Telšių apylinkės teismo įsakymas

2022-09-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-517-344/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-09-20
Bylos Nr.
e1-517-344/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24355-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Gailienė
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos

Baudžiamosios bylos Nr. e1-517-344/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24355-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 2.12.1.4. (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 20 d.

TelšiaiTelšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas

2022 m. vasario 7 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 50 MGL dydžio (2 500 Eur) bauda, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S. 2022 m. liepos 2 d., apie 22.10 val., viešoje vietoje, t. y. prie G. M. IĮ priklausančio baro pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir grasinimais, t. y. G. B. tyčia demonstruodamas rankoje laikomą peilį bei juo išdauždamas G. B. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį lango stiklą ir tuo sugadindamas jam priklausantį turtą už 180 Eur, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas kaip įtariamasis, kaltinamasis A. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. liepos 1 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjo į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), nusipirkti alaus. Kavinėje buvo daugiau žmonių. A. S. nepažįstamas vyriškis ir moteris pradėjo jį varyti iš baro, tada tarp jo ir vyro kilo konfliktas. Pamena, kad rankos kumščiu trenkė į vyriškio, su kuriuo konfliktavo, automobilio galinio lango stiklą. Nuo suduoto smūgio galinio lango stiklas išdužo. Nukentėjusiajam demontravo ne peilį, o daugiafunkcį atsuktuvą, su kuriuo ir išdaužė automobilio galinį langą. Šio įrankio nebeturi, jį pametė iškart po automobilio lango išdaužimo. Po įvykio jis kieme prie savo daugiabučio namo sėdėjo ant suoliuko ir rūkė, kai atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Paaiškinti, kodėl įvykdė šią nusikalstamą veiką negali. Dėl savo elgesio labai gailisi, tiek vyro, tiek moters atsiprašė ir pažada atlyginti padarytą žalą (b. l. 68-71).

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. S. visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis G. B., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Į barą, kuriame dirba jo draugė G. M., atėjo kaltinamasis ir pradėjo nepagarbiai elgtis, todėl G. M. liepė išeiti iš baro. Kaltinamajam išėjus iš baro, išėjo ir jis, bei nuėjo prie savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuo metu lauke nebuvo nė vieno asmens. Už kokių 5 min. pamatė pareinantį kaltinamąjį, kuris kažką šaukė, bet nesuprato ką. Kaltinamasis vieną ranką laikė užskišęs už nugaros, atrodė piktas ir agresyvus. Jam priėjus prie, maždaug 1 metro atstumu, turėdamas įtarimą, kad vyras už nugaros rankoje laiko kažkokį pavojingą daiktą ar įrankį, intuityviai, gynybos tikslais spyrė vieną kartą kaltinamajam į pilvą. Šis po smūgio nugriuvo. Griūdamas vyras ištiesė už nugaros laikytą ranką ir tuomet jis pamatė, jog toje rankoje kaltinamasis laikė peilį, skirtą turistinei išvykai, nes iš abiejų galų buvo jau ištraukti ir atlenkti įvairūs metaliniai įnagiai. Tada kaltinamasis atsikėlė ir pradėjo demonstratyviai mosikuoti rankoje turimu peiliu. Nukentėjusysis suprato, jog kaltinamasis grasina peiliu, bet dėl jaučiamo išgasčio ir baimės, nesuprato, ką pastarasis jam sako. Tada iš baro iškėjo G. M., kuriai jis sušuko, jog eitų į vidų, nes asmuo su peiliu, pavojingas, ir abu su G. M. įbėgo į baro vidų. Būdamas bare, išgirdo dūžtančio stiklo garsus. Po kurio laiko išėjęs iš baro pastebėjo, jog yra išdaužtas netoli baro stovėjusio jam priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis lango stiklas. Kaltinamasis A. S. padarytą žalą atlygino, todėl civilinio jis ieškinio atsisako ir kaltinamajam jokių pretenzijų neturi (b. l. 1-11, 111-112).

Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai priklauso kavinė-baras, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurioje ji ir dirba. 2022 m. liepos 1 d., apie 22 val., į kavinę-barą atėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo, kuris turėjo krepšį, kuriame galimai buvo garso kolonėlė, nes labai garsiai sklido muzika. Kadangi jau buvo ramybės metas, darbo laikas ėjo į pabaigą, minėtam asmeniui ji liepė išeiti iš kavinės-baro. Nors asmuo neišsakė jokių nederamų žodžių, tačiau matėsi, jog dėl to yra labai nepatenkintas, piktas. Tuo metu bare G. B. nebuvo, jis buvo lauke. Asmeniui išėjus, ji užsidarė kavinę-barą, tvarkėsi, plovė grindis. G. B. buvo lauke, o jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas prie pat baro. Po kurio laiko ji išgirdo lauke vyrų balsus. Išėjusi pamatė tą patį asmenį, kuris stovėjo 1-2 metrų atstumu nuo G. B.. Pamatęs, jog ji išėjo iš baro, G. B. liepė jai greitai eit į vidų. Kad vyksta kažkas pavojinga, suprato iš tuometinės G. B. išvaizdos –visas jo veidas buvo išbalęs ir nieko nesiskyrė nuo vilkimo baltos spalvos džemperio. Tuomet ji pamatė, kad asmuo iškeltoje rankoje turi peilį, tuomet buvo viskas aišku, jog asmuo ketina peiliu sužaloti G. B.. Tada G. ji įsitempė į baro vidų, užrakino duris ir pradėjo skambinti Bendruoju pagalbos telefonu, kad išsikviesti pagalbą. Tik užsirakinus baro duris išgirdo lauke dūžtančio stiklo garsus ir matė nubėgantį minėtą asmenį. Suprato, jog greičiausiai tas asmuo išdaužė šalia baro stovinčio G. B. automobilio langus. Išėję lauką pamatė, jog išdaužtas galinis automobilio lango stiklas. Spėja, jog išdaužtas tuo pačiu peiliu, nes buvo matomos, berods, trys skylutės. Atvykus pareigūnams, minėtą asmenį sulaikius, šis sakė, jog neva pats G. B. turėjo bagažinėje peilį, tačiau pareigūnai apžiūrėjo automobilį ir jokio peilio nerado. Paskui asmuo atsiprašinėjo, sakė, jog yra kaltas, tačiau savo veiksmų priežasčių neįvardijo. Incidento metu pašalinių asmenų nebebuvo, nes kavinė-baras jau nebedirbo (b. l. 126-129).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Manto Berenio 2022 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iškvietimo į įvykio vietą, įvykio aplinkybės įtariamojo A. S. nustatymo aplinkybės. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad G. B. ir G. M. patvirtino, jog A. S. puolė grasindamas peiliu ir apgadino automobilį. A. S. prisipažino išdaužęs galini automobilio stiklą (b. l. 61-62).

2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiskuota, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas rudos spalvos gyvenamasis namas prie kurio statmenai ant važiuojamosios kelio dalies krašto, prie šaligatvio, pastatytas tamsios spalvos „(duomenys neskelbtini)“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint minėtą automobilį, buvo pastebėtas išdaužtas, suskilęs automobilio bagažinės dangčio stiklas bei šalia automobilio ant žemės pabirusios stiklo šukės. Detaliau apžiūrėjus minėtą automobilį, jokių apgadinimų nepastebėta. Daiktas su kuriuo buvo išdaužtas automobilio stiklas nerastas. Šalia įvykio vietos pastebėta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į šalia esančius šiukšlių konteinerius, kuri galėjo užfiksuoti ateinantį, nueinantį asmenį, kuris išdaužė minėto automobilio stiklą (b. l. 49-51, 52-60).

2022 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vaizdinę medžiagą, bylai reikšmingos informacijos nepastebėta (b. l. 130-131).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir vertinimas

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veikas įrodyta visiškai. Veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis A. S. 2022 m. liepos 2 d., apie 22.10 val., viešoje vietoje, t. y. prie G. M. IĮ priklausančio baro pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir grasinimais, t. y. G. B. tyčia demonstruodamas rankoje laikomą peilį bei juo išdauždamas G. B. priklausančio automobilio „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį lango stiklą ir tuo sugadindamas jam priklausantį turtą už 180 Eur, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

IV. Bausmės skyrimas

Kaltinamasis A. S. neprieštaravo prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiajam G. B. savanoriškai atlygino žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė baigtinę, nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą ir rūšį – veika padaryta tiesiogine tyčia, motyvus ir tikslus – jie nėra aiškūs, veika įtakota neblaivumo, kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis teistas ir teistumas neišnykęs (b. l. 123-128), į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes. Teismas nesutinka su prokuroro pasiūlyta bausme – bauda. Nesutikimą teismas motyvuoja tuo, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-161-339/2022 už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą jis buvo nubaustas 50 MGL (2 500 Eur) bauda, kurios teismo nuosprendžiu nustatytu laiku nesumokėjo. 2022 m. gegužės 11 d. išduotas vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo Lietuvos anstolių rūmams. Prokurorės prašoma skirti bausmė – bauda yra analogiška prieš tai paskirtai bausmei. Teismas yra įsitikinęs, kad asmeniui, nedarančiam išvadų ir toliau pažeidinėjančiam tiek administraciniais, tiek baudžiamaisiais draudžiančiais įstatymais nustatytas normas, šiuo atveju elgesio korekcijai įtakos gali turėti ne piniginė sankcija, o laisvės apribojimas. Tokį teismo įsitikinimą patvirtina ir byloje esantys duomenys, kurių pagrindu nustatyta, jog kaltinamasis nėra sumokėjęs 2022 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos 50 MGL (2 500 Eur) baudos (b. l. 147-148), todėl yra pagrindas spręsti, kad bausmės tikslai nubaudus jį bauda, nebus pasiekti. Kaltinamajam A. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, nustatant kiek didesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus bausmės terminas, paskiriant įpareigojimus; 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) būti namuose nustatytu laiku (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 6 dalis).

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. liepos 1 d., 23.10 val., iki 2022 m. liepos 2 d., 12.13 val., – 1 diena, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir laikytina, kad kaltinamasis yra atlikęs 2 laisvės apribojimo dienas.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Telšių rajono apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 50 MGL, t. y. 2 500 Eur bauda (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys).

2022 m. liepos 2 d. kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–422 straipsniais,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. vasario 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta 50 MGL, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų Eur ) bauda, ir nustatyti galutinę bausmę – 50 MGL, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų Eur ) baudą ir laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 1 d., 23.10 val., iki 2022 m. liepos 2 d., 12.13 val. – 1 dieną, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad A. S. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Kaltinamajam išaiškinti, jeigu kaltinamasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Edita Gailienė