Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, faktinė gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1994-07-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 90 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 225 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01)- laisvės atėmimu 3 metams;

2) 1996-01-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), vadovaujantis BK 43 str. 3 d. subendrinus su 1994-07-13 nuosprendžiu, paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) 2000-10-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) laisvės atėmimu 2 metams. 2001-01-24 Šiaulių apygardos teismo nutartimi 2000-10-30 nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė. 2003-08-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi 2000-10-30 nuosprendžiu veikos perkvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2003-06-03 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2003-08-27 Šaulių apygardos teismo nutartimi, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

5) 2004-05-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

6) 2004-11-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi-laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2004-05-21 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams;

7) 2006-09-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu 1 metams;

8) 2006-11-08 Joniškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2006-09-05 nuosprendžiu ir paskirta bausmė-laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams;

9) 2007-10-04 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį- laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

10) 2009-02-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

11) 2014-06-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

12) 2014-12-08 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2014-06-12 nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė-laisvės atėmimas 5 metams. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. 2019 m. spalio 13 d. apie 16,50 val., apgaulės būdu, pasinaudodamas nukentėjusiosios R. N. pasitikėjimu, įkalbėjo R. N. iš AB „Telia Lietuva“ įsigyti paslaugas su įranga bei sutikti su jos mokumo tikrinimu. Po to, 2019-10-14, 15, 16 dienomis (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), prisistatęs R. N. vardu bei pasinaudodamas jos duomenimis, atliko užsakymą nuotoliniu būdu - telefonu ir su AB „Telia Lietuva“ sudarė sutartinius dokumentus: Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirenkant planą „GO“, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirenkant mokėjimo planą „Premium“, prašant perkelti abonento Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Tele 2“ tinklo, bei su nurodytu perkeliamu abonento Nr, (duomenys neskelbtini) - Akcijos užsakymo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis su akcija įgyta įranga, nustatant atsiskaitymą dalimis: mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A50 A505“ 4G+ BL 128G ES/EEEmod (IMEI kodas (duomenys neskelbtini)), ir įsipareigota mokėti telefono/ įrangos mokestį 24 mėn. po 12.00 Eur/mėn. su PVM ir naudotis bendrovės teikiamomis paslaugomis ne trumpiau nei 24 mėn. Po to, 2020 m. spalio 21 d., 9 val. 38 min. nukentėjusiosios R. N. vardu sutartinių dokumentų originalus bei užsakytą įrangą per UAB „Baltic Post“ kurjerį atsiėmė adresu: (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu apgaule R. N. vardu sudarė sutartinius dokumentus bei įgijo svetimą - R. N. priklausantį, turtą - mobilaus ryšio telefoną „Samsung A50 A505“ už 323,85 Eur, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas M. S. juos patvirtino ir nurodė, kad jis susitarė su asmeniu, kada susitiks. M. S. priėjo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), iš laiptinės išėjęs vyriškis pasiėmė siuntą, dar sumokėjo kažkiek tai pinigų be grąžos. Asmens dokumentą lyg tai piniginėje tas asmuo turėjo, bet tiksliai M. S. neprisimena.

Tvirtina savo parodymus dėl asmens atpažinimo iš fotonuotraukų, nors šimtu procentų neatpažintų asmens, kuris atsiėmė siuntą.

Iš 2019-11-05 protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019-11-03 iš AB „Telia Lietuva“ R. N. gavo pranešimą, jog ji bendrovei yra skolinga 317,57 Eur už jos vardu 2019-10-25 užsakytą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A50 Black“, ir kad skolos išieškojimas perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 16-17).

??Iš 2019-11-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. N. pateikė dokumentus iš AB „Telia Lietuva“ : 2019-10-25 netesybų lapą Nr. (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), akcijos užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), įrangos draudimo informacinį dokumentą, įrangos draudimo liudijimą PD-(duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), akcijos užsakymo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašymą perkelti abonento Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Tele 2" tinklo (1 t., b. l. 56-66).

??Iš 2019-11-15 AB „Telia Lietuva“ rašto dėl informacijos pateikimo Nr. 2019-02986 matyti, kad 2019-10-13 apie 16:58:20 val. R. N. (toliau - Klientė 1), lydima vyriškos lyties asmens, atvyko į AB "Telia Lietuva" prekybos saloną, adresu: (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)" (toliau - Salonas), kur identifikavus Klientę 1 ir Klientės sutikimu, pageidaujant įsigyti paslaugas su įranga, buvo patikrintas Klientės 1 mokumas, bei įvertinus Klientės 1 mokumą įranga nebuvo įgyta / parduota, ir R. N. su lydinčiu asmeniu apie 17.12 val. išėjo iš salono (pridedamas Salono apsaugos kamerų vaizdo įrašas). Po kelių dienų 2019-11-14/15/16 prisistačius R. N. vardu buvo derinamas / atliekamas užsakymas (nuotoliniu būdu - telefonu) ir 2019-10-17 su Telia Lietuva, AB (toliau - Bendrovė) sudaryti Sutartiniai dokumentai: Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), pasirenkant mokėjimo planą „GO", Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įjungimo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), pasirenkant mokėjimo planą „Premium", prašant perkelti abonento Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Tele 2" tinklo, bei su nurodytu perkeliamu abonento Nr. (duomenys neskelbtini) - Akcijos užsakymo dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo remiantis su akcija įgyta įranga, nustatant atsiskaitymą dalimis: mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A50 A505 4G+ BL 128G ES/EEEmod dualSlM" (IMEI kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau - įranga), ir įsipareigota mokėti Telefono/ įrangos mokestį 24 mėn. po 12.00 Eur/mėn. su PVM, ir naudotis Bendrovės teikiamomis paslaugomis ne trumpiau nei 24 mėn. Sutartinius įsipareigojimus su Kliente 1 prisistačiusiu asmeniu derino ir Klientės 1 vardu užsakymą priėmė (nuotoliniu būdu telefonu) Telia Customer Service LT, UAB Privačių klientų vadybininkė R. V., o Sutartinius dokumentus (Abonentų įjungimo, Prašymo perkelti abonentinį (-ius) numerį (-ius) (MNP), Akcijos užsakymo) ir užsakytą įrangą ruošė Logistikos padalinio darbuotoja D. J. Nuotoliniu būdu priimant Klientų užsakymus, derinant sutartinių įsipareigojimų detales ir įrangos užsakymą bei ruošiant sutartinius dokumentus ir įrangą, nei klientų aptarnavimo darbuotojai, nei Logistikos darbuotojai gyvai nemato kliento, o taip pat jo turimų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Klientės 1 vardu Sutartinių dokumentų originalai ir užsakyta įranga per UAB „Baltic Post" kurjerius siunta (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)) perduota 2019-10-21 (pagal UAB „Baltic Post" pateiktus duomenis). Klientės 1 vardu atliktame užsakyme pristatymui nurodyti duomenys Klientas ir kontaktinis asmuo R. N., adresas: (duomenys neskelbtini), kontaktinis telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB „Tele2“ tinklo numeris). Bendrovėje išsaugoti pokalbių įrašai susiję su užsakymu Klientės 1 vardu, kontaktuojant su nurodytu kontaktiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (pokalbių garso įrašai pridedami). Kurjeris, prieš pristatydamas siuntą, susisiekia su klientu nurodytu kontaktiniu numeriu ir suderina siuntos pristatymo vietą. UAB „Baltic Post" kurjeris, pristatydamas siuntą - prekes/ įrangą, bei Sutartinius dokumentus klientui, privalo tikrinti kliento asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, ir tik įsitikinęs asmens tapatybės tikrumu, gali perduoti siuntą prekes/įrangą bei Sutartinius dokumentus klientui. Ar UAB „Baltic Post" kurjeris tinkamai patikrino kliento asmens tapatybės dokumentus, AB „Telia Lietuva“ nežino. Pagal grąžintus Sutartinius dokumentus į archyvą matyti, kad Sutartinius dokumentus pasirašė nežinomas trečiasis asmuo V. B., kuriam ir buvo perduota siunta su įranga. Abonento numeris (duomenys neskelbtini) numeris Klientės 1 vardu gavus duomenis 2019-10-25 nepersikėlė į Telia tinklą, kadangi nurodytas abonentas nebuvo registruotas R. N. vardu UAB „Tele2" tinkle, ir automatiškai išsirašė netesybos už Klientės vardu įgytą įrangą, o Klientės 1 vardu abonentas (duomenys neskelbtini) Bendrovės tinkle buvo įjungtas 2019-10-21 ir Klientei 1 2019-11-05 pasikreipus į Telia partnerių saloną (duomenys neskelbtini), bei pateikus dokumentus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodytas abonentas buvo išjungtas - išjungtas GSM paslaugų tiekimas - nutraukta Sutartis. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių/ neteisėtų veiksmų/ nusikalstamos veikos, R. N., vardu sudarius Sutartinius dokumentus (Abonentų įjungimo, Prašymo perkelti abonentinį (-ius) numerį (-ius) (MNP), Akcijos užsakymo), perkeliant, pajungiant abonentinį numerį, pajungiant abonentinius numerius ir įgyjant įrangą, nustatant atsiskaitymą dalimis, Telia Lietuva, AB padaryta turtinė žala sudaro 323,85 Eur, t. y. įgytos įrangos turtinė žala sudaro 317,57 Eur, o paslaugų žala 6,28 Eur (1 t., b. l. 71-102).

??Iš siuntos EB901744486LT informacijos matyti, kad siunta gavėjai R. N., adresu (duomenys neskelbtini), 2019-10-18 12.05 val. neįteikta, kadangi kurjeriui M. S. nepavyko susisiekti su gavėju. 2019-10-21 09.38 val. siuntą gavėjui įteikė M. S.. Gavėjas sumokėjo 6,26 Eur grynais (1 t., b. l. 106).

??Iš siuntos (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešimo matyti, kad AB „Telia Lietuva“ siunta gavėjai R. N., įteikta 2019-10-21 09.38 val. Siuntą priėmė: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 107).

??Iš 2020-03-18 - 2020-03-19 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD (priedas prie AB "Telia Lietuva" 2019-11-15 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini)). CD įrašyti trys vaizdo įrašai iš "Telia" salono, kuriuose matoma kaip 2019-10-13, nuo 16 val. 58 min. į minėtą saloną įeina R. N. su vyriškiu, ir kaip R. N. pasirašo dokumentus, o šalia jos stovi jos nurodytas vyriškis pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 110-112).

??Iš 2020-03-27 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD (priedas prie AB "Telia Lietuva" 2019-11-15 pranešimo Nr. 2019-02986). CD yra įrašyti 5 garso įrašų failai. Pokalbiai vyksta 2019 m. spalio 14-16 d. tarp AB "Telia Lietuva" vadybininkės ir asmens, prisistačiusio R. vardu. Pokalbių metu asmuo, prisistatęs R. vardu, užsisako mobiliojo ryšio telefoną "Samsung Galaxy A50", neribotus skambučius ir žinutes, 11 GB ir neribotą mobiliojo interneto kortelę bei pereina iš "Tele2" papildymo į abonementą. Sutariama, kad siunta bus atsiimta per kurjerį penktadienį, t. y. 2019-10-18 (1 t., b. l. 113-120).

??Iš 2019-01-09 aplinkraščio apskričių vyriausiems policijos komisariatams su fotonuotraukomis iš AB „Telia Lietuva“ pateikto vaizdo įrašo matyti, kad R. N. į AB „Telia Lietuva“ saloną ateinanti su vyriškiu (1 t., b. l. 148-151).

??Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų 2020-01-14, 2020-01-14, 2020-01-17 pranešimų matyti, kad nuotraukose užfiksuotas asmuo yra R. K. (1 t., b. l. 152-154). Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti

Motyvuojamoji dalis

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiavimo atveju suprantama kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje suformavimas, faktų kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, t.y. perduoti savo turą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir tyčia, t.y. kaltininko suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė ir turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t.y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Apgaulė-tai falsifikuotų aplinkybių ar faktų arba melagingų duomenų sąmoningas pateikimas arba nuslėpimas tų aplinkybių ar faktų arba duomenų, apie kuriuos būtina pranešti.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas, siekiant įgyti svetimą turtą arba teisę į tą turtą. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką arba valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti.

Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis – veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule. Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui-kaltei-būdinga tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja nukentėjusįjį meluodamas jam, iškraipydamas aplinkybes ir faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins nukentėjusįjį ir dėl to šis jam perduos turtą, nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą savo naudai.

Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t.y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtapos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-851/2001).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo yra visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-253-693/2017, 2K-287-697/2017, 2K-346-942/2018, 2K-213-942/2019).

Kaltinamojo R. K. parodymus, kad jis jokios įrangos nukentėjusiosios vardu neėmė, jokio kurjerio nepažįsta, nieko nežino, jis neturėjo jokio nukentėjusiosios dokumento, tik buvo jos pasą paėmęs į rankas pažiūrėti, ar šis galiojanti, tačiau jo nefotografavo, su nukentėjusiąja susipažino ir tik siūlė jai surasti darbą užsienyje, į UAB „Telia Lietuva“ dėl telefono įsigijimo jis neskambino, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, t.y. kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji R. N. susipažino su kaltinamuoju R. K., kuris ir telefoninių pokalbių, ir susitikimų metu žadėjo ją įdarbinti užsienyje. Susitikimo metu R. K. įkalbinėjo nukentėjusiąją savo vardu jo draugui lizingu nupirkti telefoną, abu buvo telefonų pardavimo salonuose, kur buvo tikrinamas nukentėjusiosios mokumas. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji pasirašė ant kelių dokumentų, tačiau jokios sutarties dėl telefono įsigijimo nesudarė, telefono nepirko, apie tai, kad jos vardu yra pirkta įranga ir už ją nesumokėta bei nukentėjusioji turi įsiskolinimą, sužinojo tik gavusi pranešimą iš AB „Telia Lietuva“.

Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu peržiūrėtų vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusioji į telefonų pardavimo salonus buvo atėjusi būtent su kaltinamuoju R. K.. Šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis R. K..

Nukentėjusioji neigia kada nors kalbėjusi telefonu su AB „Telia Lietuva“ atstovais, nei su šios bendrovės, nei su kitų bendrovių darbuotojais ji dėl telefono užsakymo, įrangos atsiėmimo niekada nėra kalbėjusi, pati neskambino ir jokių užsakymų telefonu neatlikinėjo, jai taip pat jokie operatoriai iš UAB „Telia Lietuva“ neskambino.

Kaip matyti iš liudytojo M. S. parodymų, jis 2019 m. pabaigoje turėjo pristatyti siuntą iš UAB „Telia Lietuva“ gavėjui. Siuntos gavėjas buvo nurodyta moteris, siuntą jis turėjo pristatyti adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykęs šiuo adresu, jis paskambino gavėjo nurodytu telefono numeriu, tačiau niekas neatsiliepė, tada jis nuėjo nurodytu adresu, bandė nueiti į butą, kuris buvo nurodytas kaip pristatymo adresas, tačiau laiptinės durys buvo užrakintos ir jis į namą nepateko. Tos pačios dienos popietę jam iš to pačio telefono numerio, kaip minėtos siuntos gavėjas, kuriam bandė prisiskambinti, paskambino asmuo dėl praleisto jo skambučio. Kai M. S. pasakė, kad moters vardu atsiųsta siunta, asmuo telefonu nurodė, kad tai- jo mama, jis su mama šiuo metu yra užsienyje, o siuntą gali paimto brolis. Tuo pačiu nurodė, kad jo telefono numerį persiųs broliui. Po kurio laiko jam paskambino kitas vyriškis, kalbėjo kitokiu balsu nei prieš tai kalbėjęs asmuo, su kuriuo susitarė, kad susitiks kitą dieną ir M. S. jam atiduos siuntą. Siuntos pristatymą susitarė tuo pačiu adresu kaip ir buvo planuota, t. y. (duomenys neskelbtini). Kitą dieną jis nuvyko šiuo adresu, paskambino minėtam asmeniui, kuris pasakė, kad tuoj išeis į lauką. Tada iš minėto namo išėjo vyriškis, prisistatęs gavėjos sūnumi ir M. S. jam atidavė siuntą. Vyriškis susimokėjo už siuntos pristatymą grynaisiais.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojui M. S. pateikus šešių vyriškių fotonuotraukas, iš jų M. S. atpažino vyriškį, pažymėtą Nr. 5, t.y. R. K., nurodydamas, kad labiausiai tikėtina, kad tai tas pats asmuo, kuriam jis pateikė siuntą.

Be to, teismas atkreipia dėmesį tai, kad kaltinamasis R. K. nukentėjusiajai prisistatė išgalvotu vardu, save įvardindamas kaip D., nukentėjusiajai žadėjo ją įdarbinti užsienyje (nors nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis turėjo realią galimybę tai padaryti), nurodė turintis butą K., gyvenantis, dažniausiai gyvenantis užsienyje-(duomenys neskelbtini), tuo suteikdamas nepagrįstus lūkesčius dėl įdarbinimo perspektyvų, pasitikėjimo nukentėjusiajai savimi. Tačiau pristatydamas save kaip asmenį, turintį kelis gyvenamuosius būstus, asmenį, galintį įdarbinti nukentėjusiąją užsienyje, t.y. kaip pasiturintį asmenį, tuo pačiu įkalbinėjo nukentėjusiosios savo vardu nupirkti lizingu telefoną, sakydamas, kad jis neturi asmens tapatybės kortelės, o telefoną reikia nuvežti draugui, ėjo su ja kartu į telefonų salonus, su pardavėjais aptarinėjo telefono įsigijimo sąlygas, prašė jos sąskaitos numerio, į kurią neva draugai pravestų pinigu, o ji juos nuimtų, pasiteisindamas tuo, kad jis neturi Lietuvos pilietybės.

Vėliau, manipuliuodamas R. N. padėtimi (nukentėjusioji gyvena kaimo vietovėje, nėra sudariusi jokių sutarčių nei dėl telefoninių, nei dėl televizijos paslaugų nėra sudariusi), po apsilankymo telefonų salonuose ir nukentėjusiajai įtariant apgaulę, neva įsižeisdamas liepdavo nukentėjusiajai nueiti į parduotuves ir pačiai įsitikinti, kad tikrai jos vardu joks telefono aparatas net nepaimtas.

Nors kaltinamasis R. K. nurodė, kad nerašė jokių žinučių nukentėjusiajai, tačiau nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad būtent jis, t. y. D. prisistatęs kaltinamasis tikrai rašė žinutes, ragindamas ją atvykti į Kauną atsiimti telefono, liepė atvykti vienai, be sūnaus.

Atkreiptinas dėmesys į 2019-11-15 AB ”Telia Lietuva” informaciją, kad įmonėje užfiksuota, jog apgaulės būdu, pasinaudojant kitų asmenų duomenimis ir dokumentais buvo bandoma ir atlikti įrangos užsakymai iš bendrovės, pagal turimą informaciją, manytina, kad sukčiavimus vykdo grupė asmenų, pasidalinę savo vaidmenimis, o bendraujant telefonu, galimai naudojama programėlė, keičianti balsą, taip pat pateikta informacija -sąrašas asmenų, kurie apgaule bandė ir (ar) atliko įrangos užsakymus kitų asmenų vardu, tame sąraše nurodytas ir kaltinamasis -R. K..

Taigi, vertinant kaltinamojo R. K. elgesį, matyti, kad jo veiksmuose pasireiškia akivaizdus piktnaudžiavimas nukentėjusiosios pasitikėjimu, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip sukčiavimas, padarant nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Vertinant kaltinamojo veiksmus nusikalstamos veikos subjektyviosios puses požymių aspektu, svarbu pažymėti, kad kaltinamasis jau teistas už analogišką nusikaltimą-sukčiavimą, todėl, teismo nuomone, įvertintini ir jo gebėjimai manipuliuoti kitais, dėl vienų ar kitų priežasčių psichologiškai labiau pažeidžiamais asmenimis.

Dėl bausmės

Kaltinamasis R. K. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir nesigailėjo, nukentėjusiosios neatsiprašė, padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas dvylika kartų (2 t., b.l. 1-47), baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 48-57), į Respublikinį priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b.l. 157), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (1 t., b.l. 159)

Teismas, įvertinęs visumą aukščiau aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat į tai, kad R. K. anksčiau teistas dvylika kartų, tame tarpe-vieną kartą už analogišką nusikaltimą, kas rodo, kad kaltinamasis nelinkęs pasitaisyti, sistemingai pažeidinėja įstatytus ir daro naujus nusikaltimus, už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas skiriamos bausmės jam nedaro jokio teigiamo poveikio, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų tolesnio darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam gali būti skirtina tik griežčiausia BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį-R. K. padarė nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktinis įrodymas-kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, pateiktas AB „Telia Lietuva“, esantis byloje (2 t. galinis viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktinį įrodymą-kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, pateiktą AB „Telia Lietuva“, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos jam įteikimo dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).