- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-596-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- P. S.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Saulius Kučys
- Kategorijos
- 73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimo civilinėje byloje dėl draudimo išmokos priteisimo pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jam iš AB „Lietuvos draudimas“ 46230 Lt draudimo išmoką, 90 Lt išlaidų už antstolio paslaugas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2006-05-02 gaisro metu sudegė medinio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantis, atsakovo įmonėje apdraustas butas Nr. (duomenys neskelbtini), stogas, išdegė buto vidus, sudegė daiktai, vandeniu buvo sulietos sienos, daiktai. Atsakovas įvykį pripažino draudžiamuoju. Kadangi butas buvo apdraustas atkūrimo verte, atsakovas turėjo jam išmokėti 84000 Lt, tačiau išmokėjo tik 37770 Lt, todėl privalo išmokėti likusią draudimo išmokos dalį. Be to, pagal UAB „Statybų visuma“ sudarytą sąmatą visų darbų kaina su medžiagomis yra 169 445 Lt, t. y. žymiai didesnė nei atkūrimo vertė, jis nori atstatyti butą.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisė ieškovui 36746 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 36746 Lt sumą nuo 2008-03-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2607,38 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad pagal 2004-07-29 atnaujintą tarp ieškovo P. S. ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą gyventojų turto draudimo sutartį pagal Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 052 (toliau Taisyklės), nuo 2004-07-30 iki 2006-07-29 buvo apdraustas ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarties šalys susitarė, kad draudimo objektas draudžiamas atkūrimo (statybine) verte, draudimo suma – 84000 Lt, besąlyginė išskaita – 100 Lt. Taip pat teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas buvo supažindintas su Taisyklėmis, jas gavo, 2006-05-02 kilęs gaisras yra draudžiamasis įvykis, dėl pastato nuostolio aprašymo, o ginčas yra kilęs dėl draudimo išmokos dydžio. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis Taisyklių 6.2, 8, 9.2 p., padarė išvadą, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas buvo apdraustas nevisišku draudimu. Dėl to, atsižvelgdamas į tai, kad draudžiamojo objekto vertė buvo 94666 Lt, draudimo suma – 84000 Lt, teismas konstatavo, kad draudimo išmoka yra 89 proc. draudimo sumos, t. y. 74760 Lt. Įvertinęs tai, kad besąlyginė išskaita yra 100 Lt, atsakovas ieškovui 2005-03-01 išmokėjo 144 Lt, 37770 Lt, teismas tenkino ieškinį iš dalies. Teismas, nustatęs, kad atsakovas atsiliepime ir papildytame atsiliepime į ieškinį neginčijo aplinkybės, kad ieškovas pastatą atstatinės, vadovaudamasis CPK 142 str. 3 d., atsisakė priimti atsakovo argumentą dėl to, kad ieškovui neturėtų būti priteisti socialinio draudimo, pelno mokesčiai, nes ieškovas neįrodė, jog pastatą jis atstatinės. Teismas nepriteisė ieškovui 90 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, nes sprendė, kad tai nebuvo būtinos bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
Ieškovas P. S. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkintas jo ieškinys. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog draudimo sutartyje buvo nustatytas nevisiškas draudimas, todėl neteisėtai netenkino jo ieškinio. Draudimo liudijime yra nurodyta, kad draudimo vertė yra atkūrimo (statybinė) vertė, t. y. 84000 Lt, besąlyginė išskaita – 100 Lt, jokios papildomos nuostatos nėra aptartos. Atsakovas savo atsikirtimų niekuomet negrindė tuo, kad buvo sudaryta nevisiško draudimo sutartis, todėl teismas turėjo pripažinti, kad tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta pilno draudimo sutartis ir visiškai tenkinti ieškinį. Be to, teismas neteisingai nustatė, kad antstolio faktinių aplinkybių vertinimas nebuvo būtinas byloje, todėl nepagrįstai jam nepriteisė 90 Lt už antstolio paslaugas. Kadangi atsakovo sudarytas nuostolių aprašymas nebuvo išsamus, buvo akivaizdu, kad byloje reikės skirti ekspertizę, todėl faktinių aplinkybių konstatavimas buvo būtinas. Be to, teismas neteisingai už žyminį mokestį ir teisinę pagalbą jam priteisė tik 79 proc., nors tenkino 89 proc. ieškinio reikalavimų, priteisė iš jo atsakovui 21 proc. ekspertizės išlaidų.
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. atmesti ieškovo reikalavimą dėl 25118,70 Lt priteisimo. Nurodo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas nepriėmė jo argumentų dėl teismo ekspertų išvadoje nurodytų išlaidų pagrįstumo, argumentuodamas tuo, kad šie argumentai nebuvo pateikti atsiliepime į ieškinį, o šių argumentų pateikimas bylos nagrinėjimo iš esmės pradžioje būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, nes teismas turėtų siūlyti ieškovui pateikti papildomus įrodymus. Tačiau atsiliepime į ieškinį jis neturėjo jokio pagrindo teikti tokius atsikirtimus, kadangi ieškinys buvo grindžiamas UAB „Statybų visuma“ sudaryta remonto darbų sąmata, kurioje buvo numatytos ir įtrauktos tik tiesiogiai statybos darbams atlikti reikalingos lėšos ir nebuvo įtrauktos pridėtinės išlaidos, kurios nepatiriamos darbus atliekant ūkio būdu. Tik atlikus teismo paskirtą ekspertizę atsirado būtinybė teikti papildomus argumentus, todėl nagrinėjant bylą iš esmės jis neatskleidė jokių naujų aplinkybių, o tik išdėstė savo poziciją dėl teismo eksperto išvados ir sumų pagrįstumo. Kadangi byloje nėra duomenų, įrodančių, kad ieškovas sudegusį pastatą atstatė, atlyginama gali būti tik reali žala. Dėl to teismo sprendimas dėl 2511,70 Lt priteisimo ieškovui yra nepagrįstas. Ieškovas pagal CPK 178, 251 str. 1 d. turėjo papildomą galimybę teikti įrodymus, tačiau to nedarė, todėl teismo išvada dėl būtinybės siūlyti ieškovui teikti papildomus įrodymus yra nepagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pakeisti sprendimą, tenkinant jo apeliacinį skundą. Nurodo, kad teismas pagrįstai įvertino jo argumentus ir byloje esančius įrodymus, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovui nuosavybės teise priklausantis objektas buvo apdraustas nevisišku draudimu. Taip pat teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl išlaidų už antstolio pagalbą priteisimo ieškovui, kadangi ieškovas su „Pastatų nuostolio aprašymu“ susipažino, pastabų nepareiškė, nei žalos bylos administravimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė ir nepaaiškino, kokie sugadinimai neįtraukti į minėtą aprašymą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole naujų aplinkybių nekonstatuota.
Ieškovas P. S. atsiliepimu į atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad jis neprašo priteisti statybos darbų kainos, o ekspertizės išvadoje nustatyta, kad statybos darbų sąmata yra didesnė nei 84000 Lt. Atsakovas niekada negrindė savo atsikirtimų, kad buvo sudaryta nevisiško draudimo sutartis, todėl teismo argumentas, kad tokių argumentų pateikimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, yra pagrįstas. Jis nurodė, kad yra rengiamas detalusis planas, parengtas pastato projektas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo P. S. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė ieškovui P. S. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo išmoką, įskaičiuodamas į ją pridėtinės vertės, papildomas išlaidas, socialinio draudimo bei pelno mokesčio sumas, tačiau nepagrįstai nustatė, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta nevisiško draudimo sutartis, ir dėl to sumažino priteistiną draudimo išmoką (CPK 176-185, 263, 265 str., 320 str. 1 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui P. S. (b. l. 4). Pagal 2004-07-29 atnaujintą tarp ieškovo P. S. ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą gyventojų turto draudimo sutartį pagal Taisykles, nuo 2004-07-30 iki 2006-07-29 buvo apdraustas ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudimo polise Nr.0079843 nurodyta, kad draudimo objektas yra gyvenamasis namas (b. l. 17), tačiau šalys neginčijo, kad draudimo sutartimi buvo apdraustas atsakovui P. S. nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 5, esantis tame gyvenamajame name. Draudimo sutarties šalys susitarė, kad draudimo objektas draudžiamas atkūrimo (statybine) verte, atkūrimo (statybinė) vertė – 84000 Lt, draudimo suma – 84000 Lt, besąlyginė išskaita – 100 Lt. Taigi draudimo sutarties šalys susitarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), apdraustas atkūrimo (statybine) verte (84000 Lt), draudimo suma – 84000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovo sudaryta draudimo sutartimi buvo nustatytas nevisiškas draudimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi ji nėra patvirtinta įrodymais.
Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.). Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera dėl sutarties sąlygų, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rūšies taisykles prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 d., 6.185 str. 1 d.). Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-257/2009). Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl šalių sudarytos draudimo sutarties turinio aiškinimo, t. y. ar buvo sudarytas visiškas draudimas, ar proporcinis (nevisiškas). CK 6.997 str. 1 d. nustatyta, kad turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu. Ne gyvybės draudimo atveju (išskyrus įstatymų nustatytas išimtis) draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės, tačiau nėra nustatyta draudimo šalių susitarimu nustatyti šią sumą, mažesnę už draudimo vertę (CK 6.997 str. 2 d., 6.999 str. 1 d.). Tokiu atveju, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjui atlyginamų nuostolių dydis apskaičiuojamas proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas. Draudimo sutarties tikslas yra apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju ir šis tikslas įgyvendinamas pasirenkant draudimo sumą bei draudimo apsaugos apimtį, šios sąlygos individualizuojamos draudimo polise. Pagal Taisyklių 1.26 p. nevisiškas draudimas – draudimas, kai draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę ir įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas privalo atlyginti draudėjui (naudos gavėjui) jo patirtų nuostolių dalį, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui. Kaip nustatyta aukščiau, draudimo polise nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), apdraustas atkūrimo (statybine) verte (84000 Lt), draudimo suma – 84000 Lt. Taigi draudimo polise nebuvo nurodyta, kad draudimo suma ir draudimo vertė nesutampa, kad susitarta dėl nevisiško draudimo. Atsakovas byloje neteikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad šalys susitarė dėl nevisiško draudimo. Pažymėtina, kad atsakovas 2007-03-14, 2007-03-26 atsakydamas į ieškovo 2006-12-18, 2007-03-14, 2007-03-21 prašymus niekuomet nenurodė, kad draudimo išmoka ieškovui apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 1.26, 9.2 p., t. y. remiantis Taisyklių nuostatomis, kurios numato nevisišką draudimą (b. l. 27, 28, 29, 30, Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad draudimo išmoka ieškovui buvo apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių II dalies 8.2.1 p., t. y. atsakovas ieškovo nuostoliu dėl apdrausto pastato (buto), pastato (buto) elementų (įrenginių) sunaikinimo ar sugadinimo dėl draudžiamojo įvykio pripažino naujo analogiško pastato (buto), pastato (buto) elementų (įrenginių) įprasta tai vietovei atstatymo vertę prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovas vykdė savo pareigas, prisiimtas draudimo sutartimi, mokėjo draudimo įmokas būtent už 84000 Lt draudimo apsaugą, todėl įvykus draudžiamajam įvykiui jis įgijo teisę būtent į tokį maksimalų nuostolio atlyginimą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog šalys susitarė dėl nevisiško draudimo ir dėl to mažinti išmokėtiną draudimo išmoką.
Ieškovas P. S. 2006-05-03 pranešė atsakovui, kad 2006-05-02 apie 5 val. naktį kilus gaisrui pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), sudegė antrame aukšte įrengta mansarda, buvo sulietos pirmo aukšto patalpos, butas Nr. 5 yra pirmame aukšte (b. l. 6). Buvo sudarytas Pastatų nuostolio aprašymas, kurį pasirašė ieškovas P. S. ir atsakovo atstovas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2006-05-02 kilęs gaisras yra draudžiamasis įvykis, dėl pastato nuostolio aprašymo, o ginčas yra kilęs dėl draudimo išmokos dydžio. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu 2008-11-05 nutartimi byloje paskyrė statybos techninę – vertinimo ekspertizę, siekdamas nustatyti lėšų, reikalingų atstatyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), poreikį. Pagal 2009-01-15 eksperto išvadą, analogiško buvusiam iki 2006-05-02 įvykusio gaisro (tokio pat dydžio, paskirties, naudojant tos pačios kokybės ir rūšies medžiagas, atsižvelgiant į 2006-05-04 Pastatų nuostolio aprašymą) buto atstatymo kaina yra 94666 Lt. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovui neišmokėtą 36746 Lt draudimo išmokos dalį, nustatęs, kad draudžiamo objekto vertė yra didesnė už draudimo sumą ir ieškovas buvo sudaręs nevisiško turto draudimo sutartį, atsižvelgdamas į tai, kad šalys buvo numatę 100 Lt besąlyginę išskaitą, kad atsakovas 2005-03-01 ieškovui išmokėjo 144 Lt draudimo išmoką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovo, atsakovo apeliacinių skundų argumentų, šalys neginčija 2009-01-15 teismo ekspertizės akte nurodytos analogiško buvusiam iki 2006-05-02 įvykusio gaisro (tokio pat dydžio, paskirties, naudojant tos pačios kokybės ir rūšies medžiagas, atsižvelgiant į 2006-05-04 Pastatų nuostolio aprašymą) buto, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymo kainos t. y. 94666 Lt. Kadangi šalys nesusitarė dėl nevisiško draudimo, todėl ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog draudimo išmoka turėjo būti apskaičiuota atsižvelgiant į draudimo sumą – 84000 Lt, pripažintini pagrįstais. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui draudimo išmoką, į kurią yra įskaičiuotos 25118,70 Lt pridėtinės vertės, papildomos išlaidos, socialinio draudimo įmokos bei pelno mokesčio sumos, atmestini, nes draudimo išmoka turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta su šiais mokesčiais. Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad visas patirtas ieškovo nuostolis negali būti atlygintas ir todėl, kad ieškovas siekia atstatyti ne analogišką, tos pačios rūšies ir paskirties pastatą, bet visai kitą, ir akivaizdžiai didesnį, geresnį pastatą. Ieškovas pateikė teismui dokumentus (2009-06-25 Autorinę sutartį Nr.A-09-01, 2009-06-19 Projektavimo sąlygų sąvadą), įrodančius, kad jis siekia atstatyti sudegusį turtą. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atstatyti analogišką sudegusiam turtui butą jis neturi galimybių. Tai, kad ieškovas atstatys ne analogišką, tos pačios rūšies ir paskirties pastatą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo mažinti draudimo išmokos, kadangi Taisyklės nedraudžia draudėjui įsigyti kitos paskirties ir kokybės pastatus (9.4 p.), ieškovas dėl to, kad jis atstatys ne analogišką, tos pačios rūšies ir paskirties pastatą neprašo priteisti didesnės draudimo išmokos. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog ieškovui priklausantis apdraustas turtas buvo sunaikintas ir analogiško buvusiam iki 2006-05-02 įvykusio gaisro (tokio pat dydžio, paskirties, naudojant tos pačios kokybės ir rūšies medžiagas, atsižvelgiant į 2006-05-04 Pastatų nuostolio aprašymą) buto atstatymo kaina yra 94666 Lt. Atsakovas apeliaciniu skundu neginčija 2009-01-15 teismo eksperto išvadoje nurodytos analogiško buvusiam iki 2006-05-02 įvykusio gaisro ginčo turto atstatymo kainos, o nesutinka su tuo, kad ieškovui būtų priteistos išlaidos, kurių jis realiai nepatyrė, t. y. ekspertizės akte nurodyta 25118,70 Lt suma: PVM, papildomos išlaidos (sezoninių, specifinių darbų), socialinio draudimo, pelno mokesčio sumos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tuo, kad nustatyta gaisro sugadintų patalų atkūrimo vertė turi būti sumažinta PVM suma. Ieškovas (draudėjas) yra fizinis asmuo, ne PVM mokėtojas, kuris neturi galimybės susigrąžinti PVM už įsigytas prekes ir (ar) paslaugas. Ta aplinkybė, jog ieškovas dar neatliko dėl gaisro sunaikinto pastato atkūrimo darbų, nėra pagrindas mažinti jam išmokėtinos draudimo išmokos dydį PVM suma. Minėta, kad nagrinėjamu atveju turtas buvo apdraustas atkūrimo verte, kuri pagal Taisyklių 8.2.1 p. apibrėžiama kaip suma, kurią reikia išleisti, norint įsigyti arba iš naujo pasigaminti ar pastatyti tos pačios rūšies, būklės ir kokybės turtą. Apskaičiuojant atkūrimo turto vertę, įskaičiuojamos visos sumos, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio. Pažymėtina ir tai, kad turto draudimo tikslas – apsaugoti draudėjo interesus, greitai ir efektyviai grąžinant jį į iki draudžiamojo įvykio buvusią padėtį, kompensuojant jo praradimus. Kol negauna draudimo išmokos, draudėjas gali neturėti lėšų dėl draudžiamojo įvykio sugadintam turtui atkurti, taigi tokiais atvejais, tik gavęs draudimo išmoką, gali realiai pradėti sugadinto turto remonto (atstatymo) darbus. Atmestini ir kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo sumažinti draudimo išmoką ne tik PVM, bet ir kitų ekspertizės akte nurodytų papildomų išlaidų ir socialinio draudimo bei pelno mokesčių suma, nes ta aplinkybė, kad ieškovas neatliko pastato remonto darbų, nėra pagrindas išskaičiuoti iš jam priteistinos draudimo išmokos, apskaičiuotos pagal dėl draudžiamojo įvykio sugadinto pastato atkūrimo vertę, atsakovo nurodytas sumas. Draudimo išmoka apskaičiuojama ir išmokama, nepaisant to, ketinama atkurti sugadintą apdraustą turtą, ar ne. Nustatant draudimo išmoką, tam tikros sumos neįskaičiuojamos, jeigu draudikas įrodo, kad tokios išlaidos konkrečiu atveju nebūtų patirtos, atkuriant dėl draudžiamojo įvykio sugadintą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2006-06-07 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, kadangi pagal šioje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje taikytas draudimo taisykles draudimo išmokai apskaičiuoti reikėjo nustatyti minimalias išlaidas transporto priemonei suremontuoti, ir teismas nurodė, kad į šias minimalias išlaidas neturi būti įskaičiuota papildomų nenumatytų darbų ir detalių suma; tuo tarpu pagal nagrinėjamoje byloje taikytinas draudimo taisykles draudimo išmoka apskaičiuojama pagal atkūrimo vertę, kuri nustatoma įskaičiuojant visas sumas, kurias paprastai reikia išleisti, norint atkurti sugadintą turtą iki tokios būklės, kokios šis buvo iki draudžiamojo įvykio.
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 46230 Lt draudimo išmoką, apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti šią draudimo išmoką. Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas ieškovui 2006-06-19 sumokėjo 18070 Lt, 2007-01-25 sumokėjo 19700 Lt draudimo sumą už pastatą (b. l. 14, 15 ). Taip pat atsakovas 2005-03-01 ieškovui išmokėjo 144 Lt draudimo išmoką dėl 2005-02-17 įvykio, šias aplinkybes patvirtina atsakovo 2005-03-01 sprendimas dėl draudimo išmokos Nr.129447 (b. l. 63). Pagal Taisyklių II dalies 6.9 p. draudimo sutartis galioja ta draudimo suma, kuri lieka iš sutartimi nustatytos draudimo sumos atėmus išmokėtų draudimo išmokų sumą. Tai reiškia, kad ieškovui P. S. atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2004-07-29 atnaujintą tarp ieškovo P. S. ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą gyventojų turto draudimo sutartį yra išmokėjęs 37914 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad draudimo sutartyje numatyta 100 Lt besąlyginė išskaita, kad atsakovas 2005-03-01 ieškovui išmokėjo 144 Lt draudimo išmoką, ir šiomis sumomis sumažino iš atsakovo ieškovui priteistiną draudimo išmoką. Ieškovas apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Draudimo išmoka už sugadintus, sunaikintus pastatus draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į pastatų vertę ir besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę) (9.1 p.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti jam 46230 Lt likusią draudimo išmoką tenkintinas iš dalies, ieškovui priteistina 45986 Lt (84000-18070-19700-144-100) draudimo išmoka.
Ieškovas prašė priteisti jam 90 Lt išlaidų už 2007-04-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, nurodė, kad atsakovo sudarytas nuostolių aprašymas nebuvo pilnas ir išsamus, buvo akivaizdu, kad reikės skirti ekspertizę (b. l. 22-24). Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti jam 90 Lt išlaidų už 2007-04-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, kadangi padarė išvadą, jog šis antstolio faktinių aplinkybių konstatavimas byloje nebuvo būtinas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. CK 6.249 str. 4 d. 2 p. nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad antstolis turėjo konstatuoti aplinkybes ir nustatyti, kur baigiasi gaisro, kilusio 2006-05-02, adresu (duomenys neskelbtini), vieta ir kas yra pažeista. Kaip buvo nurodyta aukščiau, ieškovas nesutiko su atsakovo nustatytu nuostolio dydžiu ir išmokėta draudimo išmoka, 2007-03-14, 2007-03-21 pareiškė prašymus atsakovui atlyginti likusius nuostolius. Atsakovas 2007-03-14, 2007-03-26 raštuose nurodė, kad visa draudimo išmoka ieškovui buvo apskaičiuota ir išmokėta pagal 2006-05-03 pastatų apžiūros nuostolių aprašymą ir 2007-01-05 papildomai atliktą pastatų apžiūros nuostolių aprašymą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo tuo metu susiklostė ginčas dėl nuostolio dydžio nustatymo, todėl ieškovas 2007-04-05 kreipėsi į antstolį ir prašė konstatuoti aplinkybes, kas buvo pažeista 2006-05-02 gaisro (draudžiamojo įvykio) metu. Antstolis protokole konstatavo gaisro padarinius. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog šios ieškovo išlaidos yra susijusios su žalos įvertinimu, todėl turi būti priteistos ieškovui.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas: priteista iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui P. S. draudimo išmoka padidintina iki 45986 Lt, priteistina 90 Lt išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 46076 Lt sumą nuo 2008-03-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš dalies tenkinus ieškovo ieškinį iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.). Ieškovas prašė priteisti jam 46230 Lt draudimo išmokos dalį ir 90 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, t. y. 46320 Lt. Ieškovui priteista 45986 Lt draudimo išmoka, 90 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, t. y. 46076 Lt, todėl ieškovui iš atsakovo priteista žyminio mokesčio suma padidintina iki 1382,28 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byloje teismo ekspertizę prašė skirti atsakovas, kuris nesutiko su ieškovo sudaryta sudegusio turto atkūrimo sąmata, į tai, kad eksperto išvadoje nurodyta analogiško buvusiam pastatui pastato atstatymo kaina 2006-05-04 neatitiko atsakovo nustatyto nuostolio dydžio ir išmokėtos draudimo išmokos, t. y. buvo daugiau nei 2 kartus didesnė, į tai, kad ieškovo ieškinys yra netenkintas tik dėl atsakovo sumokėtos 144 Lt draudimo išmokos ir 100 Lt besąlyginės išskaitos priteisimo, panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovui priteistos išlaidos už ekspertizės paslaugas. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 3500 Lt išlaidų už advokato paslaugas (b. l. 59). Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 2765 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsakovas apeliaciniu skundu neginčijo ieškovui priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių 8.2 p. už ieškinio surašymą rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis yra 2400 Lt (3*800). Pagal Rekomendacijų 8.18 p. už vieną atstovavimo teisme valandą advokatui priteistinas maksimalus 120 Lt (0,15*800) dydžio užmokestis. Pagal Rekomendacijų 9 p. atstovavimo laikas vienoje byloje yra sumuojamas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovo atstovas advokatas parengė ieškinį, patikslintą ieškinį, dalyvavo 2008-05-30 (30 min.), 2008-06-17 (20 min.), 2008-10-20 (50 min.) parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, 2008-05-11 teismo posėdyje (1 val.), į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, advokato suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir trukmę pirmosios instancijos teisme, netenkintų reikalavimų pobūdį, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui P. S. iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 2765 Lt advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų.
Taip pat ieškovas sumokėjo 285 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų apimtį, iš atsakovo ieškovui priteistina 276,90 Lt žyminio mokesčio.
Kadangi pirmosios instancijos teismas turėjo 52,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš ieškovo valstybei priteistina proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai (99 proc.) 0,53 Lt šių išlaidų, iš atsakovo - 52,07 Lt. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo 6,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies (97 proc.), o atsakovo atmestas, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų apimtį, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 0,19 Lt iš atsakovo – 6,76 Lt, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeisti.
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) ieškovui P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 45986 Lt draudimo išmoką, 90 Lt išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 46076 Lt sumą nuo 2008 m. kovo 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1382,28 Lt žyminį mokestį, 2765 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.“
Priteisti ieškovui P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) 276,90 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo P. S. 0,72 Lt, iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ – 58,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kurios sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).