Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. V. (V. V.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui V. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. M. prašė nustatyti dukters S. V. gyvenamąją vietą kartu su ieškove (motina), priteisti iš atsakovo V. V. dukters S. V. naudai 190 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki S. V. pilnametystės, bei 315 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad su atsakovu 2016-03-29 susilaukė dukters. Šalys nei santuokos, nei partnerystės santykių įregistravę nebuvo. Atsakovas ją paliko, dukra nesirūpina, išlaikymo neteikia. Atsakovas nuo balandžio mėnesio iki liepos mėnesio dukteriai mokėjo 70 Eur išlaikymą, nors turėjo mokėti 175 Eur išlaikymą, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už tris mėnesius.

Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad atsakovas neteiks išlaikymo dukrai, taikiu būdu šiuos klausimus spręsti atsisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisė laikiną 190 Eur išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomos kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo, lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę, o nutartį nukreipė skubiam vykdymui. Teismas 190 Eur išlaikymo sumą priteisė atsižvelgęs į tai, kad duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas negali nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaikymo bylose.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. V. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai laikiną 70 Eur išlaikymą, mokamą nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Kai gimė vaikas, ieškovė ir apeliantas susitarė, kad apeliantas mokės išlaikymą vaikui po 70 Eur kas mėnesį. Toks susitarimas buvo priimtas dėl to, kad apeliantas yra neįgalus (serga nuo vaikystės centrinės nervų sistemos cerebraliniu paralyžiumi), apelianto netektas darbingumas yra 50 procentų. Didesnė apelianto uždarbio dalis tenka jo (atsakovo) gydymui, vaistai atsakovui nėra kompensuojami, čekių už pirktus vaistus. Sutartą tarp šalių sumą apeliantas tvarkingai mokėjo. Dėl ligos atsakovas negali ieškoti papildomo uždarbio.

Ieškovė J. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su atskiruoju skundu nesutinka, prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Teigė, jog vaikams būtinų poreikio dydžio, jei jis neviršija minimalios mėnesinės algos įrodinėti nebūtina, nes tokia pinigų suma, išleidžiama vaikui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Vaiko būtiniesiems poreikiams privalu turėti 380 Eur per mėnesį. Atsakovas, pagal jo pateiktas pažymas apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, per mėnesį gauna vidutiniškai po 400 Eur ir 84 Eur neįgaliojo pensiją. Atsakovas turi galimybę iki teismo sprendimo priėmimo teikti teismo nustatytą laikinąjį išlaikymą. Atsakovo neįgalumas nėra pagrindas mokėti mažesnį išlaikymą negu įstatymais nustatytas minimalus išlaikymo dydis, kadangi apelianto neįgalumas pasireiškia tik raišumu, kas nekliudo atsakovui dirbti ir susirasti dar geriau apmokamą darbą. Apeliantas nepateikė teismui turimas išlaidas vaistams patvirtinančių įrodymų. Atsakovo padėtis yra pakankamai gera ir stabili bei gali būti dar geresnė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiras skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2016-07-28 nutartimi priteisto laikino 190 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, dydžio pagrįstumo, atsakovui teigiant, kad teismo priteistas laikinas išlaikymas neatitinka jo turtinės padėties galimybių.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.

Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė darbingumo lygio pažymą iš kurios matyti, jog atsakovui nuo 2013-12-08 iki 2045-07-30 nustatytas 50 proc. darbingumo lygis dėl ligos, atsiradusios nuo vaikystės (b. l. 20). Apeliantas taip pat pateikė UAB „Telsi“ pažymą apie priskaičiuotą darbo užmokestį iš kurio matyti, jog atsakovas uždirba nuo 436,67 Eur iki 494 Eur per mėnesį (b. l. 21-22). Į bylą pateikta ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus pažyma apie pajamas, kurioje nurodyta, kad atsakovui kas mėnesį mokama 84 Eur šalpos pensija neįgaliajam (b. l. 23). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė gauna motinystės pašalpą (virš 500 Eur), yra darbinga (b. l. 10-13). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-08-22 išvadoje nurodyta, kad šalių dukra specialiųjų poreikių neturi, yra sveika (b. l. 29-31).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo teiginiais, jog skundžiama nutartimi priteistas 190 Eur išlaikymas, atsižvelgiant į apelianto sveikatos būklę, t. y. į atsakovo neįgalumą nuo vaikystės ir 50 proc. darbingumą, yra per didelis sveikatos problemų turinčiam asmeniui. Pažymėtina, jog pareigą išlaikyti vaiką turi ne tik tėvas, bet ir motina, kuri, bylos duomenimis, sveikatos problemų neturi. Atsakovo dalis išlaikant vaiką nustatytina įvertinus objektyvias aplinkybes, dėl kurių jis negali gauti didesnio darbo užmokesčio. Atsakovo pajamos nesiekia 500 Eur, todėl nustatytas išlaikymo dydis 190 Eur sudaro apie 40 proc. jo pajamų. Ieškovės pajamos yra didesnės, ji turi galimybes mokėti didesnę lėšų vaiko išlaikymui dalį. Teismo vertinimu, protinga ir faktines bylos aplinkybes atitinkanti iš atsakovo priteistina laikino išlaikymo suma turėtų sudaryti 150 Eur per mėnesį.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiama nutartis pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo V. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartį, sumažinant iš V. V. priteisto laikino išlaikymo nepilnametei dukrai S. V. dydį iki 150 Eur (šimtas penkiasdešimt eurų).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.