- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- e2-66-884/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00017-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Skaistė Valinskytė
- Ieškovas
- M. R.
- Atsakovas
- Linai J, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, L.J. P.
- Trečiasis asmuo
- S. R.
- Advokatai
- Inga Stonytė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), L.J. P., trečiasis asmuo S. R., dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia, sprendimo dalies panaikinimo, pirkėjo teisių ir pareigų pagal valstybinės žemės sklypo sutartį perkėlimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė patvirtinti, kad tarp M. R. ir J. B. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu J. B. pardavė M. R. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pagalbinio ūkio pastatus: daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir pripažinti šią sutartį galiojančia; perkelti 25/34 dalis bendro 0,34 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkėjo Linos J. P. teises ir pareigas pagal 2005-04-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ieškovei, priteisti iš ieškovės atsakovei 458,82 Eur sumą už įgytą žemės sklypo dalį pagal pirkimo – pardavimo sutartį, pripažinti negaliojančiu 2005-04-25 Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 25/34 dalių 0,34 ha ploto ne žemės ūkio paskirties sklypo perdavimo atsakovei, panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003-03-13 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsakovei į 0,09 ha žemės iš bendro 0,34 ha žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini)Nurodė, kad po sutuoktinio A. R. mirties 2011 m. birželio 6 d., jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į jo palikimą. 1987 m. J. B., gyvenęs (duomenys neskelbtini), pasiūlė jai ir jos sutuoktiniui pirkti gyvenamąjį namą, medinį, statytą (duomenys neskelbtini), apie 72 kv. m. bendro ploto, be elektros. Ji ir jos vyras nusprendė nupirkti pastatus dukrai V., sutarė, kad J. B. pastatus, t. y. gyvenamą namą ir tvartą, parduos už 500 rublių. 1987 m. rudenį sutarė įforminti pirkimo - pardavimo sandorį, tačiau sutartą dieną negalėjo atvykti dukra V. J., gyvenusi (duomenys neskelbtini), todėl pastatų pirkimo - pardavimo sutarties neįformino Skuodo r. Barstyčių LDŽT apylinkės vykdomajame komitete, susitarė tai padaryti vėliau, 500 rublių J. B. buvo perduoti jo namuose, dalyvaujant jam ir jo dukrai L. J. P.. Jiems matant, J. B. pinigus perdavė atsakovei. 1988 m. pavasarį atsakovė savo tėvą išsivežė gyventi pas save į Kauno rajoną, jos gyvenamosios vietos adresas jiems nebuvo žinomas. Vėliau iš kitų asmenų sužinojo, kad J. B. mirė (1991 m.). Ieškovė pastatus valdė kaip savo. Tam tikrą laiką iš J. B. įgytais pastatais leido naudotis D. V., ši juose pragyveno apie trejus metus. D. V. išvykus, tam tikrą laiką pastatuose niekas negyveno. Vėliau juose leido apsigyventi sūnaus S. R. šeimai, kuris jų ir savo lėšomis pastatuose įvedė elektrą, gyvenamajame name įstatė duris ir plastikinius langus, name išbetonavo grindis, įrengė grindinį šildymą, grindis išklojo plytelėmis, apšiltino vidaus ir lauko sienas, kambarių sienas ir lubas padengė gipso kartono plokštėmis, sienas išklijavo tapetais, įrengė vonios kambarį, iškasė šulinį, pastatė naują ūkinį pastatą, nes įgytas tvartas, statytas 1918 m., griuvo. Apie 2005 metus atsakovė pradėjo važinėti pas juos ir reikalauti, kad jai būtų atiduoti pastatai, o 2013 m. pareikalavo, kad jai būtų sumokėta 7000 Lt už pastatus. Jų reikalavimą įforminti pirkimo - pardavimo sandorį ji atsisakė. 2014 m. rugsėjo 1 d. pastatuose, įgytuose iš J. B., kilo gaisras, jo metu sudegė ūkinis pastatas, medinio gyvenamojo namo stogas, apdegė medinė perdanga, išdegė kambariai, sudegė baldai, buitinė technika ir apyvokos daiktai. Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris, sudarytas nesilaikant įstatymo nustatytos formos, negalioja tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalyje nurodomos išimtys, kai sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, teismas gali pripažinti galiojančiu, esant šiame straipsnyje nustatytoms sąlygoms. Mano, kad ieškovė sutartį visiškai įvykdė - sumokėjo 500 rublių, įgytuose pastatuose iš pradžių leido gyventi D. V., vėliau sūnaus S. R. šeimai, atliko gyvenamojo namo remontą. Pardavėjo J. B. išvykimas į Kauno rajoną, o po to jo mirtis lėmė tai, kad sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta. Atsakovė L. J. P., išreiškusi valią priimti tėvo J. B. palikimą, kartu perėmė palikėjo teises ir pareigas dėl pastatų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Jai buvo žinomos pastatų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ir pinigų perdavimo aplinkybės, tačiau ji vengė įforminti pirkimo - pardavimo sandorį notarine tvarka. Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei atkurtos nuosavybės teisės į 9/34 dalis 0,34 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., o kitas 25/34 dalis 0,34 ha ploto namų valdos žemės sklypo atsakovė įgijo pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2005 m. balandžio 25 d. Šiame 0,34 ha ploto namų valdos žemės sklype yra ieškovei priklausantys pastatai, už kuriuos ji sumokėjo J. B.. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str., žemė, užimta namų valdų sklypu, yra valstybės išperkama. Atsakovė J.L. P. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pateikė melagingą informaciją, kad pastatai priklauso jai, nors jie buvo parduoti, todėl jai atkurtos nuosavybės teisės į 9/34 dalis 0,34 ha bendro ploto namų valdos žemės sklypo, pažeidžiant paminėtas įstatymo nuostatas. Į kitas 25,34 dalis šio žemės sklypo atsakovė nuosavybės teises įgijo pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuri sudaryta pažeidžiant Žemės įstatymo 31 str. nuostatą. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas, skirtingai nuo sandorio pripažinimo negaliojančiu, yra priimtinesnis, nes šis gynimo būdas yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiau atitinka pirmenybės teisės turėtojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2007). 2005-04-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad žemės sklypo dalies pardavimo kaina yra 13,39 Lt investicinių čekių, kurie sumokėti prieš šios sutarties pasirašymą. Investiciniai čekiai šiuo metu nebegalioja, todėl perkėlus L. J. P. teises ir pareigas pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovė sutinka atsakovei sumokėti kainą, kurią atitinka žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė, t. y. 458,82 Eur. G. K. apskrities viršininko priimtas administracinis aktas - sprendimas - buvo įteiktas 2014 m. gruodžio 11 d. Taip pat minėtą dieną įteikta valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. Taigi ieškinys teismui teikiamas nepažeidžiant įstatymo nustatyto termino. Dublike sutiko su teiginiu, kad jos reikalavimas dėl pirkimo - pardavimo sutarties patvirtinimo yra pagrindinis, o kiti reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo. Ieškovei nebuvo žinoma, jog atsakovė L. J. P. tapo ginčo pastatų paveldėtoja, nes per visą laikotarpį ji nereiškė jokių pretenzijų į pastatus ir nepateikė jokių nuosavybės teisę į pastatus įrodančių dokumentų. 1987 m, rudenį J. B. nusprendus parduoti savo pastatus už 500 rublių, dalyvaujant liudytojams A. R. ir S. B., buvo surašytas raštas, kuriame buvo aptarta, kad J. B. parduoda pastatus ir kad jis gavo 500 rublių. Šio dokumento apie šalių ketinimą pirkti - parduoti pastatus, į bylą pateikti nėra galimybės dėl objektyvios priežasties - šis dokumentas sudegė gaisro metu. Tačiau šis šalių pasirašytas dokumentas buvo pateiktas Skuodo rajono savivaldybės administracijos Barstyčių seniūnijai deklaruojant S. R. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė reikalavimus palaikė, ieškovė papildomai paaiškino, kad ji su vyru buvo nusprendę pirkimo – pardavimo sandorį forminti dukros Vilmos vardu. Perduodant pinigus ji pati nedalyvavo, vyras jai pasakojo, kad paėmė atlyginimą iš T. G. ir pinigus sumokėjo, nuo pinigų perdavimo momento J. B. išvažiavo gal po metų, J. B. sakė, atiduos pinigus dukrai. Apylinkėje kalbėjo, kad sandorį reikėtų forminti, bet nežinojo adreso, kur jo ieškoti. Ji pati surašant dokumentą dėl pardavimo nedalyvavo. Apie atliekamus žemės matavimus nieko nežinojo, prieš kelis metus buvo nuėjusi į žemėtvarkos skyrių, jai sakė, kad norint išsipirkti pasodybinį sklypą, reikia atsinešti pastatų nuosavybės dokumentus. Atsakovė kelis kartus už pastatus reikalavo pinigų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl ginčo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), neatitinka faktinės situacijos. Atsakovės tėvas J. B. 1988 metais dėl savo amžiaus nusprendė praleisti žiemą Kauno rajone, pas ją, vasaros metu ketino grįžti gyventi į savo gimtinę Laumių kaime. Prieš išvykstant tėvui praleisti žiemos į Kauno rajoną, 1988 metais, M. R. ir jos sutuoktinis A. R. paprašė leisti naudotis ūkiniais pastatais ir gyvenamuoju namu laikyti daiktams, reikalingiems ūkyje, nes jie gyveno gretimame (duomenys neskelbtini) kaime. Per visą savo gyvenimo laiką pas atsakovę (duomenys neskelbtini), tėvas ketino pagerėjus sveikatai grįžti į Laumių kaimą, apie jokį pastatų ir gyvenamojo namo pardavimą nebuvo kalbama. 1989 metais kartu su tėvu vasarą atvyko aplankyti gimtinės, tačiau gyvenamąjį namą ir pastatus rado tuščius, negyvenamus, Ribakovų nesutiko. Tėvas mirė 1991 metais, atsakovė po jo mirties priėmė palikimą, įregistravo jį savo vardu, 1992 m. gegužės 27 d. jai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į tėvui J. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)r. Šį nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu 1992 m. birželio 29 d. inventorizavimo biure, taip pat Skuodo rajono Barstyčių apylinkės savivaldybėje. Duomenys apie tai, jog ji priėmė savo tėvo palikimą ir įregistravo savo vardu pastatus bei gyvenamąjį namą, ieškovei buvo žinomi ir turėjo būti žinomi jau nuo 1992 metų, atlikus šių duomenų viešą įregistravimą. Per visą šį laikotarpį iš ieškovės ar jos sutuoktinio A. R. negavo jokio reikalavimo ar prašymo perleisti, parduoti nuosavybėn ginčo pastatus, jokių pretenzijų į šį turtą jie nebuvo pareiškę. Pagal Civilinio kodekso 1.74 str. notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai. Šis reikalavimas yra imperatyvus, nes tokios notarinės formos reikalavimo nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 3 d., LTSR CK 58 str.) . Tokiu atveju šalis negali remtis jokiais kitais įrodymais dėl sandorio sudarymo, taip pat ir liudytojų, net jeigu ir būtų kokių nors kitų rašytinių sandorio įrodymų (CK 1.93 str. 6 d. 1 d., LTSR CK 58 str.). Jokių duomenų apie tai, kad būtų sudaryta kokia nors pirkimo - pardavimo sutartis dėl gyvenamojo namo bei kitų pastatų (duomenys neskelbtini) , ar tuo labiau laiku per tris mėnesius įregistruota, kaip to reikalavo 1964 metų LTSR Civilinio kodekso 255 straipsnio nuostatos, ieškovė nepateikė. Nuosavybės teisių gynimui yra taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d. ), o pagal LTSR CK 84 str. taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, kurį nuo 1988 metų ieškovė yra praleidusi. Atsakovei nėra žinomas pinigų perdavimo faktas. 2013 metais ji buvo atvykusi pas S. R. šeimą, kalbėjo su jo sutuoktine, siūlė pirkti jai nuosavybės teise priklausantį turtą Laumikių g. 1, Skuodo r., tačiau jai buvo atsakyta, jog jiems šis nekilnojamasis turtas yra nebūtinas ir jie nieko pirkti neketina. Jokio sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą ieškovės sūnui S. R. ir jo šeimai 2013 metais ji nedavė. Nuosavybės teisių į žemės sklypą bei valstybinės žemės pirkimo faktai taip pat buvo išviešinti jau nuo 2005 metų. Ieškovė žinojo ir turėjo žinoti, jog visą laiką nuo 1992 metų, t.y. jau dvidešimt tris metus, nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą buvo ir yra registruotos atsakovės vardu. Ieškovės reikalavimas perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2005 m. balandžio 25 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1658 yra nepagrįstas, nes ji neturi jokio teisinio pagrindo teikti tokį reikalavimą. Ieškovė, nebūdama ginčo statinių savininke ar bendrasavininke, neturi ir pirmenybės teisės pirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Triplike nurodė, kad atsakovė L.J. P. neturėjo jokios pareigos informuoti, kad ji yra pastatų savininkė, nes apie tai duomenys buvo nurodyti ir išviešinti 1992m. Ieškovė, manydama, jog jai yra neperleisti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), po jos tėvo mirties, remiantis LTSR CK 595 str., kaip J. B. kreditorė, turėjo kreiptis per šešių mėnesių laikotarpį dėl pastatų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, tačiau į ją, kaip į J. B. paveldėtoją, ieškovė nesikreipė, taip pat neužvedė ir bylos teisme dėl pastatų (duomenys neskelbtini). Apie jokį tarp jos tėvo J. B. ir ieškovės sudarytą raštą dėl pastatų pardavimo ar perdavimo jai nėra žinoma. Barstyčių seniūnija, gavusi jos prašymą, panaikino S. R. ir jo šeimos gyvenamosios vietos deklaraciją, nes ji kaip pastato savininkė, tam nebuvo davusi sutikimo. R. C. kodekso 1.93 str., rašytinės ar tuo labiau notarinės formos sandorio sudarymo nesilaikymas, atima teisę remtis liudytojų parodymais dėl sandorio sudarymo ar įvykdymo fakto. Fakto, kad ginčo turtu ieškovei ir jos sutuoktiniui leido naudotis J. B., atsakovė neginčija, todėl naudojantis galėjo būti atlikti ir tam tikri pastatų pagerinimai ar remontai, tačiau tai jokiu būdu nesudaro ieškovei pagrindo įgyti nuosavybės teisių į atsakovei nuosavybės teise priklausančius pastatus.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, atsakovė papildomai paaiškino, kad jos tėvas jokios sutarties prieš išvažiuodamas pas ją nesudarė, apie jokius pinigus jai nėra žinoma. K. R. gyveno netoliese, tėvas leido jiems pastatais naudotis, laikyti gyvulius, prieš išvažiuojant jiems perdavė raktus ir adresą. Apie tėvo mirtį R. buvo žinoma, per tėvo laidotuves buvo kapinėse. Dėl dokumentų tvarkymo į ją niekas nesikreipė. Po tėvo mirties kažkuriais metais buvo atvykusi į sodybą, rado pastatus užrakintus, negyvenamus. Ieškovės sūnaus šeimos nekeldino, vis geriau, kad kas gyvena. Nuo 2005 metų turi problemų su sveikata, kai ten nuvažiuoja, susinervina ir tiek.
Atsiliepimas
A. N. žemės tarnyba atsiliepime į ieškinį nurodė, kad M. R. prašymą dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo palieka nagrinėti teismo nuožiūra, nes šio klausimo sprendimas nėra susijęs su Nacionaline žemės tarnyba. Ieškinio dalį, susijusią su nuosavybės teisių L. J. P. atkūrimu į 0,09 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bei pirkėjo teisių ir pareigų ieškovei perkėlimo pagal 2005-04-25 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1658, prašė atmesti kaip nepagrįstus. Šie reikalavimai yra išvestiniai iš pirmo reikalavimo, todėl juos nagrinėti būtų galima tik tada, jei teismas patenkintų pagrindinį M. R. ieškinyje pateiktą prašymą dėl pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo. 2003-03-13 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)L.J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. R. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra 0,33 ha žemės ir 0,45 ha miško. Minėto sprendimo pagrindu L. J. P. buvo grąžinta 9/34 dalis žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini), Skuodo r. 2005 m. balandžio 25 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1658, L. J. P. už 13,39 investicinių čekių iš valstybės įsigijo 25/34 dalis to paties žemės sklypo. L. J. P. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei pagalbinio ūkio ir kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 1992-05-27 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. 2-5110 pagrindu, nuosavybės teise valdo nuo 1992 metų birželio 29 d. Iš to seka, kad tuo metu, kai 2005-04-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1658 L. J. P. iš valstybės nusipirko 25/34 dalis žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ji jau buvo ginčo statinių savininkė, todėl jokių teisinių kliūčių sudaryti minėtą pirkimo-pardavimo sutartį tuo metu nebuvo. Taip pat nebuvo jokių kliūčių 2003-03-13 Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurti L. J. P. nuosavybės teises grąžinant natūra 0,09 ha žemės iš bendro 0,34 ha žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) Jokios informacijos apie tai, kad tarp ieškovės ir J. B. 1987 metais būtų buvusi sudaryta pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, tuometinis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Skuodo žemėtvarkos skyrius neturėjo. Žemės įstatymo 31 straipsnis yra taikomas tik parduodant privačią žemę. Nagrinėjamu atveju, 2005-04-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1658, L. J. P. įsigijo valstybinės žemės, todėl minėto įstatymo nuostatos šioje situacijoje negalėtų būti taikomos. Triplike išdėstė tuos pačius argumentus.
Teismo posėdžio metu atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo S. R. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš tėvų žinojo, kad jie yra nupirkę ginčo pastatus, su šeima juose apsigyveno apie 2000 metus, iki to laiko apie trejus metus remontavo, tvarkėsi aplinką. Po V. pastatuose niekas nebuvo gyvenęs, viskas buvo apleista, reikėjo įsivesti elektrą, kasti šulinį, sudėjo grindis, atliko kitus būtinus remonto darbus. Matė surašytą dokumentą dėl pastatų pardavimo, per gaisrą jis sudegė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Iš Namų valdybos techninės apskaitos byloje esančios 1991 m. rugsėjo 13 d. Skuodo rajono Barstyčių apylinkės Puokės kolūkio pažymos, pasirašytos kolūkio pirmininko A. R., matyti, kad J. B. gyvenamam namui yra išskirtas 0,25 ha žemės sklypas, toje pačioje byloje yra Mažeikių teritorinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro 1992 m. balandžio 24 d. registracijos pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad valda, esanti (duomenys neskelbtini), teisiškai užregistruota B. J. vardu remiantis Skuodo rajono valdybos potvarkiu Nr.87 ir įrašyta registracinėje knygoje Barstyčių apylinkėje. Iš 1992 m. gegužės 13 d. prašymo matyti, kad Lina J. P., gyv. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Skuodo rajono Barstyčių apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl 2500 kv. m. žemės sklypo, kurį užima privačių namų valda, esanti Laumių k., pardavimo, tarp pridedamų dokumentų nurodytas ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. 1992 m. gegužės 27 d. Paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą nustatyta, kad J. B., mirusio (duomenys neskelbtini)turtą paveldi duktė Lina J. P., paveldimą turtą sudaro rąstų gyvenamas namas, lentų ūkinis pastatas, rąstų ūkinis pastatas, šiferio ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys Skuodo rajone, Barstyčių apylinkėje, Laumių kaime, 2500 kv.m. ploto žemės sklype. Iš 2003 m. kovo 13 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. 28-10807 matyti, kad L. J. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. R. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą Skuodo rajono Barstyčių seniūnijos Laumių kaime, grąžinant natūra 0,33 ha žemės ir 0,45 ha miško. Minėto sprendimo pagrindu L. J. P. buvo grąžinta 9/34 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). balandžio 25 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1658, L. J. P. už 13,39 investicinių čekių iš valstybės įsigijo 25/34 dalis to paties žemės sklypo.
Ieškovė prašo patvirtinti, kad tarp ieškovės ir J. B. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu J. B. pardavė M. R. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) ir pripažinti šią sutartį galiojančia. Reikalavimą grindžia tuo, kad tarp jos ir J. B. įvyko pirkimo - pardavimo sandoris, kuris tik neįformintas notarine tvarka. Ji sandorį įvykdė, o atsakovė, išreiškusi valią priimti tėvo J. B. palikimą, kartu perėmė palikėjo teises ir pareigas dėl pastatų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tačiau vengė sandorį įforminti notarine tvarka (CK 1.93 str. 4 d.).
Civilinio kodekso 1.93 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka , teismas įvykdžiusios šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu.
Įstatymas apibrėžia, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 1, 6 d.). Ieškinyje nurodoma, kad J. B. 1987 metais pasiūlė ieškovei ir jos sutuoktiniui A. R. pirkti jo gyvenamąjį namą, šie nusprendė pastatus nupirkti dukrai Vilmai, su J. B. sutarė, kad jis parduos pastatus už 500 rublių. Šias aplinkybes įrodinėja liudytojų parodymais. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su sutuoktiniu sutarė ginčo pastatus pirkti dukrai Vilmai, ji negalėjo atvykti ir buvo susitarta tai padaryti vėliau, tačiau pinigai J. B. buvo perduoti jo namuose, dalyvaujant jam ir jo dukrai L.J. P., nurodoma „mums matant“, iš konteksto suprantama, kad matant ieškovei ir jos sutuoktiniui. Atsakovei pateikus atsiliepimą, dublike ieškovė nurodo naują aplinkybę – dalyvaujant A. R. ir S. B. buvo surašytas raštas, kuriame buvę aptarta, kad J. B. parduoda pastatus ir kad jis gavo 500 rublių, raštas sudegęs gaisro metu, bet jis buvęs pateiktas seniūnijoje deklaruojant S. R. šeimos gyvenamąją vietą. Tačiau iš teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji perduodant pinigus nedalyvavusi, tai jai sakęs sutuoktinis, surašant raštą ji taip pat nedalyvavo. Liudytojas A. R. parodė, kad prisimena J. B., šis gyveno vargingai, senuose pastatuose, R. paprašė jo surašyti raštą, jis sutiko, dalyvavo S. B., S. P., J. B. namuose buvo surašyta sutartis, kad J. B. parduoda pastatus, lyg tai dukrai V., to nepamena, taip pat neprisimena, keliais egzemplioriais sutartis buvo surašyta, apie pinigų perdavimą jam nieko nežinoma. Liudytojas T. G. teigė, kad kolūkis buvo išdavęs pažymą dėl pastatų pardavimo, A. R. buvo paprašęs išduoti jam atlyginimą, ir kad šis ketina eiti pas J. B., tačiau ar pinigai buvo J. B. perduoti, to jis nežino. Liudytoja Z. D., nuo (duomenys neskelbtini) dirbusi seniūnijoje, parodė, kad ji tvarkė duomenis dėl S. R. šeimos gyvenamosios vietos deklaravimo. Duomenų bazėje esantys duomenys rodė, kad pastatai registruoti L.J. P. vardu. S. R. minėjęs, kad pinigai yra sumokėti, yra susirašę sutartį, jis kažką turėjo, bet ji netikrino. Esant tokiai situacijai, kuomet dokumentai yra tvarkymo stadijoje, buvo leidžiama gyvenamąją vietą deklaruoti. Buvo žinoma, kad S. R. šeima tuose pastatuose gyveno, jie turėjo vaikų, gyvenamosios vietos deklaravimas šeimai buvo būtinas. Iš Skuodo rajono savivaldybės administracijos Barstyčių seniūnijos pažymos matyti, kad, atsižvelgiant į atsakovės prašymą, nuo 2015 m. vasario 25 d. atsakovei priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), niekas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Jeigu ir būtų galima daryti prielaidą, kad ieškovė ir jos sutuoktinis tarėsi su J. B. dėl jam priklausančių pastatų pirkimo, byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, už kokią sumą buvo sutarta pastatus pirkti, ir kad visa ar dalis sumos būtų buvusi sumokėta.
Ieškovės nurodomu laikotarpiu, kada jos tvirtinimu buvo padarytas susitarimas (ieškinyje nurodė 1987 metus, teismo posėdžio metu abejojo, kad gal 1988 metais) galiojusioje 1964 metų Civilinio kodekso 255 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, jog gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartį daro negaliojančią. Ieškinyje nurodoma, kad aplinkybę, jog sutartis nebuvo sudaryta notarine tvarka, lėmė tai, kad J. B. išvyko į Kauną, J. B. dukters adresas nebuvo žinomas, po to jis mirė, apie mirtį sužinojo iš kitų žmonių. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad J. B. išvažiavęs pas dukrą gal po metų, kai buvę perduoti pinigai. Kodėl buvo delsiama sudaryti sandorį notarine tvarka, paaiškinti negalėjo. Per posėdį ieškovė pripažino, kad buvo kapinėse per J. B. laidotuves, tai yra 1991 metais, kalbėjosi su L.J. P.. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad ieškovė, manydama, jog jai yra neperleisti pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), po atsakovės tėvo mirties, pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 595 straipsnio nuostatas, kaip J. B. kreditorė, turėjo kreiptis per šešių mėnesių laikotarpį dėl pastatų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovė teigė, kad ir ji, ir jos vyras ne kartą yra sakę J. B. dukrai, kad ši atiduotų pastatų dokumentus, teismo posėdžio metu pripažino, supratusi, kad oficialiai savininkė yra J.L. P.. Ieškovei J. B. mirties faktas neabejotinai buvo žinomas, jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl sandorio sudarymo, nepateikė, taip pat neužvedė ir bylos teisme. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovei apie pastatų perleidimą ir dokumentų perdavimą buvo žinoma, į bylą nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nevykdydama pareigos pagal tuomet galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 595 straipsnio nuostatas, ji prarado jai priklausiusią reikalavimo teisę. Taip pat nepagrįstas ieškovės tvirtinimas, kad jai nebuvo žinoma, jog atsakovė L. J. P. tapo ginčo pastatų paveldėtoja, nes per visą laikotarpį ji nereiškė jokių pretenzijų į pastatus ir nepateikė jokių nuosavybės teisę į pastatus įrodančių dokumentų. Atsakovė 1992 metais nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu ir jokio įstatymų numatyto pagrindo informuoti apie tai ieškovę, neturi. Be to, 1964 metų Civilinio kodekso 84 straipsnyje buvo numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris net ir skaičiuojant nuo 1992 metų, kuomet atsakovė priėmė savo tėvo palikimą ir įregistravo paveldėtą turtą savo vardu, yra suėjęs 1995 metais.
Esant nustatytoms aplinkybėms reikalavimas dėl pirkimo – pardavimo sutarties patvirtinimo netenkintinas kaip neįrodytas (CPK 187 str.). Netenkinus pagrindinio reikalavimo, teismas dėl išvestinių reikalavimų nepasisako.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Atsakovė pateikė prašymą dėl 670 Eur priteisimo iš ieškovės, jame nurodyta, kad 570 Eur yra už atsiliepimo į ieškinį bei tripliko parengimą (9 val.), 40 Eur už konsultacijas, kopijų parengimą, susipažinimą su bylos dokumentais (3 val.), ir 60 Eur už atstovavimą byloje. Šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovės. Atsakovė taip pat prašo priteisi 24,91 Eur, sumokėtus už pažymą iš Klaipėdos apskrities archyvo. Šią pažymą atsakovė užsiprašė savo iniciatyva, siekdama įrodyti savo atsikirtimų pagrindu buvusią aplinkybę, kad ji buvo sudariusi nuomos ar panaudos sutartį dėl ginčo pastatų, ši aplinkybė bylos išsprendimui reikšmės neturėjo, be to, ji ir nebuvo įrodyta, todėl 24,91 Eur nepripažintini būtinomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).
Už pateiktą ieškinį ieškovė turėjo sumokėti 74 Eur žyminio mokesčio, sumokėjo 55 Eur, Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 nutartimi likusios mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo. Netenkinus ieškinio, iš ieškovės priteistina likusi 19 Eur žyminio mokesčio dalis ir 7,35 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais
nusprendžia:
ieškinio netenkinti.
Priteisti iš M. R. 670 Eur bylinėjimosi išlaidų L. J. P. ir 19 Eur žyminio mokesčio bei 7,35 Eur pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.