Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Šiaulių kalėjime pirmame aukšte yra dvi prausimosi patalpos, prausimosi patalpos Nr. l, kuri atskira, joje įrengta persirengimo patalpa yra suoliukas, pakabos pasikabinti rūbus ir prie sienos priklijuoti veidrodžiai. Per persirengimo patalpą, kuri yra atskirta durimis nuteistieji patenka į dušo patalpą, kurioje yra aštuonios dušo vietos. Prausimosi patalpoje Nr. 2, kuri atskira, įrengtas suoliukas, pakabos pasikabinti rūbus ir prie sienos priklijuoti veidrodžiai. Per persirengimo patalpą, kuri atskira, durimis patenkama į dušo patalpą, kur yra aštuonios dušo vietos. Šiaulių kalėjime antrame aukšte yra dvi prausimosi patalpos, kuriose yra įrengti dušai. Prausimosi patalpa Nr. 3 yra atskira patalpa, kurioje įrengtos dvi pakabos pasikabinti rūbams, yra du suoliukai, persirengimo patalpa atskiriama durimis, per šią patalpą nuteistieji patenka į dušo patalpa, kurioje yra iš viso šešios dušo kabinos. Kabinos įrengtos viena prieš kitą. Pareiškėjo teigimu, dėl patalpų atvirumo, matosi nuogi nuteistieji, privatumas yra nepakankamas. Pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokia dušų įrengimo konstrukcija, kuri neužtikrina jo privatumo. Dušų patalpose tarp dušų iš šonų įrengtos pertvaros, tačiau dušai yra vieni priešais kitus ir įėjimai į juos neatitverti durimis ar užuolaidomis.

Pareiškėjas dėsto, kad dušų patalpoje yra įrengti vienas ar keli skysto muilo dozatoriai. Susiklosto situacija, kuomet būtina nuogam išeiti iš dušo kabinos, kad būtų galima pasinaudoti skystu muilu. Nurodo, kad įrengtas tik vienas ar keli veidrodžiai, todėl sunku apsiskusti, o tai pareiškėjui sukelia papildomus išgyvenimus, diskomfortą. Tačiau net ir tuo atveju, kuomet apsiskusti pavyksta, tenka naudotis veidrodžiais kurie įrengti tarp kabinų su atvirais šonais, todėl pareiškėjas sulaukia kritikos, o tai verčia jį nesmagiai jaustis, pergyventi, užplūsta blogos emocijos, kompleksai.

Dėsto, kad prausimosi patalpoje Nr. 4, kuri atskira yra įrengtos dvi pakabos pasikabinti rūbams, du suoliukai, persirengimo patalpa atskirta durimis per kurias nuteistieji patenka į dušo patalpą. Nuteistieji patenka į dušo patalpą, kuriuose yra iš viso šešios dušo kabinos, kabinos įrengtos viena prieš kitą. Šiose dušu patalpose, pareiškėjo teigimu, matyti nuogi nuteistieji.

Atsakovės vertinimu, Šiaulių kalėjimo administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, todėl vertina, kad nenustačius jokių neteisėtų veiksmų, nėra bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad jam tikrai buvo padaryta neturtinė žala, nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių įstaigos administracijos bei pareigūnų kaltę, nėra ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp kalėjimo administracijos veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovės nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą, galimai, siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad tikrai patyrė skunde nurodytus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą bei kitokį gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 24.5 papunktis nustato, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų suimtieji ar nuteistieji išleidžiami į dušą (ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos – kasdien. Higienos normos HN 314:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Pažymėtina, kad pats pareiškėjas skunde nurodo, jog jam buvo sudaryta galimybė 2-3 kartus per savaite pasinaudoti dušu, o kartais ir kasdien.

Todėl teismui nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta sąlygų bent kelis kartus per savaitę praustis duše.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės dušo patalpų įrengimo nereglamentuoja, tik numato, jog gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra reglamentuojama, kiek asmenų vienu metu gali būti dušo patalpose arba persirengimo patalpose bei koks turi būti šių patalpų plotas. Aprūpinimo normų 13.1 papunktyje nustatyta, kad vienam besiprausiančiam asmeniui turi būti suteikiamas vienas dušo ragelis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kalėjime laikomų nuteistųjų ir suimtųjų prausimuisi yra įrengtos penkios dušinės: dvi po aštuonias vietas ir trys po šešias vietas. Visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo patalpos ir prausimosi patalpos. Dušai tarpusavyje atskirti pertvaromis, 2024 m. įrengtos užuolaidos. Praustis į dušines vienu metu yra vedami toje pačioje kameroje laikomi suimtieji (nuteistieji), t. y., tos pačios lyties asmenys. Į dušus atvesti asmenys nusirenginėja bendroje nusirengimo patalpoje.

Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad dušinėse įrengtos pertvaros bei nuo 2024 m. ir užuolaidos, į bylą pateikė dušo patalpų fotonuotraukas, iš kurių matosi, kad dušinėse pertvaros yra įrengtos, įėjimas į kabinas su užtraukiamomis dušo užuolaidomis.

Taigi, įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad dušinėse yra įrengtos pertvaros tarp atskirų maudymosi vietų, nėra pagrindo išvadai, kad Šiaulių kalėjime pareiškėjas galėjo dėl nesudarytų tinkamų sąlygų duše praustis, patirti neturtinę žalą. Dušinėse esant įrengtoms pertvaroms, minimaliai užtikrinamas jose besimaudančių asmenų privatumas. LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022).

Darytina išvada, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad į dušus atvesti asmenys nusirenginėja bendroje nusirengimo patalpoje. Teismas pažymi, jog teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo prie dušo patalpų įrengti persirengimo kabinas ar persirengimo patalpas su pertvaromis. Persirengimo patalpų tos pačios lyties asmenims įrengimas be kabinų ar pertvarų yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas. Pareiškėjui, kaip nuteistajam, šiuo aspektu nebuvo sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai (laisvėje esančiai) visuomenės daliai prausiantis bendrose erdvėse (baseinai ir pan.), todėl, nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad pareiškėjo privatumas persirengimo patalpose ir dušuose iš esmės nebuvo pažeidžiamas ir neteisėti atsakovės atstovės veiksmai dėl šių aplinkybių nekonstatuotini.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas kaip atliekantis bausmę, yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą. Atsižvelgiant į tai, tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste, t. y. laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, susijusi su laisvės apribojimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Kaip jau minėta, valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Įvertinus pirmiau sprendime išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.