- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- e2-156-1070/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10569-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovei J. Š.,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybės atstovei Ž. C.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovėms (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. T. padavė teismui ieškinį, kurį patikslino 2022 m. lapkričio 29 d. pareiškimu, prašydamas nustatyti atlygintinį 15 kv. m. servitutą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), priklausančiam atsakovei Lietuvos Respublikai, naudojamam atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), suteikiantį teisę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi, pažymėta 2022 m. lapkričio 21 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ plane „S2“, prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; priteisti iš ieškovo A. T. 250 Eur vienkartinę kompensaciją už nustatytą servitutą, priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. t. 2, l. 49-57).
2. Ieškovas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Ieškovo žemės sklypas ribojasi su valstybei priklausančiu ir atsakovės (duomenys neskelbtini) naudojamu panaudos sutarties pagrindu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) naudojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra Kauno miesto savivaldybei priklausantys statiniai: mokykla, ūkinis pastatas, - perduoti patikėjimo teise valdyti (duomenys neskelbtini). 2008 m. atsakovės žemės sklype buvo nustatytas tarnaujantis servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis iki ieškovui priklausančio žemės sklypo ir gyvenamojo namo. Ieškovas įsigijo savo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą tuo metu, kai minėtas servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu. Ieškovo gyvenamasis namas ir įėjimas į jį yra prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos. Atstumas tarp ieškovo gyvenamojo namo išorinių konstrukcijų bei žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ribos yra per mažas siekiant tinkamai eksploatuoti ieškovo namą. Ieškovas, neprieštaraujant (duomenys neskelbtini) , neišvengiamai visą laiką naudojosi nedidele (duomenys neskelbtini) naudojamo žemės sklypo dalimi, esančia tarp jo namo ir (duomenys neskelbtini) naudojamo ūkinio pastato. (duomenys neskelbtini) nereiškė ieškovui dėl to pretenzijų. Ši atsakovei Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo dalis būtina tam, kad ieškovas galėtų patekti į savo namą, įsivežti vaiko vėžimėlį ir / ar kitą didesnį daiktą, atlikti pastato remonto darbus. Nuo ieškovo gyvenamojo namo pirmo aukšto išorinės sienos iki jam priklausančio žemės sklypo ribos yra tik 77 cm pločio ruožas, kurio nepakanka patekti į ieškovo namą ar įsivežti vaiko vėžimėlį. Ieškovo namo eksploatacijai reikalingas didesnis nei ieškinyje prašomas nustatyti servitutas. Todėl atsakovės (duomenys neskelbtini) ketinama įrengti tvora paneigtų ieškovo galimybę eksploatuoti ir prižiūrėti jo pastatą. 2013 m. ieškovui buvo išduotas leidimas rekonstruoti gyvenamąjį namą, šis leidimas nesusijęs su būtinybės nustatyti servitutą atsiradimu. Visi ieškovo padaryti statybų teisės aktų pažeidimai buvo pašalinti. (duomenys neskelbtini) ketina nugriauti ūkinį pastatą, esantį atsakovės žemės sklype, ir pastatyti tvorą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. priešais ieškovui priklausančio gyvenamojo namo įėjimą. Dėl tvoros pastatymo ieškovas neturės galimybės tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą. Ieškovui kreipusis į Kauno miesto savivaldybę dėl nustatyto servituto koregavimo, ši nurodė, kad ieškovui būtina tartis su (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Ieškovui kreipusis į (duomenys neskelbtini) dėl papildomo servituto nustatymo, į jo prašymus nebuvo reaguojama. Ieškovui pakartotinai kreipusis į (duomenys neskelbtini), buvo gautas jos atsakymas, kad ji negali spręsti šio klausimo, nes žemės sklypas (duomenys neskelbtini), jai nepriklauso. Todėl ieškovas eilę kartų dėl servituto nustatymo buvo kreipęsis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos aplinkos ministerijos (toliau – NŽT), tačiau jos sutikimas nebuvo gautas. Ieškovui eilinį kartą kreipusis į NŽT dėl servituto nustatymo ir papildymo, ši nurodė, kad prašymas nebus nagrinėjamas, nes inicijuota civilinė byla. Nustačius ieškovo prašomą servitutą, atsakovių teisės bus ribojamos minimaliai. Iš ieškovo turi būti priteista vienkartinė 250 Eur kompensacija, nes atsakovei priklausančio žemės sklypo vertė yra 191 000 Eur, 15 kv. m. žemės sklypo vertė būtų 498,61 Eur. Patenkinus ieškinį ieškovas neįgys nuosavybės teisės į atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį. Atsakovei priteistina kompensacija apskaičiuota pagal Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika).
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškovo reikalavimus kaip nepagrįstus (el. b. t. 2, l. 30-39). Nurodo, kad ieškovui ir jo sutuoktinei A. T. ne kartą kreipusi į NŽT dėl nustatyto servituto koregavimo, jie buvo informuojami, kad servituto koregavimas negalimas. Teritorija, kurioje norima nustatyti servitutą, yra suplanuota Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. balandžio 7 d. įsakymu. Plane nenumatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams važiuoti transporto priemonėmis ar eiti pėstiesiems. Ieškovas nesikreipė į NŽT dėl prašomo servituto nustatymo notariniu sandoriu. Ieškovui įsigyjant gyvenamąjį namą buvo žinoma, kad tvora, skirianti jo ir atsakovės žemės sklypą, buvo pažymėta dokumentuose. Ieškovas naudojo atsakovės žemės sklypo dalį, neturėdamas tokios teisės. Atsakovei nesuprantama, kodėl ieškovas prašo nustatyti vienkartinę 250 Eur kompensaciją už servitutą, jeigu vadovaujantis Metodika bei atlikus skaičiavimus pagal joje numatytą formulę vienkartinė kompensacija būtų 249,30 Eur. Servituto nustatymas suvaržytų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimą, todėl tenkinus ieškinį atsakovei turėtų būti priteista teisinga kompensacija ir atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą praradimo. NŽT neatliko veiksmų, prieštaraujančių teisės aktams bei pažeidžiančių ieškovo interesus. Byla inicijuota ne dėl NŽT veiksmų, kuriais būtų pažeidžiami ieškovo interesai. Todėl iš NŽT negali būti priteistas ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. NŽT nėra tinkama atsakovė šioje byloje, nes ji neatliko veiksmų, pažeidžiančių ieškovo teises, neturėjo ginčo su ieškovu dėl servituto nustatymo, nes į NŽT nebuvo kreiptasi dėl servituto nustatymo sandoriu.
4. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atsiliepimuose į ieškinį ir jo patikslinimą nurodo, kad nesutinka su ieškiniu (el. b. t. 2, l. 19-21, 112, 113). Teigia, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas atitinka teisės aktų reikalavimus ir neriboja galimybės privažiuoti transporto priemone prie ieškovo žemės sklypo. Ieškovas nesvarsto kitų patekimo į jo gyvenamąjį namą būdų. Atlikus jo gyvenamojo namo rekonstrukciją, įrengiant įėjimą iš kitos namo pusės, neliktų kliūties patekti į jo namą su vaiko vėžimėliu, atgabenti ir išnešti baldus. Ieškovas niekada nesikreipė į (duomenys neskelbtini) direktorių dėl galimybės naudoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį bei negavo iš (duomenys neskelbtini) leidimo naudotis valstybei priklausančio žemės sklypo dalimi. Ieškovas savavališkai išklojo betoninėmis trinkelėmis dalį žemės sklypo, priklausančią atsakovei. Pakoregavus servitutą ieškovo nurodytu būdu, nepadaugėtų automobilio stovėjimo vietų, būtų prarasta galimybė (duomenys neskelbtini) bendruomenei statyti dviračius, paspirtukus ir elektromobilius. Šiuo metu esanti automobilių stovėjimo aikštelė yra per maža ir netenkina minėtų poreikių. Toje vietoje, kur ieškovas norėtų nustatyti servitutą, šiuo metu yra valstybei priklausantis ūkinis pastatas, kurį planuojama nugriauti siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) poreikius. Nėra būtinumo nustatyti ieškinyje nurodytą servitutą, nes (duomenys neskelbtini) neprieštarautų ir leistų ieškovui iš anksto suderinus pasistatyti pastolius ir kopėčias valstybei priklausančiame žemės sklype, kai tai bus reikalinga atlikti ieškovo namo fasado remonto darbams. (duomenys neskelbtini) netrukdė ir šiuo metu netrukdo ieškovui naudotis savo namų valda. Teismui priėmus sprendimą ieškovo naudai, (duomenys neskelbtini) turės finansinių nuostolių, nes negalės įgyvendinti statybos projekto, už kurio parengimą jau sumokėjo.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė atsiliepimuose į ieškinį prašo atmesti ieškovo reikalavimus (el. b. t. 1, 1, l. 95-98, t. 2, l. 27-29, 109-111). Nurodo, kad tuo atveju, jei ieškovo gyvenamąjį namą sudėtinga naudoti pagal paskirtį nesant nustatytam jo nurodytam servitutui, šis klausimas turėjo būti sprendžiamas dar 2008 m., nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iki sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovas neįrodė, kad vienintelis tinkamas jo nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas galimas tik apribojus atsakovės nuosavybės teisę, kartu apribojant ir (duomenys neskelbtini) kaip panaudos gavėjos galimybę naudotis žemės sklypu. Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. (duomenys neskelbtini) . Priimti sprendimus dėl servituto nustatymo turi teisę tik žemės savininkas, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini), priklauso valstybei, atstovaujamai Ž. G. šioje byloje turėtų dalyvauti trečiojo asmens teisėmis. Šiaurinė ir vakarinė ieškovo namo sienos, kuriose įrengti vitrininiai langai, ribojasi su dabartiniu servitutu, vadinasi, yra objektyvi ir įmanoma galimybė atlikus lango rekonstrukciją įrengti toje namo pusėje duris ir tokiu būdu neliktų kliūties ieškovui patekti į gyvenamąjį namą su vaiko vėžimėliu, atgabenti ir išnešti baldus, privažiuoti prie namo su bet kokia technika, naudojantis 2008 m. nustatytu kelio servitutu. Ieškovo gyvenamasis namas pastatytas pažeidžiant statybos techninio reglamento reikalavimus.
Šalies argumentai
6. Ieškovas A. T. 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdyje prašė patenkinti ieškinį, patvirtindamas jo dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad 2012 m. jis įsigijo žemės sklypą su dalimi gyvenamojo namo. Buvo nustatytas servitutas, neatsižvelgiant į ieškovo namą. (duomenys neskelbtini) naudojama teritorija niekada nebuvo užtverta. Ieškovas negali patekti į savo namą iš kitos pastato pusės. Kitoje pusėje yra tvora ir ten yra siauresnis praėjimas, nei iš atsakovės žemės sklypo pusės. Ieškovui kreipusis į (duomenys neskelbtini), direktorius informavo jį, kad buvo išleistos lėšos projekto rengimui, todėl nekeis projekto sprendinių. Atsakovėms pastačius tvorą nuo ieškovo balkono iki statytinos tvoros liktų apie 2 cm. Nustačius ieškinyje nurodytą servitutą, ieškovas galėtų privažiuoti prie gyvenamojo namo su dviračiu, paspirtuku, rogutėmis. Namo mansarda ir balkonas atsirado 2014 m., tuo metu atstumas iki sklypų ribos buvo 70-75 cm.
7. Ieškovo atstovė advokato padėjėja B. J. prašė patenkinti ieškinį ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad susiklosčiusi situacija dėl sunkumų patekti į ieškovo namą atsirado ne dėl jo kaltės. Dar iki namo rekonstrukcijos rekonstruojamos patalpos buvo panašios, išorinė namo siena buvo toje pačioje vietoje, kaip ir dabar. Vienintelis patekimas į ieškovo namą yra iš (duomenys neskelbtini) pastatų pusės. Siekiant įrengti naują įėjimą ieškovo name, būtų patirtos didelės išlaidos, be to, gyvenamojo namo išorinėms konstrukcijoms prižiūrėti būtinas ir sklypo prie ūkinio pastato plotas. Akivaizdu, kad tarp šalių yra ginčas ir patenkinus ieškinį ieškovo bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos. Ieškovas prašo nustatyti vienkartinę kompensaciją, kad ateityje tarp šalių nekiltų konfliktų. Ieškovo nuomone, ieškinys pareikštas tinkamiems atsakovams.
Atsiliepimas
8. Atsakovės (duomenys neskelbtini) direktorius R. B. teismo posėdžių metu prašė atmesti ieškinį atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jam tapus (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pas jį buvo apsilankęs ieškovas ir jie kalbėjo apie tai, kas bus su griūvančiu ūkiniu pastatu. Pastatas yra senas, todėl jį būtina arba griauti, arba rekonstruoti. Buvo nuspręsta griauti pastatą, vietoje jo statyti aikštelę. Direktorius kreipėsi į savivaldybę dėl griovimo darbų, savivaldybė pritarė šiam sprendimui. Direktorius kreipėsi dėl griovimo ir aikštelės pastatymo darbų į architektus. Buvo gauti leidimai, išviešintas projektas. Ieškovas atvyko pas direktorių bei parodė servituto projektą, pagal kurį servitutas būtų nustatytas per pusę griautino pastato. (duomenys neskelbtini) svarbus kiekvienas žemės sklypo kvadratinis metras, ji turi vieną bendrą aikštelę, kurią norima praplėsti. Aikštelė (duomenys neskelbtini) būtina ir dviračiams, ir motorinėms priemonėms (elektromobiliams) statyti. Iš kitos pastato pusės negali būti statomi dviračiai, nes ten yra aptarnaujama teritorija. Ieškovui iki šiol buvo leidžiama naudotis atsakovės žemės sklypo dalimi be kliūčių. Su ieškovu nebuvo derinamas sprendinys dėl tvoros pastatymo, (duomenys neskelbtini) statys tvorą ten, kur ji buvo suplanuota.
9. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, atstovės E. G., J. Š. teismo posėdžiuose prašė atmesti ieškinį atsiliepimuose į ieškinį nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad kardinaliai skiriasi duomenys dėl plotų, būtinų ieškovo gyvenamojo namo naudojimui iki ieškinio padavimo ir po to. Ieškovas prašo nustatyti laikiną servitutą, kuris nepatenkintų jo poreikių. Nesant žemės sklypo naudotojo sutikimo atsakovė negalėjo duoti ieškovui sutikimą dėl servituto nustatymo. Tarp NŽT ir ieškovo nebuvo ginčo dėl servituto nustatymo.
10. Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovė Ž. C. prašė atmesti ieškinį atsiliepimuose į ieškinį nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad būtina atsižvelgti į tai, jog (duomenys neskelbtini) yra viešas juridinis asmuo, kuris turi sudaryti tinkamas sąlygas joje besimokantiems vaikams pastatyti saugiai dviratį, paspirtukus. Servitutas turi minimaliai riboti (duomenys neskelbtini) interesus. Nustačius servitutą, (duomenys neskelbtini) turėtų nuostolių dėl išlaidų projektui. Servituto nustatymas pažeis ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Nuo 2012 m. spalio 17 d. ieškovui A. T. nuosavybės teise priklauso 98/611 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. gegužės 22 d. – visas 611 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 12, 13). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, ieškovo žemės sklypas suformuotas 2008 m. Minėtame žemės sklype yra ieškovui priklausantis gyvenamasis namas (pažymėtas plane 2A1p), pastatytas 1937 m., kurio dalį jis įsigijo 2012 m. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kitą dalį – 2019 m. gegužės 22 d. Dovanojimo sutarties pagrindu. 2013 m. gruodžio 11 d. ieškovui išduotas leidimas rekonstruoti šį namą (el. b. t. 1, l. 17-20; t. 2, l. 72).
12. Atsakovei Lietuvos Respublikai nuosavybės teisė priklauso su ieškovo žemės sklypu besiribojantis 5746 kv. m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), valdomas patikėjimo teise NŽT. Atsakovei priklausančiame žemės sklype 2008 m. spalio 10 d. apskrities viršininko įsakymu nustatytas tarnaujantis kitas servitutas, pagal kurį suteikiama teisė Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytų žemės sklypų savininkams (tarp jų nėra savininkų žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus, bei tarnaujantis 305 kv. m. kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemone sklype (duomenys neskelbtini), iki ieškovo sklypo (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 14, 15). Iš byloje esančio ieškovo žemės sklypo plano matyti, kad 305 kv. m. kelio servitutas yra ieškovo gyvenamojo namo šiaurinėje-vakarinėje dalyje (el. b. t. 1, 59). Atsakovei priklausančiame žemės sklype yra mokyklos pastatas bei ūkinis pastatas, priklausantys trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybei. Šiuos statinius patikėjimo teise valdo atsakovė (duomenys neskelbtini), kuriai taip pat suteiktas naudotis panaudos sutarties pagrindu žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 17-20).
13. Valstybei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritorija suplanuota 2005 m. spalio mėn. detaliuoju planu, įregistruotu Teritorijų planavimo dokumentų registre 2006 m. balandžio 7 d. (toliau – ir Detalusis planas; el. b. t. 3, l. 19). Iš Detalaus plano matyti, kad atsakovės žemės sklype suprojektuotas 305 kv. m. servitutas iki gyvenamojo namo, pažymėto plane 2A1p, kuris tuo metu priklausė J. D. ir R. J. D., o šiuo metu priklauso ieškovui (žr. sprendimo 11 punktą). Tuo metu taip pat buvo projektuojama sklypo riba tarp žemės sklypų, kuriuose buvo namas 2A1p ir statinys 3I1m (šiuo metu (duomenys neskelbtini) naudojamas ūkinis pastatas), priklausęs Kauno miesto savivaldybės tarybai. 2005 m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nebuvo, šiuo adresu esanti žemė buvo planuojamos teritorijos, t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), sudėtyje.
14. Iš pastato kontrolinio geodezinio plano (el. b. t. 1, l. 170) matyti, kad atstumas tarp ieškovo gyvenamojo namo balkono ir ginčo sklypų ribos yra 7 cm. Iš namo pirmo aukšto planų, esančių ieškovo namo rekonstravimo projekte bei kadastrinių matavimų byloje (el. b. t. 1, l. 190, 191; t. 2, l. 69, 70, 82), matyti, kad įėjimas į namą yra jo šiaurės-rytų pusėje priešais ūkinį pastatą 3I1m, valdomą (duomenys neskelbtini); antrame gyvenamojo namo aukšte virš įėjimo yra balkonas, jo ilgis – 6,23 m, plotis – 0,68 m.
15. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad tarp ieškovo gyvenamojo namo šiaurės-rytų pusės ir (duomenys neskelbtini) valdomo ūkinio pastato yra gana siauras praėjimas (el. b. t. 2, l. 22, 26), tačiau statybinė technika ir kitos transporto priemonės gali privažiuoti prie ieškovo gyvenamojo namo nustatytu 305 kv. m. servitutu iš šiaurinės namo pusės.
16. 2021 m. gegužės, birželio mėn. ieškovui buvo surašytas privalomasis nurodymas dėl statybos teisės aktų pažeidimo pašalinimo, nustačius, kad ieškovui priklausančio gyvenamojo namo šiaurės rytų pusėje esanti lodžija, kuri pagal projekto sprendinius numatyta prie sklypo ribos, pagal faktą yra apie 0,35 m už sklypo ribos; šiaurės vakarų pusėje esančios išorinės sienos ilgis pagal projekto sprendinius yra 5,84 m, o pagal faktą yra apie 6,20 m ilgio; išardyta dalis rekonstruojamo namo (pietvakarinė pastato dalis), išlikę tik pamatai, projekte ardymo darbai nenumatyti; pagal 2013 m. balandžio 16 d. (duomenys neskelbtini) sutikimą Nr. 3-107 atstatyta danga, t. y. dalis asfalto aikštelės b2 dangos atstatyta į trinkeles, atstatymas projekte nenumatytas (el. b. t. 2, l. 23-25, 93-97). Ieškovas įvykdė jam surašytą privalomąjį nurodymą (el. b. t. 2, l. 101).
17. 2021 m. rugpjūčio 10 d. paklausimu ieškovas kreipėsi į NŽT, prašydamas suteikti informaciją apie tai, ar galima keisti servitutą (el. b. t. 1, l. 58, 60). 2021 m. rugpjūčio 10 d. ieškovo prašyme nurodoma, kad šiuo metu jis neturi galimybės pateikti į savo sklypą su mašina. 2021 m. rugsėjo 7 d. NŽT atsakydama į šį paklausimą nurodė, kad teisės aktuose nenumatyta servitutų (jų turinio ar vietos) keitimo procedūra, teisės aktuose numatyta tik naujo servituto nustatymo ir jau nustatyto servituto panaikinimo atvejai; kad norint pakeisti servituto vietą ar plotą, būtina nustatyti naują servitutą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais, ir kreiptis į NŽT dėl servituto, kurį norima panaikinti, pripažinimo pasibaigusiu, išnykus servituto būtinumui. Atsakyme taip pat nurodyta, kad tais atvejais, kai servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, jis gali būti panaikintas NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, tik esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir / arba tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui. Atsakyme taip pat nurodyta, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 51.8 punktą įsakyme, kuriuo tvirtinamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, nurodomi ir siūlymai žemės savininkams tarpusavyje susitarus nustatyti servitutus; numatomo nustatyti servituto sandoriu įbraižymas žemės sklypo plane nereiškia servituto nustatymo; tokiu būdu tik pažymima tiksli teritorija, kurioje siūlomas sandoriu nustatyti servitutas būtų taikomas. Kai servitutas negali būti nustatomas administraciniu aktu, vadovaujantis CK 4.112 straipsnio 1 dalimi, būtina konkrečiai apibrėžti žemės sklypo savininko teisių ribojimo turinį ir pažymėti teritoriją, kurioje ribojimai yra taikomi, kad būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje; pažymėta, kad kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) nustatytas Apskrities viršininko 2008 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 02-01-9327, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, servituto koregavimas negalimas (el. b. t. 1, l. 64-67).
18. (duomenys neskelbtini) ir Kauno miesto savivaldybės atstovų paaiškinimais nustatyta, kad buvo suplanuota nugriauti avarinės būklės ūkinį pastatą 3I1m, esantį prie ginčo sklypų ribos, bei jo vietoje statyti tvora aptvertą aikštelę, skirtą (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir mokinių transporto priemonėms. Iš mažosios bendrijos (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio Kitos paskirties inžinerinio statinio (tvoros) naujos statybos projekto (el. b. t. 1, l. 21) matyti, kad ieškovo gyvenamasis namas yra priešais atsakovės (duomenys neskelbtini) valdomą ūkinį pastatą, kurį atsakovė (duomenys neskelbtini) ketina griauti. Nugriovus ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) planuoja užtverti atsakovės Lietuvos Respublikos žemės sklypo teritoriją nuo ieškovo žemės sklypo segmentine tvora, statytina 1 metro atstumu nuo žemės sklypų ribos iš vienos puses ir 0,3 metro atstumu iš kitos ieškovui priklausančio žemės sklypo pusės (el. b. t. 1, l. 21). Byloje pateikta dar viena minėto projekto versija (el. b. t. 1, l. 22), iš kurios matyti, kad nugriovus ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) planuoja užtverti atsakovės Lietuvos Respublikos žemės sklypo teritoriją nuo ieškovo žemės sklypo segmentine tvora, statytina 0,84 metro atstumu nuo žemės sklypų ribos iš vienos puses ir 0,3 m. atstumu iš kitos ieškovui priklausančio žemės sklypo pusės.
19. 2022 m. balandžio 12 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė ieškovo sutuoktinei A. T. elektroniniu paštu išviešintus projektinius pasiūlymus, kurių duomenimis ketinama griauti (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdomą ūkinį pastatą, pastatyti 1,80 m tvorą, rekonstruoti aikštelę, prie tvoros, skiriančios ieškovo ir atsakovės žemės sklypus įrengti dviračių stovą (el. b. t. 1, l. 23, 24). Ieškovas nesutiko su šiuo projektu.
20. Ieškovo sutuoktinei kreipusi elektroniniu paštu į (duomenys neskelbtini) dėl nustatyto servituto koregavimo, 2022 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku, (duomenys neskelbtini) direktorius informavo A. T., kad (duomenys neskelbtini) prieštarauja nustatyto servituto koregavimui, nes automobilių stovėjimo aikštelė ir taip yra per maža; pakoregavus servitutą automobilių stovėjimo vietų (duomenys neskelbtini) bendruomenėje nepadaugėtų, nebūtų galimybės statyti dviračius, hibridinius automobilius ir elektromobilius; servituto nustatymas automobiliams įvažiuoti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), atimtų nemažą dalį aikštelės dviračiams ir mažiausiai 3 automobiliams; toje vietoje kur ieškovas norėtų nustatyti servitutą, yra (duomenys neskelbtini) pastatas, kurį planuojama griauti siekiant išspręsti parkavimo problemą (el. b. t. 1, l. 177, 178).
21. 2022 m. gegužės 17 d. elektroniniu laišku ieškovo sutuoktinė A. T. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, nurodydama, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kad norėtų sužinoti servituto koregavimo tvarką, kad norėtų perprojektuoti servitutą, jog galėtų patekti su automobiliu į savo žemės sklypą bei prisegė preliminarų servituto planą (el. b. t. 1, l. 62, 63). 2022 m. gegužės mėn. A. T. buvo pateiktas analogiškas atsakymas, kaip ir ieškovui (el. b. t. 1, l. 68-71, žr. sprendimo 17 punktą).
22. 2022 m. birželio 29 d. elektroniniu laišku ieškovo sutuoktinė A. T. dar kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini), siūlydama pakeisti nustatytą kelio servitutą (duomenys neskelbtini) naudojamame žemės sklype (el. b. t. 1, l. 181, 182). 2022 m. liepos 26 d. elektroniniu laišku (duomenys neskelbtini) direktorius paaiškino A. T., kad tokius klausimus sprendžia institucija, kuriai priklauso žemės sklypas (el. b. t. 1, l. 187).
23. 2022 m. rugpjūčio 4 d. elektroniniu laišku savivaldybės darbuotoja informavo A. T., kad ji negali duoti jai oficialaus atsakymo dėl servituto, kad jai (A. T.) reikia tartis su (duomenys neskelbtini) direktoriumi dėl servituto (el. b. t. 1, l. 174). 2022 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniu laišku Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojas atsakė A. T., kad kelio servitutas valstybės žemės sklype suprojektuotas taip, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkams leidžiama laisvai privažiuoti transporto priemone, šis servitutas patvirtintas detaliuoju planu, kad savivaldybė neketina keisti šio servituto (el. b. t. 1, l. 185).
24. 2022 m. rugsėjo 5 d. elektroniniu laišku NŽT atsakė į 2022 m. liepos 26 d. A. T. paklausimą dėl servituto pakeitimo, nurodydama, kad negali nagrinėti prašymo, kadangi šiuo metu nagrinėjama civilinė byla dėl kelio servituto nustatymo (duomenys neskelbtini), kad prašymas galės būti sprendžiamas tik tuomet, kai bus išnagrinėta civilinė byla (el. b. t. 1, l. 188).
25. Architekto, projektų vadovo P. K. 2022 m. lapkričio 14 d. išvadoje dėl žemės sklypo ploto, reikalingo eksploatuoti vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), eksploatacijai būtinas priėjimas prie viso fasado remontui, praėjime turėtų tilpti pastoliai ir (arba) kopėčios. Vertinant stačiausią įmanomą kopėčių pastatymo kampą (t. y. 75°) , namo aukštį – 7,3 m, kopėčių apačios pastatymo atstumas nuo pastato fasado – 196 cm (formulė ctan75°x7,3). Šiuo dydžiu išlaikytas atstumas iki sklypo ribos būtų reikalingas ir fasadų remontui, ir priešgaisrinių kopėčių pastatymui. Pastato eksploatacijai reikalingas tarnaujantis bekliūtis servitutas yra 196 cm. Sklypas neturi įvažiavimo. Projektuojama tvoros atkarpa numatoma įrengti gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) šiaurinėje ir rytinėje dalyje. Architekto nuomone, numatoma įrengti tvora prieštarauja esminiam nekilnojamojo turto vystymo principui – nepažeisti kitų šalių nuosavybėje esančių nekilnojamojo turto turėtojų teisėtų interesų bei lūkesčių; įrengus šią tvorą, būtų pažeisti visi aukščiau paminėti minimalūs atstumai. Architekto teigimu, iki ūkinio pastato egzistavimo pabaigos visas tarpas iki šio pastato išorinės sienos (apie 1,4 m) turi tarnauti ir gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), suformuotas laikinas servitutas praėjimui į sklypą bei pastato dalį, priėjimui prie fasadų jų eksploatacijai. Išnykus ūkiniam pastatui atsiranda galimybė suformuoti normatyvinį 3,5 pločio įvažiavimą į sklypą, nustatant servitutą, atitinkantį minimalaus įvažiavimo į sklypą reikalavimą – 3,5 m pločio, skaičiuojant nuo labiausiai išsikišusios pastato dalies. Tokiu būdu būtų išspręsta teritorijos urbanistinė klaida – sklypas be privažiavimo (el. b. t. 2, l. 103-106).
26. Liudytoja A. T. 2023 m. kovo 20 d. teismo posėdyje patvirtino ieškovo nurodomas aplinkybes, parodydama, kad žemės sklypo plotas, kuriame prašoma nustatyti servitutą, buvo naudojamas ir ieškovo, ir (duomenys neskelbtini). Ji ir ieškovas gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), 7-8 metus. Siekiant padaryti kitą įėjimą, būtina išgriauti pusę ieškovo namo. Namo rekonstrukcija neturėjo įtakos servituto nustatymui, prieš rekonstrukciją nebuvo svarstoma apie įėjimo pakeitimo būtinumą.
27. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo teismo nustatyti mažesnį nei iki ieškinio padavimo prašytą 15 kv. m. tarnaujantį servitutą atsakovės Lietuvos Respublikos žemės sklype pagal 2022 m. lapkričio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ planą, toje atsakovės sklypo dalyje, kuri yra tarp ieškovo gyvenamojo namo ir griautino ūkinio pastato (el. b. t. 2, l. 58, 59). Atsakovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2022 m. buvo 191 000 Eur (el. b. t. 1, l. 16). Teismo sprendimo priėmimo metu viešais VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2023 m. sausio 1 d. atsakovės žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 234 000 Eur.
28. Nagrinėjamu atveju atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, teigiant, kad tarp jos ir ieškovo nebuvo ginčo dėl servituto nustatymo, o trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei nurodant, jog (duomenys neskelbtini) be pagrindo patraukta byloje atsakove, visų pirma turi būti pasisakoma dėl servituto valstybinėje žemėje, t. y. (duomenys neskelbtini), nustatymo procedūros.
Dėl servituto valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nustatymo procedūros
29. Vadovaujantis CK 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.
30. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d.) numatyta, kad žemės servitutai nustatomi CK nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.
31. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad servitutai nustatomi šioje dalyje numatytais atvejais administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius.
32. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalį valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu.
Žemesnės instancijos teismas
33. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti servitutą atsakovės žemės sklype, nurodydamas, kad tarp jo ir atsakovių kilo ginčas dėl servituto nustatymo. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, nurodo, kad nėra ginčo tarp šalių dėl servituto nustatymo, nes ieškovas nepasinaudojo administracine procedūra dėl servituto nustatymo. Nagrinėjant ieškinį teisme NŽT atstovė taip pat nurodė, kad nesant žemės sklypo panaudos gavėjos (duomenys neskelbtini) sutikimo dėl servituto nustatymo, NŽT negalėtų sudaryti susitarimo su ieškovu dėl servituto notarine tvarka.
35. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškinyje nurodytas servitutas negalėtų būti nustatytas administraciniu aktu, kadangi jis nebuvo numatytas Detaliajame plane (Žemės įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalys). Ši aplinkybė nepaneigė ieškovo galimybės susitarti su atsakove Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, dėl servituto nustatymo notarine tvarka (žr. sprendimo 32 punktą). Iki ieškinio padavimo teisme atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, nebuvo aiškiai atsisakiusi sudaryti notarinio susitarimo su ieškovu dėl servituto, nes jis nebuvo kreipęsis į NŽT su tokiu pasiūlymu. Ieškovo pareiškimai NŽT galėtų (žr. sprendimo 17 punktą) būti vertinami kaip paklausimai, prašymai dėl servituto pakeitimo, bet ne kaip prašymas nustatyti naują servitutą notarine tvarka sudarytu susitarimu. Todėl pagrįstas atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, teiginys, kad iki ieškinio padavimo teisme tarp šalių nebuvo ginčo dėl naujo servituto nustatymo notarine tvarka patvirtintu susitarimu.
36. Ieškovui kreipusis į teismą dėl servituto nustatymo, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, atstovė nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas ir dėl to, jog nesant panaudos gavėjos (duomenys neskelbtini) sutikimo dėl servituto nustatymo, servitutas negali būti nustatytas; ieškovo prašomas nustatyti servitutas neužtikrins visų jo poreikių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, nesiūlė ieškovui užbaigti ginčą taikiai, nustatant servitutą jų susitarimu. Todėl darytina išvada, kad ginčas tarp žemės sklypo savininkės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, ir ieškovo dėl servituto nustatymo kilo pateikus ieškinį teisme.
37. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytą aplinkybę (sprendimo 36 punktas), daro išvadą, jog netikslinga atmesti ieškinį vien tuo pagrindu, kad iki ieškinio padavimo nebuvo ginčo tarp Lietuvos Respublikos ir ieškovo dėl servituto nustatymo notarine tvarka patvirtinu susitarimu. Akivaizdu, kad ieškovo ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, ginčas dėl servituto nustatymo jų abiejų susitarimu kilo ieškinio nagrinėjimo metu. Dėl to teismas mano, kad atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė yra tinkama atsakovė. Byloje yra pagrindas išnagrinėti ieškovo reikalavimus iš esmės, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).
38. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybei teigiant, kad (duomenys neskelbtini) yra netinkama atsakovė, toliau pasisakoma ir dėl to, ar ieškinyje pagrįstai kaip atsakovė nurodyta ir (duomenys neskelbtini).
Dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) procesinio statuso tinkamumo
39. Susipažinus su Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių, patvirtintų 1995 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1428, normomis nenustatyta, kad perduodant neatlygintinai naudotis valstybinį žemės sklypą, būtinas panaudos gavėjo sutikimas dėl perduodamo žemės sklypo suvaržymo daiktinėmis teisėmis (tarp jų – servitutu).
40. Teismas, susipažinęs su kitais valstybinės žemės disponavimo tvarką reguliuojančiais teisės aktais (CK; Žemės įstatymu; Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289), nenustatė, kad valstybinės žemės sklypo patikėtiniui būtinas panaudos gavėjo sutikimas dėl daiktinės teisės naudojamame žemės sklype nustatymo.
41. Teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą (šio sprendimo 39, 40 punktus), tai, kad NŽT atsakyme ieškovui neakcentavo to, jog būtinas panaudos gavėjo sutikimas dėl naujo servituto nustatymo, daro išvadą, kad NŽT sprendimui dėl notarine tvarka patvirtinto susitarimo nustatyti naują servitutą priimti nebuvo privalomas (duomenys neskelbtini) sutikimas. Todėl teismas sutinka su trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracija, jog (duomenys neskelbtini) byloje nepagrįstai patraukta atsakove. Tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo be pagrindo patraukta byloje atsakove, neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, nes tinkama atsakovė (t. y. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkė) Lietuvos Respublika taip pat įtraukta į procesą.
42. Esant šioms aplinkybėms, toliau pasisakoma dėl ieškovo reikalavimo nustatyti 15 kv. m. servitutą atsakovės žemės sklype.
Dėl ieškovo A. T. reikalavimo nustatyti servitutą atsakovei Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini)
43. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, įskaitant ir inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, savivaldybės prioritetinės infrastruktūros vystymo etapus (6 punktas).
44. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms bei suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.
45. Kai teisme priimamas sprendimas dėl servituto nustatymo, yra įvertinami šalių interesai ir aplinkybės, kurios yra svarbios servituto dydžiui. Jos gali sutapti, bet gali ir nesutapti su ta aplinkybių visuma, kuri yra įvertinama ir yra svarbi tvirtinant teritorinio planavimo dokumentus su siūlymais dėl servituto nustatymo. Atitinkamai siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų teritorinio planavimo dokumentuose nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023, 29 punktas).
46. Jeigu teritorinio planavimo dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad teritorijų planavimo dokumentuose esantys siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio yra pakankami, atitinka įstatymo reikalavimus ir šalių interesus tiek, kad patenkina viešpataujančiojo daikto poreikius ir pernelyg nesuvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teisių, tai teismas gali patvirtinti prašomą servitutą tokį, koks buvo siūlymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023, 29 punktas).
47. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, 23 punktas; 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023, 20 punktas).
48. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2022, 32 punktas).
49. Nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant, ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo ir ar jis pats tų problemų be didelio vargo negalėtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005).
50. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą dėl teritorinio planavimo dokumentų bei jį aiškinančią teismų praktiką, daro išvadą, kad ta aplinkybė, jog Detaliajame plane nebuvo numatytas servitutas ieškovo nurodytoje atsakovės žemės sklypo vietoje, savaime negali būti pagrindu netenkinti ieškinio (šio sprendimo 43-46 punktai). Būtina nustatyti, ar Detaliajame plane nurodyto kelio servituto pakanka ieškovo nuosavybės teisėms įgyvendinti, ar jo nuosavybės teisių įgyvendinimas gali būti užtikrintas kitomis priemonėmis bei proporcingomis sąnaudomis (šio sprendimo 47-49 punktai).
51. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovo namas buvo pastatytas dar 1937 m., kai atsakovės žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nebuvo išskirtas į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Namo įėjimas istoriškai buvo suprojektuotas ir padarytas namo šiaurės-rytų pusėje prieš ūkinį pastatą, atitolusį nuo namo apie 1,4 m. Nustačius, kad ieškovo žemės sklypas buvo suformuotas 2008 m., o ieškovas įsigijo jo dalį tik 2012 m., darytina išvada, kad jis neturėjo galimybės daryti įtaką 2005 m. Detaliojo plano sprendiniams dėl servitutų nustatymo. Todėl negalima išvada, kad būtent ieškovo elgesys buvo priežastis, dėl kurios jis negali naudotis namu taip kaip buvo įprasta nuo 1937 m. (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
52. Byloje nustatyta, kad atsakovė savo žemės sklypą perdavė panaudai (duomenys neskelbtini), naudojančiai sklypą viešajam interesui – mokyklos pastatui ir prie jo esančiam ūkiniam pastatui naudoti. Todėl sprendžiant ieškinio reikalavimą, būtina įvertinti atsakovės viešų interesų ir ieškovo privačių interesų pusiausvyrą susiklosčiusioje situacijoje (žr. sprendimo 48 punktą).
53. (duomenys neskelbtini) kaip panaudos gavėja bei viešą interesą, t. y. tinkamas moksleivių mokymosi sąlygas, užtikrinanti įstaiga ketina nugriauti avarinės būklės ūkinį pastatą ir jo vietoje praplėsti aikštelę (duomenys neskelbtini) darbuotojų ir vaikų transporto priemonėms (tarp jų – dviračiams, paspirtukams) laikyti, aptveriant aikštelę 1,80 m segmentine tvora. Ieškovas siekia ir toliau naudotis atsakovės žemės sklypo dalimi (15 kv. m.), esančia tarp ūkinio pastato ir jo namo, turėdamas tikslą netrukdomas prieiti prie namo įėjimo su vaiko vežimėliu, dviračiais, paspirtukais bei naudoti šią atsakovės žemės sklypo dalį prižiūrint bei remontuojant namo išorines konstrukcijas.
54. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (šio sprendimo 25 punktas), šalių paaiškinimai patvirtina, kad siekiant ieškovui tinkamai naudotis jo namu, esamo ir būsimo (pastačius projektuojamą tvorą) praėjimo prie namo įėjimo pločio (77 cm) ieškovo žemės sklype nepakaks. Ieškovas sutinka su tuo, kad atsakovės žemės sklype jam būtų nustatytas šiuo metu maksimaliai įmanomas 15 kv. m. servitutas ieškovo namui eksploatuoti bei nesutinka su namo rekonstrukcija projektuojant ir įrengiant įėjimą į namą iš kitos pusės.
55. Įvertinus tai, kad įėjimas ieškovo name buvo suprojektuotas ir padarytas šiaurinėje-rytinėje pusėje dar 1937 m., ieškovas naudojosi tuo įėjimu netrukdomai nuo namo įsigijimo, o atsakovės žemės sklypo naudotoja ((duomenys neskelbtini)) tik projektuoja aikštelės praplėtimą, bet dar nepraplėtė jos, laikytina, kad būtų neteisinga ir neproporcinga reikalauti iš ieškovo pakeisti 86 metus buvusią namo įėjimo lokaciją, eilinį kartą rekonstruojant namą ieškovo lėšomis.
56. Teismo vertinimu, ieškovo prašomo servituto nustatymas iš esmės nepažeis nei atsakovės, nei (duomenys neskelbtini) interesų, įvertinus tai, kad prašomu nustatyti servitutu apribojama atsakovės, panaudos gavėjos teisė naudotis santykinai nedideliu, t. y. 15 kv. m., žemės sklypo plotu. Tai, kad (duomenys neskelbtini) turėjo išlaidų dėl tvoros projekto rengimo, negali būti pagrindu nenustatyti ieškovo prašomo servituto. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad netenkinus ieškinio ieškovo išlaidos (namo rekonstravimo projektui, statybinėms medžiagoms) ir galimi nepatogumai dėl namo vidinių patalpų perplanavimo, siekiant įrengti įėjimą kitoje namo vietoje, būtų kur kas didesni nei (duomenys neskelbtini) išlaidos projektui ir nepatogumai dėl nepraplėstos aikštelės tuo atveju, kai servitutas bus nustatytas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
57. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad ne ieškovas sukūrė tokią situaciją, kai jo žemės sklypas ir atsakovės žemės sklypas buvo suprojektuoti taip, jog abiems ginčo šalims nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos naudotis savo statiniais. Teismo vertinimu tokia situacija, labiau tikėtina, buvo nulemta atsakovės ir kitų viešo administravimo institucijų sprendimų formuojant žemės sklypus ir statant ginčo sklypuose esančius statinius. Teismo vertinimu, ieškovui negali būti perkeliamos nenaudingos tokių kitų asmenų priimtų sprendimų pasekmės (šio sprendimo 49 punktas).
58. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl servituto nustatymo pagal jo pateiktą planą turi būti patenkintas. Kartu teismas mano, kad ieškinys negali būti patenkintas visiškai nustatant ieškovo iš esmės prašomą kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis minėtoje atsakovės žemės sklypo atkarpoje.
59. Kaip minėta pirmiau, ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą gana nedidelėje ir siauroje 15 kv. m. atkarpoje. Teismo posėdžio metu jo atstovė nurodė, kad kelio servitutas reikalingas tam, jog galima būtų privažiuoti prie namo paspirtuku, dviračiais, rogutėmis. Teismo vertinimu, nustačius kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti kad ir dviračiu ar paspirtuku, tokioje siauroje žemės sklypo atkarpoje (įskaitant ir ieškovo žemės sklypo dalį), gali susidaryti pavojingos šios atkarpos naudojimo sąlygos dėl galimų avarijų. Teismo nuomone, ieškovo nuosavybės teisei užtikrinti pakanka nustatymo servituto, suteikiančio savininkams ir naudotojams teisę naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi, pažymėta 2022 m. lapkričio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ plane „S2“, prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, bet ne važiuoti transporto priemonėmis. Todėl teismas tenkina ieškinį iš dalies.
60. Teismas, patenkinęs iš dalies ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo, pasisako dėl atlyginimo už nustatytą servitutą priteisimo.
Dėl atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, priteistino atlyginimo už nustatytą servitutą dydžio
61. Dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.129 straipsnis).
62. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, 2, 2.3 punktuose nustatyta, kad vienkartinė ar periodinė kompensacija už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui mokama už nuostolius, atsiradusius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą.
63. Vienkartinė ar periodinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk) apskaičiuojama pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn, kurioje Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Masinio vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5 (Metodikos 9 punktas).
64. Atsakovės žemės sklypo patikėtinė NŽT savo procesiniuose dokumentuose neprieštaravo ieškovo nurodytam kompensacijos skaičiavimo būdui. Vieno iš parengiamųjų teismo posėdžių metu NŽT atstovė E. G. nurodė, kad patenkinus ieškinio reikalavimą dėl servituto nustatymo, NŽT sutiktų, kad atsakovei būtų sumokėta vienkartinė kompensacija, paskaičiuota pagal Metodikos taisykles.
65. Konstatavus, kad atsakovei, panaudos gavėjai paliekama galimybė naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje nustatomas 15 kv. m. servitutas, netikslinga nustatyti periodinę kompensaciją. Atsakovė ar panaudos gavėja kaip viešas paslaugas teikianti įstaiga neketino ir neketina naudoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalį komerciniams tikslams. Todėl jos neturės nuostolių dėl servituto nustatymo, kurie turi būti kompensuojami periodiniais mokėjimais.
66. Servitutas nustatomas 15 kv. m. atsakovės žemės sklypo. Viešai prieinamais VĮ Registrų centro duomenimis nuo 2023 m. sausio 1 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 234 000 Eur. Todėl teismas, nustatydamas servitutą ir skaičiuodamas vienkartinę atsakovei išmokėtiną kompensacija, vadovaujasi vėliausiais duomenimis apie atsakovės žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.
67. Byloje nustačius, kad žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, konstatuojama, kad ieškovas turi sumokėti atsakovei 305,43 Eur (234 000 Eur/0,5746 ha×0,0015 ha×0,5) vienkartinės kompensacijos. Todėl patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovo atsakovei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, priteisiama 305,43 Eur kompensacija (CK 4.129 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
68. Nors ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies, netenkinant reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo, teismo vertinimu ieškinio reikalavimai patenkinti iš esmės visiškai, nustatant servitutą ieškovo nurodytiems poreikiams patenkinti. Todėl yra pagrindas paskirstyti visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas: 141 Eur žyminio mokesčio, 1710 Eur advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidų ir 650 Eur architekto išvados parengimo išlaidų, iš viso – 2501 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).
69. Atsakovė, atstovaujama NŽT, nurodo, kad iš jos neturi būti priteistos ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nes tarp jų nebuvo ginčo, ieškovas nepasinaudojo galimybe rašytine sutartimi nustatyti servitutą. Kaip minėta, iškėlus bylą teisme NŽT atstovė nurodė, kad servitutas negalėjo būti nustatytas susitarimu, nes (duomenys neskelbtini) nedavė sutikimo servitutui nustatyti. Todėl teismas iš esmės sprendė šalių (ieškovo ir atsakovės Lietuvos Respublikos) ginčą bei nustatė, kad šis NŽT argumentas yra nepagrįstas. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) be pagrindo buvo patraukta byloje atsakove, o NŽT be pagrindo nurodė, kad servitutas negalėjo būti nustatytas nesant (duomenys neskelbtini) sutikimo, darytina išvada, kad visos ieškovo bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT. Todėl iš esmės patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (2501 Eur) priteisiamas iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 straipsniais, 93 straipsnio 1, 4 dalimis,
nusprendžia:
patenkinti iš dalies ieškovo A. T. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atlygintinį 15 (penkiolikos) kv. m. servitutą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam atsakovei Lietuvos Respublikai, naudojamam atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams naudotis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi, pažymėta 2022 m. lapkričio 21 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ plane „S2“, prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esančius pastatus, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku.
Priteisti iš ieškovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 305,43 Eur (trijų šimtų penkių Eur 43 ct) vienkartinę kompensaciją.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, ieškovui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2501 (dviejų tūkstančių penkių šimtų vieno) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.