- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-2022-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10068-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- UAB „Baltijos renginių grupė“
- Ieškovas
- UAB „Pramogos Tau“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Baltijos renginių grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-10 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pramogos Tau“ ieškinį atsakovui UAB „Baltijos renginių grupė“ dėl rangos sutarties nutraukimo, delspinigių, palūkanų, neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nuo 2012-08-02 nutraukti 2011-12-20 sudarytą su atsakovu rangos sutartį; priteisti iš atsakovo sumokėtas pagal sutartį 60 246,40 Lt pinigines lėšas, 15 061,60 Lt delspinigius, 5 000 Lt neturtinę žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti atsakovą pasiimti LED apšvietimą, kurį sumontavo naktiniame klube „Dr. Who“. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausančią banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) bei kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-10 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, atsakovui priklausančias pinigines lėšas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), taip pat kitas atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 80 308 Lt sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Iš sąskaitoje esančių piniginių lėšų leido atsakovui atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams, įskaitant darbo užmokestį, bei atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, atsakovo finansinis pajėgumas bei pozicija nėra žinoma, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiamas atsakovo pagal susitarimą prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu ir įsiskolinimo dydžiu. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į skolos dydį, pripažino, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-10 nutartį ir panaikinti piniginių lėšų banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), paliekant galioti visas kitas laikinąsias apsaugos priemonės. Teigia, kad areštavus įmonės sąskaitą, įmonė negali vykdyti savo veiklos, visi apyvartiniai mokėjimai nepasieks įmonės, be to įmonė negalės atsiskaityti su savo tiekėjais. Leidimas vykdyti privalomus mokėjimus tik valstybės biudžetui ir darbo užmokesčiui yra trumpalaikė priemonė įmonės veikslai palaikyti. Po kelių mėnesių įmonės sąskaitoje nebus ne tik įmonės apyvartinei veiklai reikalingų lėšų, bet ir lėšų privalomiems mokėjimams, bei atsiskaitymui su ieškovu, dėl ko įmonei gresia bankrotas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo 2012-09-10 nutarties dalį, kuria teismas areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atsakovo skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo, ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tos nutarties dalies, kuri nėra skundžiama.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Vadovaujantis CPK 145 straipsnio antrąja dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Ekonomiškumo principas glaudžiai susijęs su proporcingumo principu, pagal kurį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Turi būti atsižvelgta į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas.
Apeliantas teigia, kad areštavus įmonės sąskaitą, įmonė negali vykdyti savo veiklos, apyvartiniai mokėjimai nepasieks įmonės, be to įmonė negalės atsiskaityti su savo tiekėjais. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrų nepatogumų, suvaržymų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau toks teisių ribojimas iš esmės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nurodė pirma areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), neperžengiant ieškovo pareikšto reikalavimo sumos. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į atsakovo pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto ir tai leidžia, atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje – komercinėje veiklose. Teismas iš esmės įvertinęs galinčias dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovui kilti neigiamas pasekmes, jas parinko proporcingai bei nepažeisdamas ekonomiškumo, teisingumo bei proporcingumo principų. Be to, teismas atsižvelgė į pusiausvyros tarp šalių principą ir leido atsakovui iš areštuotų lėšų vykdyti ne tik privalomus mokėjimus valstybei bet ir mokėti atlyginimą atsakovo darbuotojams bei atsiskaityti su ieškovu.
Atsakovas prašydamas panaikinti areštą jo sąskaitai, esančiai (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių įrodymų kiek ir kokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto turi, kurio arešto būtų pakankama siekiant užtikrinti būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą (CPK 178 straipsnis). Todėl panaikinus areštą atsakovo banko sąskaitai, nesant jokių įrodymų apie jo turtinę padėtį, laikinųjų apsaugos taikymo tikslas – garantuoti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, nebūtų pasiektas. Pažymėtina, kad asmens pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas gali būti tinkamai apginami tik tada, kai realiai įvykdomas teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas ginčas.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teisingai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.