3 dieną apie 18.30 val. buvo namie, adresu (duomenys neskelbtini), gulėjo lovoje. Parėjo namo tėvukas A. ir pasakė, kad į jo automobilį įvažiavo kita transporto priemonė. Iš karto paskambino 112. Paskui atėjo pas jį kaimynas A., sako gal galima susitarti dėl eismo įvykio, sako tikrai sutvarkys automobilį, kad nesuveikė jo automobilio atbulinio parkavimo sistema ir jis atsitrenkė į jo automobilį, atsiprašė, sakė galima, tada bandė atšaukti policiją. Jis stovėjo koridoriuje, jis pats kambary, kalbėjo normaliai, ir per atstumą neužuodė alkoholio ir nematė, kad svirduliuotų. Tada išėjo į lauką, A. vairuojamas autobusiukas dar buvo namo kieme šalia jo apgadinto automobilio. Jam pasakė, kad nebevairuotų, ir paprašė savo tėvuko, kad patrauktų automobilį į kitą vietą, priparkuotų. Ir tada A. kažkur išėjo, o jis dar buvo kieme ir atvažiavo į kiemą pareigūnai, o po kažkiek minučių parėjo ir A.;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. P. parodymais, kur jis parodė, kad 2025 m. spalio 5 d. apie 18.30 val. grįžo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. (duomenys neskelbtini) namo adresu (duomenys neskelbtini), į namo kiemą. Lijo, ir pamatė, kad kieme stovėjo tamsios spalvos autobusėlis (duomenys neskelbtini) ir šalia stovėjo kaimynas iš 7 buto, tas kurį dabar yra susilaikę, nežino nei vardo nei pavardės, ir jis sakė, kad prisidirbo, bet viską sutvarkys, atsilygins, nesuveikė automobilio atbulinio parkavimo sistema. Sako čia ne jo mašina, tad pasakys sūnui. Nuėjęs pasakė apie įvykį sūnui, ir šis iš karto paskambino policijai. Kad kaimynas būtų neblaivus įtarimo neturėjo, persimetė keliais žodžiais ir tiek, stovėjo kiek toliau nuo jo, tad kvapo užuosti negalėjo. Daugiau kieme žmonių nebuvo. Kiemas vaizdo kameros nestebimas. Kiek žino sūnaus automobilis kasko draudimu nedraustas;

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. L. parodymais, kur jis parodė, kad 2025 m. spalio 4 d. po darbų kartu su A. S. grįžo pas jį adresu (duomenys neskelbtini), apie 15-16 val. jis kartu su 3 draugais pradėjo vartoti alkoholį, o tiksliau degtinę 1 l talpos ir 6 skardinės alaus. Suvartojo turėtą alkoholį ir nuėjo miegoti, sekantį rytą t. y. 2025 m. spalio 5 d. apie 10-11 val. atsikėlė ir nuėjo nuspirkit dar alkoholio, o tiksliau alaus nusipirko gal 4 l alaus ir vėl visi 4 vartojo. Pabaigus alkoholį jis kartu su A. nusprendė važiuoti nusipirkti cigarečių buvo po 15 val. kažkur. A. sėdo už (duomenys neskelbtini) (firmos nuomoto automobilio) vairo, o jis šalia. A. norint išvažiuoti iš kiemo jis atsimetė ir norėdamas pavažiuoti galu kliudė automobilį (duomenys neskelbtini), tiesiog nesuveikė automobilio „partronikai“. Kelių minučių bėgyje prie jų priėjo pagyvenęs vyras ir nurodė, kad jo sūnus iškvietė policiją dėl automobilio sugadinimo, nei tas tėvas, nei sūnus pačio atsitrenkimo nematė, tik pamatė, kad jau automobilis buvo apgadintas. A. bandė su juo susitarti, kad žalą atlygins, bet jis nurodė, kad jau iškvietė policiją. Tas vyras A. nurodė duoti raktelius ir tą (duomenys neskelbtini) automobilį patraukė prie garažų, jis nurodė išeiti kol neatvažiavo policija. Kas liečia kieme stovėjimo „parkingą“, tai tas vyras pastoviai prie visų kabinėjasi, pastoviai reik patraukinėt automobilius, nes jam vis trukdo. Jiems grįžinėjant iš parduotuvės A. dar išgėrė skardinę alaus, kai pamatė, kad kieme jau stovi policija. Tada A. buvo nustatomas girtumas, o vėliau jis buvo išgabentas į areštinę.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šioje byloje besąlygiškai nustatyta, jog A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 metų spalio 5 dieną apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 2,59 promilių neblaivumas. A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl šios veikos pripažino visiškai. Įvykio dieną, t. y. 2025 m. spalio 5 d., policijos pareigūnai A. S. neblaivumą nustatinėjo du kartus: pirmu kartu 19.11 val. nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, antru kartu 19.33 val. (po 22 min.) nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, todėl jis baustinas už šios neteisėtos veikos padarymą. Ankščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvimą kaltinamojo A. S. veikoje, todėl jo nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs baigti nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre pirmą kartą konsultuotas 2013 m. rugpjūčio 16 d., diagnozė – (duomenys neskelbtini). Paskutinė gydytojo psichiatro konsultacija 2015 metais, dirbantis, vedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (nustatytas 1,95 promilių neblaivumas) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – 30 parų areštą, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant – 40 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį, o būtent 20 parų, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, ir A. S. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 60 parų areštas.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. prisipažino kaltu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Teismo vertinimu, įvertinus kaltinamojo A. S. asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, todėl kaltinamajam A. S. bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus (BK 75 straipsnio 1 dalis, 6 dalies 5, 6, 10 punktai).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas A. S. laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. spalio 5 d. 19.33 val. iki 2025 m. spalio 6 d. 14.05 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, jog jis yra atlikęs vieną parą arešto.

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus prieš kitą asmenį, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam A. S. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Pripažinus, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šio draudimo terminas nustatytinas numatytas tarp minimumo ir vidurkio (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir šis terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. spalio 6 d., kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog A. S. vairavo (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę, t. y. automobilis priklauso tretiesiems asmenims. Transporto priemonės savininkui nebuvo žinoma apie transporto priemonės naudojimą nusikalstamai veikai vykdyti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma patvirtina, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 16650 Eur. Atsižvelgiant į teisingumo protingumo ir proporcingumo kriterijus iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 16650 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei siekiant teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ateityje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, kaltinamajam A. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

2025 m. spalio 6 d. kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. S. išaiškintina bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka.

Dėl daiktinių įrodymų

Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonė –automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kuris ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 7 d. nutarimu grąžintas teisėtam savininkui (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, paliktinas grąžintas teisėtam savininkui (duomenys neskelbtini); A. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, ir A. S. paskirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. spalio 5 d. 19.33 val. iki 2025 m. spalio 6 d. 14.05 val. (1 (vieną) dieną), ir laikyti, jog jis yra atlikęs vieną parą arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6 ir 10 punktais, A. S. paskirtos 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu A. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 16650,00 Eur (šešiolikos tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt penkių eurų), konfiskavimą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti grąžintą savininkei (duomenys neskelbtini)

- A. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariate, perduoti AB „Regitra“.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. S. panaikinti ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 6 d. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią A. S. skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. S., kad privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimą vykdo probacijos tarnyba – Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyrius (Mažeikių rajone).

Išaiškinti A. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti A. S.

Informuoti A. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Andželika Butkuvienė