Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. V. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutarties, kuria patikslinta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-06-14 nutartis ir nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuojama nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019-06-14 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi nutarta pripažinti Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 175 straipsnio 3 dalį, paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę be turto konfiskavimo, kurią vadovaujantis Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, laisvės atėmimo bausmę skirtą lygtinai, nustatant bandomąjį laikotarpį 8 (aštuoniems) mėnesiams, nuspręsta suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam pareigą – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2019-06-14 teismo nutartis įsiteisėjo 2019-07-11.

2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutartimi buvo patikslinta Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-06-14 nutartis ir nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuojama nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2019-07-11.

3. Nuteistasis nesutikdamas su šia nutartimi prašo ją panaikinti ir nustatyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-06-14 nutartimi pripažinto ir perimto vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo 2019-03-29 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4. Nurodo, kad skundžiama nutartis, kuria nepagrįstai nustatyta, jog paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo nutarties, kuria pripažintas ir perimtas vykdyti jo atžvilgiu Latvijos Respublikos priimtas apkaltinamasis nuosprendis, įsiteisėjimo dienos yra neteisėta. Pažymi, kad įsiteisėjus Latvijos Respublikos teismo nuosprendžiui jis buvo pradėtas vykdyti – jam buvo taikomi teismo nustatyti apribojimai, kurių jis tinkamai laikėsi, t. y. jis buvo probuojamas, todėl jo manymu, faktiškai taikytas probacijos laikas turėtų būti įskaitomas į bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kadangi tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (T-29-300/2018). Teigia, kad baudžiamojo proceso įstatymas vienareikšmiškai ir imperatyviai nurodo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią – nuosprendžio, kuriuo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas įsiteisėjimo datą, todėl nuteistojo įsitikinimu, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei nepagrįstai pasunkina jo teisinę padėtį, faktiškai prailginant jo paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą beveik 3 mėnesiais ir tokiu būdu iš esmės pakeičia jo atžvilgiu priimto ir perimto vykdyti nuosprendžio esmę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo J. V. skundas atmetamas.

6. Nuteistojo J. V. teigimu, jam nepagrįstai nustatyta, jog paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo nutarties, kuria pripažintas ir perimtas vykdyti jo atžvilgiu Latvijos Respublikos priimtas apkaltinamasis nuosprendis, įsiteisėjimo dienos, dėl ko buvo pabloginta jo teisinė padėtis.

7. Visų pirma, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (2014 m. lapkričio 13 d. Nr. XII-1322) (toliau - ir Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimto sprendimo dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, teismas priima vieną iš šių nutarčių: pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, arba atsisakyti pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos, jeigu nustatomi šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos. Šiuo atveju, Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019-06-14 nutartimi pripažino Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo 2019-03-29 apkaltinamąjį nuosprendį J. V. atžvilgiu ir nusprendė vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. J. V. Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Latvijos Respublikos Baudžiamojo kodekso 175 straipsnio 3 dalį, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė be turto konfiskavimo, kuri vadovaujantis Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu, laisvės atėmimo bausmė skirta lygtinai, nustatant bandomąjį laikotarpį 8 (aštuoniems) mėnesiams, suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam pareigą – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

8. Taipogi, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad probacijos vykdymo pagrindas yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas, ir teisėjo patvarkymas vykdyti nuosprendį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad probacija pradedama vykdyti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio (nutarties) ir patvarkymo (potvarkio) vykdyti nuosprendį ar nutartį gavimo probacijos tarnyboje dieną. Probacijos tarnybos, gavusios šiuos dokumentus, įtraukia probuojamąjį į Probuojamųjų asmens duomenų registrą, pradeda priežiūros vykdymo bylą ir vykdo priežiūrą. Iš to seka, kad probuojamojo asmens priežiūra (probacija) prisideda nuo tos dienos, kai probuojamasis įrašomas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą. Šiuo atveju, byloje nėra pateikta jokių dokumentų patvirtinančių, jog J. V. Latvijos Respublikoje, įsiteisėjus Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo 2019-03-29 nuosprendžiui, buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmens duomenų registrą ir Probacijos tarnyba vykdė jo priežiūrą. Tokių dokumentų nepateikė ir pats nuteistasis J. V.. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas priimdamas patikslintą 2019-07-15 nutartį (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) teisingai nurodė, kad bausmės vykdymo atidėjimo (probacijos) pradžia J. V. turėtų būti skaičiuojama nuo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-06-14 nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. 2019-07-11, kuomet teismas pripažino ir perėmė vykdyti Latvijos Respublikos Rygos rajono teismo 2019-03-29 nuosprendį. Atitinkamai, tais pačiais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta ir nuteistojo J. V. argumentus, jog apylinkės teismas turėjo įskaityti į bausmės vykdymo atidėjimo terminą jam faktiškai taikytą probacijos laiką, kadangi kaip minėta anksčiau, jokių duomenų, patvirtinančių, jog J. V. buvo probuojamas, byloje nėra pateikta. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde nurodytos nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra visiškai skirtingi, todėl nėra jokio pagrindo ja vadovautis.

9. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog probacijos vykdymo procese vienaip ar kitaip turi būti užtikrinta, kad probacijos realaus vykdymo laikas neviršytų teismo nuosprendžiu paskirto bausmės vykdymo atidėjimo laiko (2K-23-788/2018). Nagrinėjamu atveju, reali probacija J. V. atžvilgiu nebuvo taikyta, todėl nėra pagrindo teigti, jog jo teisinė padėtis yra pabloginta.

10. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo J. V. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo J. V. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. liepos 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.