Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-12 · Civilinė byla Nr. e2A-587-638/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-12
Bylos Nr.
e2A-587-638/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01809-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
G. R.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Civilinė byla Nr. e2A-587-638/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01809-2018-9
Procesinio dokumento kategorijos: 3.1.7.12.(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės 2018 m. gruodžio 19 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6971-214/2018 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei G. R., institucija teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos - dėl tėvystės nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkios nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. M. B. pateikė ieškinį atsakovams G. R. ir T. R. dėl tėvystės ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtino ieškovo M. B. ir atsakovės G. R. 2018 m. spalio 22 d. sudarytą taikos sutartį, joje numatytomis sąlygomis ir civilinę bylą nutraukė.

3. Kauno apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 23 d., 2018 m. gruodžio 13 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ( toliau - VGTP tarnyba) prašymas bei patikslintas prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo paduoti ir priimti papildomą sprendimą bei išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą G. R..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. papildomu sprendimu atnaujino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai terminą paduoti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teismas priteisė iš ieškovo M. B. valstybei 98 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad taikos sutartimi šalys susitarė, kad pačios padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nereikalauja atlyginti šių išlaidų iš kitos Šalies (taikos sutarties 6 p.), bei kad visas teismo išlaidas valstybės naudai dėl bylos nagrinėjimo (įskaitant ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas) bei taikos sutarties tvirtinimo išlaidas apmoka ieškovas (taikos sutarties 7 p.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo iš jo priteisimo buvo padidintas nuo 100 Eur iki 170 Eur. Taikos sutartimi buvo išspręstas ginčas šeimos byloje abipusių nuolaidų būdu, šalims susitarus dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio bei bendravimo su vaiku tvarkos, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš ieškovo priteisiama 50 procentų išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, t. y. 98 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas M. B. (toliau – ir atsakovas, apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. papildomą sprendimą ir suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino atsakovės ir jos atstovo laiku nepateiktų įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pats teismas nurodė, kad šalys baigė bylą taikos sutartimi. Vienas iš taikos sutarties punktų yra - „Šalys pačios padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nereikalauja atlyginti šių išlaidų iš kitos Šalies“ (taikos sutarties 6 p.). Atsakovei ir jos atstovui advokatui buvo žinoma apie taikos sutarties sudarymą, kadangi ši sutartis buvo pasirašyta ir tikslinta teismo posėdžių salėje, kiekvienai šaliai buvo paliktas sutarties egzempliorius, todėl advokatas turėjo galimybę nedelsiant pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų surašyta tik 2018 m. lapkričio 22 d. Ieškovas, pasirašydamas taikos sutartį, tikėjosi, kad atsakovė pati padengs savo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jis papildomų išlaidų nepatirs.

Atsiliepimas

7. A. G. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad iki bylos pabaigos buvo negalima tiksliai paskaičiuoti atsakovės atstovo patirtų išlaidų teikiant atsakovei teisinę pagalbą. Negalima buvo žinoti, ar pasiseks byloje sudaryti taikos sutartį. Ieškovui buvo žinoma, jog byloje yra VGTPT 2018 m. vasario 27 d. sprendimas. Jo pagrindu atsakovė nuo išlaidų civilinėje byloje atleista. Ieškovo ieškinys nebuvo pagrįstas. Tą patvirtino ir teismo skirta DNR ekspertizė. Dėl šių aplinkybių valstybės patirtas civilinėje byloje išlaidas turi apmokėti ieškovas. Kadangi taikos sutartimi šis klausimas nebuvo aptartas, todėl teismas pagrįstai šį klausimą išsprendė papildomu sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. nustatytas taisykles (bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei). Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu šių išlaidų klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 str. nustatyta tvarka.

10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad ieškovui turėjo būti žinoma apie byloje esantį VGTP tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 27 d. sprendimą paskirti atsakovei antrinę teisinę pagalbą apmokant 100 proc. reikalingų išlaidų ( b.l. 26-28).

11. Apeliantas be jokio pagrindo cituoja savo paties pasirašytos taikos sutarties 6 p., kuriame kalbama apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nutyli 7 p., kuriuo šalys susitarė, kad visas teismo išlaidas valstybės naudai dėl bylos nagrinėjimo (įskaitant ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas) bei taikos sutarties tvirtinimo išlaidas apmoka ieškovas. Papildomu sprendimu teismas būtent ir sprendė valstybės patirtų išlaidų atlyginimo klausimą už suteiktą teisinę pagalbą atsakovei G. R.. Todėl jau vien ieškovo pasirašytos taikos sutarties 7 p. pagrindu būtų įmanoma visas valstybės turėtas išlaidas priteisti iš ieškovo.

12. Teismas, priimdamas papildomą sprendimą, atsižvelgė į ieškovo reikalavimų faktinį patenkinimą ir atmetimą, apie kurį galima spręsti iš taikos sutarties sąlygų, ir sumažino iš ieškovo priteistinų valstybės išlaidų dydį perpus. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijos apeliacinės instancijos teismas sutinka.

13. Aplinkybė, kad VGTP tarnyba pavėlavo pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nėra kliūtis svarstyti klausimą dėl termino atnaujinimo, nes CPK 277 str. 2 d. nėra nustatyta, kad dvidešimties dienų terminas iškelti klausimą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo būtų naikinamasis. Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ( CPK 78 str. 1 d.). VGTP tarnyba prašė atnaujinti praleistą terminą, ir teismas, neviršydamas savo diskrecijos ribų, tokį prašymą tenkino.

14. Apeliantas argumentuoja, kad teismas, priteisdamas išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-386-796/2017, kurioje iš atsakovo nebuvo priteistos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, suteiktą ieškovei.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apelianto nurodomoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2S-386-796/2017 buvo nuspręsta nepriteisti išlaidų iš atsakovo, kuris byloje nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl pasirašydamas taikos sutartį suprato, kad daugiau jokių išlaidų nebepatirs, be to, atsakovas taikos sutartį sudarė po kelių dienų (4 dienų) gavęs ieškinį, taikos sutartis buvo sudaryta abipusių nuolaidų būdu, o ne atsakovui pripažinus ieškinį. Šioje gi byloje, ieškovas buvo atstovaujamas advokato nuo proceso pradžios, taikos sutartį sudarė po ilgo bylinėjimosi, po ekspertizės atlikimo, be to, kaip minėta, teismas įvertino abipuses padarytas nuolaidas ir priteisė iš ieškovo tik pusę išlaidų. Todėl ieškovo nurodoma Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-386-796/2017 šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis.

16. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą ir tinkamai išsprendė klausimą dėl valstybės turėtų išlaidų atlyginimo ( CPK 78 str., 99 str., 96 str., 277 str.), todėl apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė