Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-03-13 · Civilinė byla Nr. 2-29-673/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-13
Bylos Nr.
2-29-673/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Ieškovas
N. T.
Atsakovas
R. L.
Advokatai
Rima Šmigelskytė, Ignas Meškauskas
Civilinė byla Nr. 2-29-673/2012Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02014-2011-0
Procesinių sprendimų kategorijos:76.4.; 77.4.2.; 78.2.1.; 116.4.; 116.6.1.; (S)KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 13 d.Didžioji g. 64, Kėdainiai LT-57273
Kėdainių rajono miesto apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Voverienei, dalyvaujant:ieškovei N. T., jos atstovui advokatui Ignui Meškauskui,atsakovui R. L., jo atstovei advokatei Rimai Šmigelskytei,

institucijos teikiančios išvadą, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Loretai Krylaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl tėvystės nustatymo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė N. T. ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovas R. L. yra vaikų H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), a.k. ( duomenys neskelbtini) ir H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), a.k. ( duomenys neskelbtini) tėvas, prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir iš vaikų tėvu pripažinto atsakovo priteisti vaikams išlaikymą - kiekvienam vaikui po 350 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo 2011-01-01, kuomet su vaikais ji išėjo iš atsakovo namų, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti ieškovę vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad vaikai gimė gyvenant kartu su atsakovu ir atsakovas yra jos vaikų tėvas. Gimę vaikai buvo užregistruoti jos buvusio sutuoktinio vardu, tačiau ši tėvystė teisme yra nuginčyta. Ji negali pasakyti kokia išlaikymo suma reikalinga vienam vaikui išlaikyti per mėnesį, bet tvirtina, kad maistui vienam vaikui ji išleidžia apie 15 Lt per dieną, kas sudaro apie 450 Lt per mėnesį vienam vaikui. Vaikai mokykloje gauna tik nemokamus pietus. Dukra sirgo TBC, ji dėl ligos yra stebima, dėl persirgtos ligos ir šiuo metu jai reikalingas pagerintas maitinimas, pvz. mergaitė turi reguliariai valgyti mėsą, gauti vitaminų. Vaikų vitaminams per mėnesį ji išleidžia apie 40 Lt. Berniukas turi problemų su akimis, jam nustatyta akių alergija, sūnui turi pirkti tepaliuką akims, kuriam per mėnesį išleidžia 20 Lt, bent du kartus per metus sūnų dėl akių tenka vežti ir į Kauno klinikas, veža už savo lėšas. Sūnui reikės pirkti apsauginius akinukus, kurie kainuos apie 100 Lt. Vaikams perka ir higienos priemones, rūbus, avalynę, mokyklinius reikmenis, turi išlaidų vaikų ekskursijoms. Paskaičiavimus byloje pateikė. Rudenį gavo kiekvienam vaikui po 156 Lt mokyklinėms prekėms, bet tų pinigų užteko tik pratyboms, tačiau naujas pratybas tenka pirkti ir šiuo metu. Mergaitei pirko uniformą, kuri kainavo 120 Lt, berniukui uniformos mokykloje nereikalauja. Abiem vaikam kiekvieną mėnesį perka nuolatinį autobuso bilietą į mokyklą važinėti, bilietas vienam vaikui kainuoja 16 Lt. Vaikai į ekskursijas važiuoja bent du kartus per metus. Ekskursija vidutiniškai kainuoja apie 60 Lt, dar 15 Lt įdeda į kelionę. Su vaikais ji gyvena nuomojamame vieno kambario bute, moka tik komunalinius mokesčius, per mėnesį vidutiniškai sumoka apie 250 Lt, už butą įsiskolinimo nėra. Šiuo metu stovi eilėje gauti socialinį būstą. Ji jokio registruotino turto neturi. Pati yra neįgali, jai neterminuotai nustatytas 50 procentų darbingumas, sužalota dešinė ranka, neturi dalies plaštakos. Tačiau niekam dėl to nesuskundžia, dirba. Jos šeimos pajamos per mėnesį: 478,77 Lt dydžio invalidumo pensija, apie 190 Lt dydžio socialinė pašalpa, virš 200 Lt dydžio darbo užmokestis į rankas. Taip pat gauna maisto iš labdaros, su žmonėmis susitarusi dirbą žemę, užsiaugina daržovių, pasiruošia konservų žiemai. Daugiau neturi, kas jai padėtų, nes motina seniai mirusi. Iš atsakovo su vaikais išėjo dėl pastarojo girtavimo, smurto. Atsakovas turi vieno kambario butą, gauna maisto iš labdaros, taip pat gauna maisto talonus, jį remia ir jo motina. Atsakovas niekur ilgai nepadirba, nes išmetamas už girtavimą. Atsakovas su vaikais nebendrauja, jų nelanko, nepasveikina gimtadienių proga. Ieškovė nurodė, kad dukra ir sūnus norėtų lankyti muzikos, dailės mokyklą, tačiau tam ji neturi lėšų.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, tai yra sutinka, kad jis būtų pripažintas vaikų H. T. ir H. T. tėvu, sutinka, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutinka mokėti vaikams išlaikymą - kiekvienam vaikui per mėnesį po 130 Lt, o ne po 350 Lt, kaip prašo ieškovė, nes mokėti daugiau neturi iš ko.

Parodė, kad turi vieno kambario butą. Kito registruotino turto neturi. Jo pajamos per mėnesį - 315 Lt socialinė pašalpa. Kas antrą mėnesį gauna maisto iš labdaros, per mėnesį gauna ir maisto talonų už 30 Lt. Šiek tiek jam padeda ir jo motina. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, vienu metu buvo išbrauktas, nes nenuvyko. Dabar dirba viešuosius darbus seniūnijoje. Turi montuotojo-betonuotojo-mūrininko specialybę. Sveikas, neįgalumo neturi. Prieš keletą metų nelegaliai dirbdavo pas ūkininką. Dabar nežino, ar ūkininkas jam pasiūlytų darbą, nes pametė ūkininko telefono numerį. Per žiemą darbo neieškojo, nes nėra. Pavasarį bandys ieškoti darbo, skaitys skelbimus, o be to, gal ką nors jam pasiūlys darbo birža. Sutinka, kad vaikų maistui per diena reikia apie 15-20 Lt, reikia rūbų. Pats rūko, 5 Lt vertės cigarečių pakelį surūko per 3-4 dienas. Nuo Naujųjų metų nebegeria. Turi pasiimtų ir negrąžintų kreditų, už kreditus dėjo langus į savo butą, pirko tuo metu kartu gyvenusiai dukrai miegamąjį fotelį, fotelis dabar yra likęs jo bute. Turi įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus, kiek tiksliai skolingas, nežino, bet kiek gali, tiek moka. Jei jam būtų priteistas didesnis išlaikymas vaikams, neturėtų už ką pats pragyventi. Nuo 2011 m. sausio mėnesio, kuomet nebegyvena kartu su ieškove, jis vaikams išlaikymo neteikė jokia forma. Su vaikais nebendrauja, nes vaikų nesusitinka, name, kur gyvena ieškovė, įdėta spyna, todėl jis negali patekti į koridorių, į mokyklą pas vaikus nuvažiavęs nebuvo. Žino, kad mergaitė sirgo tuberkulioze. Apie tai, kad berniukas turi problemų su akimis, nežinojo.

Išvadą teikiančios institucijos - Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė prašo ieškovės ieškinį tenkinti, ieškovės šeima jų įskaitoje nėra registruota, todėl vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, kuri vaikus viena augina ir jais rūpinasi, o ne su problemų dėl alkoholio vartojimo turinčiu atsakovu. Prašomas priteisti išlaikymo dydis atitinka tokio amžiaus vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies (dalyje dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio).

Iš pateiktų vaikų gimimo liudijimo AA Nr. 629946 ir AA Nr. 629945 (b.l.17,18) nustatyta, kad H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), ir H. T., gimusios ( duomenys neskelbtini), motina yra įrašyta ieškovė N. T., vaikų kilmė iš tėvo nenustatyta. Iš teismo sprendimo (b.l.20-21) matyti, kad 2010-03-17 teisme buvo nuginčyta vaikų kilmė iš buvusio ieškovės sutuoktinio V. T., sprendime įrašyta, kad ieškovė vaikų biologinį tėvą nurodė esant R. L.. Seniūnijos pažymos patvirtina, kad ieškovės šeimą sudaro tik nepilnamečiai vaikai Haroldas ir H. T., šeima įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b.l.5,7). Duomenys apie šalis patvirtina, kad atsakovas turi įsiskolinimų dėl pasiimtų kreditų, komunalinių mokesčių (b.l.4), atsakovas turi butą (b.l.9-10), ieškovė nekilnojamojo turto neturi (b.l.19), ieškovė ir atsakovas registruotų transporto priemonių neturi (b.l.13,24), ieškovė gauna socialinę pašalpą (b.l.14,95), netekto darbingumo pensiją (b.l.15). Ieškovė pateikė išlaidų vaikams išlaikyti skaičiavimą (b.l.22). Neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad ieškovės darbingumas 50 procentų, neterminuotai (b.l.23), dirbo UAB „Radvydė“, gavo 364 Lt darbo užmokestį (b.l.57). Duomenys apie atsakovo sveikatos būklę (b.l.52) rodo, kad atsakovas nuo 2003 m. yra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto įskaitoje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; nuo 2011-05-26 iki 2011-06-03 gydėsi narkologijos skyriuje dėl ūminio bronchito ir psichikos elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, abstinencijos būklės su delyru (b.l.53). Iš DNR laboratorijos pažymos matyti, kad atsakovas pirmą kartą (2011-11-08) ekspertizės atlikimui nenuvyko, buvo atvykusi tik ieškovė su nepilnamečiu sūnumi (b.l.55). Pažyma aptvirtina, kad atsakovas nuo 2011-11-07 iki 2011-11-21 gydėsi psichiatrijos-narkologijos skyriuje (b.l.64). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 311/11 (01) išvadoje nurodyta, jog atsakovas R. L. yra vaiko H. T., a.k. ( duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99997 proc. tikimybe (b.l.70-75). Sodra duomenys nurodo ne tik atsakovo gautos ligos pašalpos laikotarpius, bet ir jo darbinę veiklą, iš kurios matyti kiek laiko ir kokiose darbovietėse atsakovas dirbo nuo 2000 iki 2009 metų (b.l.88,89); ieškovė iki 2012-02-07 dirbo UAB „Radvydė“, nuo 2012-02-09 UAB „Dussmann service“ (b.l.90), ieškovės gaunama invalidumo (netekto darbingumo) pensija – 478,77 Lt (b.l.91). Atsakovas registruotas darbo biržoje (b.l.94). Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad nepilnametė H. T. turėjo sveikatos problemų (b.l.96).

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šiomis nuostatomis teismai turi vadovautis ir tėvystės nustatymo bylose.

Ieškovės vaikų gimimo liudijimuose jų kilmė iš tėvo nenustatyta. Vaikai turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jų interesams ar įstatymai nenumato ko kita (CK 3.161 str. 2 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti yra ir moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Atsakovas pareiškė, kad jis pripažįsta, jog yra H. T. tėvas, tačiau dėl H. T. tėvystės prašė skirti DNR ekspertizę. Teismui paskyrus prašomą ekspertizę Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 311/11(01) išvadoje nurodyta, jog R. L. yra vaiko H. T., a. k. ( duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99997 proc. tikimybe (b.l.70-71). Be ekspertizės duomenų, atsakovo tėvystė įrodyta ir pačių šalių paaiškinimais. Pirmiau išdėstyti moksliniai įrodymai, šalių paaiškinimai ir atsakovo sutikimas su ieškovės reikalavimu dėl abiejų vaikų tėvystės pripažinimo, patvirtina atsakovo tėvystę H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), ir H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), todėl ieškovės N. T. ieškinys atsakovui R. L. dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas visiškai (CK 3.148 str.).

CK 3.165 str. 1 d. numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystimąsį, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 dalis numato, kad imantis bet kokių veiksmų liečiančių vaiką, svarbiausi yra vaiko interesai. Ieškovė prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutiko. Teismas, paisydamas vaikų interesų ir siekdamas užtikrinti vaikų teisę į jų dabartinio gyvenimo stabilumą, išklausęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvados, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė viena augina, rūpinasi abiem savo vaikais ir šiuo metu viena juos išlaiko, ydingų įpročių neturi, pagal savo sveikatos būklę vaikais rūpintis gali, turi sąlygas vaikams gyventi, bei atsižvelgdamas į atsakovo išreikštą sutikimą, atsakovo ydingus įpročius charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad atsakovas savo vaikams neteikia jokio išlaikymo, su vaikais nebendrauja, daro išvadą, kad nepilnamečių vaikų H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), a.k. ( duomenys neskelbtini) ir H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), a.k. ( duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su motina – ieškove N. T., su kuria jie ir gyvena, nes tai geriausiai atitinka vaikų interesus (CK 3.168 str. 3.169 str. 3.174 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.).

Teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštos paskirstymą tarp tėvų ir konkrečią išlaikymo formą bei dydį, turi įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. Nustatant išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį, jeigu tėvai yra materialiai pajėgūs teikti didesnį išlaikymą tam, kad būtų tenkinami ne tik minimalūs, bet ir visi reikalingi vaikui ir jam naudingi poreikiai, toks didesnis išlaikymo dydis ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. O. v. V. M.; bylos Nr. 3K-3-368/2006). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 str.). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaikais. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. A. v. A. A.).

Iš šalių paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų matyti, kad mažamečiai šalių vaikai šiuo metu auga tik su ieškove. Abu vaikai lanko mokymo įstaigą, kurioje gauna tik nemokamus pietus, likusiu maitinimu per dieną turi pasirūpinti ieškovė, atsakovo dukrai dėl jos persirgtos ligos reikalingas pagerintas maitinimas, vitaminai, ieškovė perka vaikams rūbus, pirko mokyklinę uniformą dukrai, perka avalynę, higienos priemones, ieškovei reikia pirkti ir mokymo priemones, sūnus turi sveikatos problemų su akimis, todėl ieškovei tenka pirkti jam vaistus, vaikui reikalingos medikų konsultacijos, į kurias ieškovė sūnų vežioja už savo lėšas, ateityje vaikui reikės akinukų, taip pat ieškovė vaikams perka ir nuolatinius autobuso bilietus važinėti į mokyklą, moka komunalinius mokesčius už butą, kuriame su vaikais gyvena, ieškovė vaikus išleidžia ir į ekskursijas, nes kiek gali stengiasi, kad jos vaikai nebūtų išskirti iš kitų bendramokslių. Ieškovė nurodė, kad vaikai norėtų lankyti muzikos ir dailės mokyklas, tačiau tam ji neturi lėšų. Atsakovas savo vaikais nesidomi, jų nelanko, nebendrauja, nuo 2011 m. sausio mėnesio, kuomet ieškovė, kaip ji nurodė – dėl atsakovo girtavimo ir smurto, su vaikais išėjo iš atsakovo namų, atsakovas jokio išlaikymo jokia forma vaikams neteikė. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė yra neįgali, jai neterminuotai nustatytas 50 procentų nedarbingumas, nepagydomai sužalota jos dešinė plaštaka, neturi dalies plaštakos. Ieškovės šeimos pajamos apie 870 Lt per mėnesį (invalidumo pensija, socialinė pašalpa, darbo užmokestis). Ieškovė gauna maisto iš labdaros, būdami neįgali sugeba užsiauginti daržovių, daugiau pagalbos iš niekieno nesulaukia. Atsakovas sveikas, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas turi polinkį vartoti alkoholį, darbovietėse dirba pakankamai neilgą laiko tarpą, buvo išbrauktas iš darbo biržos sąrašų, nes, kaip nurodė pats atsakovas, nenuvyko užsiregistruoti, šiuo metu dirba viešuosius darbus. Atsakovas gauna 315 Lt socialinę pašalpą, gauna maistą iš labdaros, gauna maisto talonus, jį paremia ir motina. Atsakovas teismui patvirtino, kad atėjus pavasariui ketina ieškotis darbo, kur gautų pajamų apie 1000 Lt. Seniau nelegaliai dirbo pas ūkininką, tačiau nežino, ar gautų darbo pas jį, nes yra pametęs ūkininko telefoną. Jokio turto ieškovė neturi, atsakovas turi vieno kambario butą. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas turi nemažai įsiskolinimų ir už komunalinius partarnavimus, ir už paimtus kreditus, iš kurių, pasak atsakovo, jis gerino savo butą. Nenustatyta, kad ieškovė turėtų ydingų įpročių, atsakovas nurodė, kad šiuo metu alkoholio nebevartoja, tačiau rūko, per 3-4 dienas surūko 5 Lt vertės pakelį cigarečių.

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad nepilnamečių šalių vaikų šiuo metu išlaikymui būtinos lėšos yra vidutiniškai 600 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, tai yra 1 MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo) dydžio neviršijanti suma, nes tokia išlaikymo suma, atsižvelgiant į vaikų amžių, poreikius, vis didėjančius pragyvenimo kaštus ir abiejų tėvų galimybes, atsižvelgiant ir į ieškovės paaiškinimus baigiamųjų kalbų metu, yra reali. Atsakovas pats nurodė, kad jo manymu, vien vieno vaiko maistui reikalinga 15-20 Lt per dieną (tai yra vidutiniškai virš 500 Lt per mėnesį), atsakovas ieškovės pateiktų skaičiavimų neginčijo. Atsakovas savo nesutikimą su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma grindė tik ta aplinkybe, kad jis šiuo metu neturi iš ko mokėti.

Teismo preliminariu skaičiavimu, tik pagal byloje turimus rašytinius duomenis, ieškovės kiekvienam šeimos nariui (3 asm.) per mėnesį tenka piniginių pajamų apie 290 Lt per mėnesį (478,77 Lt invalidumo pensija, 186,51 socialinė pašalpa, virš 200 Lt dydžio darbo užmokestis). Atsakovas gyvendamas vienas gauna 315 Lt dydžio socialinę pašalpą. Tai yra atsakovas bet kuriuo atveju gauna didesnę sumą, nei gauna ieškovės trejų asmenų šeima. Ieškovė nurodė, kad įsiskolinimų neturi. Atsakovas nurodė, kad turi įsiskolinimų, tačiau tiksliai negalėjo teismui nurodyti, kurs išleido nemažas skolintų pinigų sumas, bet pripažino, kad kreditus naudojo savo poreikių tenkinimui, turimo būsto pagerinimui, nors pirko baldą dukrai, tačiau baldu naudojasi pats, savo dukrai baldo neperdavė. Atsakovas turi savo būstą, ieškovė savo būsto neturi. Pagal savo turtinę padėtį ir fizines galimybes akivaizdu, kad atsakovas turi didesnes galimybes teikti vaikams išlaikymą, nei neįgali ieškovė, tačiau teismas remiasi ieškovės reikalavimu ir konstatuoja, jog tėvai yra pajėgūs išlaikymą teikti po lygiai. Atsakovas neįrodė, kad jis negali teikti vaikams išlaikymo po lygiai su ieškove.

Teismas kategoriškai pasisako, kad atsakovo pareiga teikti savo vaikams išlaikymą – prioritetinė, lyginant su teismui atsakovo deklaruotu poreikiu pačiam pragyventi. Teismo manymu, tėvų turtinė padėtis, o tuo pačiu ir jų gebėjimas teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, turi būti nustatoma ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas, turimas pinigine lėšas, turimą nekilojamą, kilnojamą turtą, bet ir į tėvų galimybes dirbti ir užsidribti, bei kaip jie siekia tomis galimybėmis pasinaudoti. Teismas įvertina, kad ieškovė, būdama neįgali, teturėdama dalį plaštakos, dirba valytoja, tai yra darbą, kuriam svarbu turėti sveikas rankas, dirba žemę, užaugina savo vaikams daržovių, viena pasirūpina, kad vienam jos šeimos nariui per mėnesį tektų apie 300 Lt suma. Atsakovas, kuris yra sveikas ir darbingas, turintis paklausias specialybes, tenkinasi vien socialine pašalpa, jokio papildomo darbo realiai neieško, kažkodėl tik nuo pavasario žada ieškoti darbo - paskaityti laikraščių skelbimus, motyvuoja pametęs ūkininko, pas kurį dirbo, telefono numerį, todėl nežino, ar pas jį gautų darbo. Kaip matyti iš sodros duomenų apie asmens įdarbinimus – darbovietėse, dėl teismui nesuprantamų priežasčių, atsakovas padirba tik po kelis mėnesius, būdamas suaugęs nesigėdija pensininkės motinos paramos, tik pats yra kaltas dėl savo ydingų įpročių, kurie nurodomi byloje gautuose medicininiuose duomenyse. Atsakovas per laiką, kuomet vaikai gyvena atskirai, nesugebėjo jiems nunešti net nors šiek tiek maisto, nors pats nurodė, jog gauna maisto iš labdaros, gauna maisto talonus, tuo metu ir šiuo metu rūko, kas teismo manymu yra visiškai nesuvokiama, kai atsakovas savo ydingo įpročio tenkinimui priešpastato savimi nesugebančio pasirūpinti augančio nepilnamečio vaiko poreikį kiekvieną dieną bent visaverčiai maitintis. Dėl tų pačių priežasčių teismui nesuvokiamas atsakovo sutikimas mokėti vieno vaiko išlaikymui tik po 130 Lt, kas net netenkintų vaiko minimalių fiziologinių poreikių maistui, nors parengiamojo posėdžio metų atsakovas siūlė kiekvieno vaiko išlaikymui mokėti po 200 Lt (b.l.44). Nustatyta, kad vaikai gyvena tik su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaikų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: viena teikia išlaikymą, aprūpino vaikus gyvenamuoju būstu, be to, ieškovei tenka ir kasdieninė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Visuma įrodymų rodo, kad atsakovas realiai gali ir privalo pasirūpinti teismo priteistomis lėšomis vaikų išlaikymui ir priežasčių, kad jis to padaryti negali dėl objektyvių priežasčių, nustatyta nėra.

Remdamasis išdėstytu teismas daro išvadą, kad iš atsakovo R. L., a.k. ( duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams: H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), a.k. ( duomenys neskelbtini)) ir H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), a.k. ( duomenys neskelbtini) išlaikyti priteistinos po 300 Lt (tris šimtus litų) dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos kiekvienam vaikui nuo 2011-01-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną N. T., a.k. ( duomenys neskelbtini) (CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.200, 3.208 str.).

Išlaikymas priteistinas nuo 2011-01-01, tai yra nuo tada, kai ieškovei su vaikais išėjus gyventi atskirai, atsakovas neteikė vaikams jokio išlaikymo, ką pats pripažino, nes šios kategorijos bylose būdamas aktyvus teismas laiko, kad ši data yra teisės į išlaikymą atsiradimo data, nepriklausomai nuo to, kaip yra suformuluotas ieškovės reikalavimas, be to, ieškovė neprašo priteisti daugiau kaip už trejus metus (CK 3.200 str.). Išlaikymo priteisimo momentui neturi reikšmės ir tai, kad tuo metu atsakovas dar nebuvo pripažintas vaikų tėvu, nes vadovaujantis suformuota teismų praktika, pagal LR CK 3.137 straipsnio nuostatas vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo, nustatančio tėvystę, priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaiko kilmė yra kildinama iš jo gimimo iš konkrečių tėvų ir nuo jo gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-23/2004).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Atsakovas sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, tačiau neatleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė ieškovė, mokėjimo, todėl iš atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš esmės buvo patenkinti (nustatyta tėvystė, vaikų gyvenamoji vieta ir priteistas išlaikymas), atsižvelgiant ir į papildomas išlaidas, kurias ieškovė patyrė su vaiku vykdama DNR ekspertizei atlikti į Vilnių, kuomet pirmą kartą atsakovas DNR ekspertizės atlikti nenuvyko ir ieškovei nepranešė apie tai, kad jis nevyks, remiantis CPK 93 str. 4 d., ieškovei iš atsakovo priteistinas visas ieškovės sumokėtas 200 Lt (b.l.3) mokestis už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą (nes sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė tik 50 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei) ir 69,50 Lt (b.l.30) ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą pripažinti tėvystę, tai yra viso 269,50 Lt (CPK 88, 93 str.).

Teismas išaiškina, kad sutinkamai su CK 3.201 str., iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaikais bei dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 str.), jei tai nekenkia vaikų interesams ir atsižvelgiant į vaikų norą (CK 3.175, 3.177, str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 265 str., 268 str., 270 str., 271 str., 392 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovės N. T. ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas R. L., a.k. ( duomenys neskelbtini) yra vaikų H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), a.k. ( duomenys neskelbtini) ir H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), a.k. ( duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti vaikų H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), a.k. ( duomenys neskelbtini) ir H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), a.k. ( duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina N. T., a.k. ( duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. L., a.k. ( duomenys neskelbtini)

nepilnametei dukrai H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), a.k. ( duomenys neskelbtini) išlaikyti - 300 (trijų šimtų) litų dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo 2011-01-01 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną N. T., a.k. ( duomenys neskelbtini)nepilnamečiui sūnui H. T., gim. ( duomenys neskelbtini), a.k. ( duomenys neskelbtini) išlaikyti - 300 (trijų šimtų) litų dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo 2011-01-01 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną N. T., a.k. ( duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. L. ieškovei N. T. 269,50 Lt (du šimtus šešiasdešimt devynis litus 50 ct) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą per tris darbo dienas išsiųsti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui teismo sprendimu nustatytos tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šablevičienė