- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2-25826-1089/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19851-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Atsakovas
- L. S.
- Trečiasis asmuo
- R. R.
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei L. S. dėl išmokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. R., G. R., I. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės L. S. 562,38 Eur draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. 2018 m. gruodžio 31 d. iš atsakovei L. S. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas (duomenys neskelbtini). Aplietą butą buvo apdraudusi ieškovė. Dėl užliejimo ieškovė išmokėjo buto savininkui 562,38 Eur draudimo išmoką. Šią sumą ieškovei turėtų kompensuoti atsakovė, kuri yra atsakinga už kilusią žalą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė L. S. atsiliepime į ieškinį prašo ieškovės reikalavimų netenkinti. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Iš ieškovės pateikto 2019 m. sausio 16 d. turto apžiūros akto aišku, kad dėmės tualeto patalpos lubose yra nuo senų laikų dėl blogai sudėtų nuotekų vamzdžių. 2018 m. gruodžio 28 d. atsakovę užliejo iš buto (duomenys neskelbtini). Per naktį sienos apdžiuvo, o grindys susigulė. Dėl to atsakovė nereiškė kaimynams pretenzijų. Vėliau paaiškėjo, kad vanduo nutekėjo tarp aukštų ir įsigėrė į kaimynų buto (duomenys neskelbtini), sienas.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R. atsiliepime į ieškinį teigia, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo užlietas iš atsakovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini). Trečiojo asmens bute buvo išsiliejęs vanduo, tačiau jis staigiai likviduotas ir atsakovės butas nebuvo užlietas. Atsakovė minėjo, kad jai keitė vandens skaitiklius ir dėl to nutekėjimas galėjo įvykti į žemiau esantį butą.
4. Teismo posėdyje atsakovė ir trečiasis asmuo R. R. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
5. Byloje nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ 2018 m. gruodžio 31 d. buvo apdraudusi butą (duomenys neskelbtini). 2019 m. sausio 16 d. vienas iš nurodyto buto savininkų, sudaręs su ieškove draudimo sutartį, pranešė apie draudiminį įvykį, t. y. kad 2018 m. gruodžio 31 d. iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ieškovės apdraustas butas. Nurodytas butas nuosavybės teise priklauso atsakovei L. S.. Ieškovės įgalioto atstovo 2019 m. sausio 16 d. surašytame Turto apžiūros akte Nr. CLT1812938 įrašyta, kad buvo užlietas buto koridorius, matosi dėmės lubose, sienose, taip pat sugadintos (išbrinko) durys į bendrą nuotekų sistemos stovą bei apgadinta dalis elektros instaliacijos. Iš kartu su ieškiniu pateiktų buto Nr. 12 nuotraukų, taip pat šio buto plano matyti, kad buvo užlietos patalpos (tualetas, koridorius), esančios tiesiai po buto Nr. 16 patalpomis, t. y. nurodytos buto Nr. 12 patalpos nesiriboja su kitais daugiabučio namo butais.
6. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais su atsakove ir trečiuoju asmeniu R. R. aišku, kad atsakovė, teikdama paaiškinimą dėl ginčo įvykio, 2019 m. balandžio 17 d. ir 2019 m. balandžio 22 d. laiškuose pripažino, jog pas ją bute iš tualete esančio bakelio lašėjo vanduo ir dėl to atsakovė turėjo keisti bakelio tarpinę. Be kita ko, nurodytuose laiškuose atsakovė iškėlė versiją, kad po jai priklausančiu butu esantis butas Nr. 12 buvo užlietas iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims R. R., I. R. ir G. R.. Trečiasis asmuo R. R. tiek 2019 m. kovo 26 d. ieškovei išsiųstame elektroniniame laiške, tiek teismo posėdyje pripažino, kad ir tretiesiems asmenims priklausančiame bute vanduo buvo išsiliejęs tualeto patalpoje. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti atsakovės teiginius, jog dėl to buvo užlietas jai priklausantis butas. Nesant tokių duomenų nėra objektyvių prielaidų laikyti pagrįsta atsakovės iškeltą versiją, kad butas Nr. 12 galėjo būti užlietas iš virš atsakovei priklausančio buto esančio buto Nr. 20, t. y. vandeniui prasiskverbus pro atsakovės buto grindis.
7. Priešingai, faktiniai duomenys apie tai, kad atsakovės bute esančioje tualeto patalpoje bėgo vanduo, taip pat buto Nr. 12 užliejimo vietos (tualeto patalpa, koridorius), kurios yra tiesiai po atsakovės buto dalimi, kurioje įvyko vandens išsiliejimas, leidžia konstatuoti, kad yra labiau tikėtina, jog butas Nr. 12 buvo užlietas iš atsakovei priklausančio buto Nr. 16. Kaip minėta, atsakovės versijos, kad ginčo įvykį lėmė bute Nr. 20 išsiliejęs vanduo, nepagrindžia jokie kiti realūs faktiniai duomenys. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad buto Nr. 12 užliejimo židinys buvo kitoje vietoje, o ne atsakovės bute.
8. Atsakovei buvo pasiūlyta pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, taip pat išaiškinta, kad būtent jai tenka įrodinėjimo našta pagrįsti, jog butas Nr. 12 buvo užlietas iš kito šaltinio, o ne iš jos buto. Tokio fakto atsakovė neįrodė – savo poziciją atsakovė grindė tik paaiškinimais, kurių nepagrindžia jokie kiti duomenys. Pridurtina, kad įrodymų (rašytinių dokumentų, bylos šalių paaiškinimų ir kt.) vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir nešališkai atlikto vertinimo rezultatas. Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad vanduo buvo išsiliejęs tiek atsakovės, tiek trečiųjų asmenų bute. Vis dėlto tikimybių pusiausvyros aspektu nėra tikėtina, kad butas Nr. 12 buvo užlietas ne iš atsakovės, o trečiųjų asmenų buto.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).
10. Kaip pasisakyta šio sprendimo 7 punkte, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad yra labiau tikėtina, jog buto Nr. 12 užliejimo šaltinis buvo atsakovei priklausančiame bute Nr. 16, t. y. žalą sukėlė atsakovė. Dėl to atsakovei kyla teisinė pareiga padengti ieškovės buto Nr. 12 savininkui išmokėtą draudimo išmoką, skirtą dėl užliejimo patirtiems nuostoliams kompensuoti (CK 6.266 straipsnis).
11. Ieškovės į bylą pateiktas 2019 m. sausio 16 d. Turto apžiūros aktas Nr. CLT1812938, remonto darbų lokalinė sąmata, žalos administravimo suvestinė, 2019 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad užlieto buto savininkui buvo išmokėta 562,38 Eur dydžio draudimo išmoka, skirta kompensuoti pastarojo dėl užliejimo patirtus nuostolius. Įrodymų, kurie paneigtų nurodytos sumos pagrįstumą ar remonto darbų ryšį su įvykusiu užliejimu, atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo netenkinti ieškovės pareikšto reikalavimo dėl draudimo išmokos priteisimo. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiama nurodyta 562,38 Eur dydžio suma. Iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (562,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Šių palūkanų paskirtis kompensuoti ieškovės patiriamus minimalius nuostolius dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo padengti ginčo draudimo išmoką ir skatinti atsakovę kuo greičiau įvykdyti teismo priimtą sprendimą.
12. Patenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą, atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis tuo, iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
13. Pagal pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenis pašto išlaidos byloje sudaro 27,69 Eur. Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“ iš atsakovės L. S. 562,38 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir 38 ct) draudimo išmoką, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (562,38 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus ir 38 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės L. S. 27,69 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.