- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- e2S-386-796/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13295-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. atstovės advokatės M. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, suinteresuotas asmuo – V. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1520,31 Eur nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas V. B., kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvis, privalėjo apmokėti išlaidas butui išlaikyti ir apsaugoti, sumokėti būtinus mokesčius ir rinkliavas, tačiau iki 2015 metų prie buto išlaikymo neprisidėjo. 2016-10-21 šalys teismui pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą, jį Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-24 nutartimi tenkino.Ieškovės atstovė advokatė M. S. kreipėsi į teismą su prašymu priimti papildomą sprendimą (nutartį) ir išspręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-22 nutartimi tenkino ieškovės atstovės advokatės M. S. prašymą bei priteisė iš atsakovo V. B. 222,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą. Nurodė, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovei V. B. 2016-08-25 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, o advokate paskirta M. S.. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-11-07 pažymą, ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 222,92 Eur. Taip pat nurodė, kad priėmus ieškinį ir išsiuntus jį atsakovui, šalys pateikė taikos sutartį, todėl darytina išvada, kad atsakovas nevengia ir sutinka atlyginti susidariusius nuostolius, o bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl jo kaltės ar netinkamų veiksmų. Taip pat nurodė, kad taikos sutarties 8 punktu šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja atlyginti pašto ir kitas valstybės patirtas išlaidas šioje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15926-639/2016 ir pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti. Atsakovas nurodo, kad skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes vadovaujantis CPK 94 str. byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. patvirtinus tarp šalių taikos sutartį, kurioje numatyta, kad šalys pačios padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Pažymi, kad byla buvo nutraukta 2016-10-24, o pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas 2016-11-07, t. y. po bylos nutraukimo, praleidus nutarties apskundimo terminus. Atsakovas taip pat nurodo, kad 2016-10-21 taikos sutartis buvo pasirašoma advokatės M. S. kabinete, jai buvo paliktas vienas egzempliorius, todėl advokatė, tik gavusi informaciją apie taikos sutarties sudarymą, turėjo galimybę nedelsiant pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau tą padarė tik 2016-11-07, todėl, atsakovo nuomone, advokatės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nebuvo laiku pateiktas ir jos prašymas nėra pagrįstas. Apeliantas mano, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-24 nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, kadangi teismui laiku nebuvo pateikta jokių tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų.Atsakovas pažymi, kad pasirašydamas taikos sutartį tikėjosi, kad ieškovė pati padengs jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kaip tai buvo numatyta pasirašant taikos sutartį, todėl jis papildomų išlaidų nebepatirs. Mano, kad priteisus bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, būtų pažeistos taikos sutarties sąlygos. Nustatytu terminu ir tvarka byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nuspręsta priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškovės atstovės advokatės M. S. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir CPK 277 straipsnio pagrindu priteisė iš atsakovo V. B. 222,92 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Todėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-421/2016). Todėl nustačius, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės atstovė savo pareiškime prašydama priimti papildomą teismo sprendimą nurodė, jog apie taikos sutarties patvirtinimą ji nebuvo informuota, todėl laiku nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pažymėtina, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė pateikdama ieškinį nesuformulavo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovės atstovė advokatė M. S. nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovės atstovė pateikė tik kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą (pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų), kuriame nurodė, kad procesinių dokumentų laiku nepateikė, kadangi nebuvo informuota apie teismo posėdį. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovės atstovei advokatei M. S. buvo žinoma apie taikos sutarties sudarymą, kadangi ši sutartis buvo pasirašyta advokatės kabinete, jai buvo paliktas vienas taikos sutarties egzempliorius, todėl advokatė turėjo galimybę nedelsiant pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir ieškovė V. B. 2017-02-09 rašytiniuose paaiškinimuose Klaipėdos apygardos teismui, todėl teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais. CPK 42 straipsnio 5 dalyje, be kitų šalių procesinių pareigų, nurodoma pareiga domėtis nagrinėjamos bylos eiga ir laiku pateikti įrodymus. Kartu CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nevertino ieškovės atstovės argumentų dėl laiku nepateiktų įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantas taip pat nurodo, jog vadovaujantis CPK 94 str. byla buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. patvirtinus tarp šalių taikos sutartį, kurioje numatyta, kad šalys pačios padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taikos sutarties 7 p. nustatyta, jog šalys pačios padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, jeigu tokių patyrė, o 8 p. numatyta, kad atsakovas įsipareigoja atlyginti pašto ir kitas valstybės patirtas išlaidas šioje byloje. Atsakovas savo atskirajame skunde nurodo, jog pasirašydamas taikos sutartį tikėjosi, kad ieškovė pati padengs savo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jis papildomų išlaidų nebepatirs. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog nei ieškinyje, nei iki taikos sutarties pasirašymo byloje nebuvo pateikta jokių prašymų iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jokių valstybės patirtas išlaidas įrodančių rašytinių įrodymų, atsakovas byloje nebuvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, sutiktina su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog pasirašydamas taikos sutartį jis suprato, kad daugiau jokių išlaidų nebepatirs. Priimdamas šia nutartį apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 94 str. ir vertindamas šalių elgesį procese atsižvelgia į tai, jog taikos sutartis buvo sudaryta po kelių dienų atsakovui gavus ieškinį (iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškinys su priedais atsakovui buvo įteiktas 2017-10-17, taikos sutartis pasirašyta 2017-10-21), taikos sutartis sudaryta abipusių nuolaidų būdu, o ne atsakovui pripažinus ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės atstovės advokatės M. S. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atsakovo V. B., netinkamai aiškino teisės normas bei priėmė neteisėtą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš atsakovo V. B., todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-22 nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės V. B. atstovės advokatės M. S. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės V. B. atstovės advokatės M. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.