Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo-Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Mulskienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo , trečiasis asmuo M. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VTAS 2020-08-10 raštu Nr. SD-1920 kreipėsi į nepilnamečių vaikų: K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini) administraciją su tikslu gauti informaciją kas rūpinasi ir domisi A. K. nepilnamečių vaikų ugdymu, elgesiu, ar vaikai į darželį atvedami laiku, švarūs, tvarkingais drabužėliais, ar tėvai dalyvauja grupės (darželio) organizuojamuose renginiuose. 2020-08-11 raštu Nr. 65 (duomenys neskelbtini) administracija informavo, kad K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), rūpinasi, domisi jų elgesiu, ugdymu, dalyvauja grupės (darželio) organizuojamuose renginiuose vaikų močiutė M. K.. Vaikai į darželį atvedami laiku, švarūs, tvarkingais drabužėliais.

Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus (2020-08-21 Nr. VVTAIT-ANR_I-3786-2020), A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2020-02-12 padaręs pažeidimą pagal LR ANK 481 str. 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. buvo nustatytas 2.32 prom. girtumas. Be kita ko, pažeidimas padarytas netrukus po Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimo Nr. e2-527-445/2020, kuriuo A. K. buvo laikinai apribota tėvo valdžia. Akivaizdu, kad A. K. nedarė išvadų, nekeitė savo gyvenimo būdo ir nesiekė susigrąžinti savo vaikų.

Pažymėtina, kad domėtis vaikais neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Motinystė (tėvystė) visų pirma yra pareigos vaikams, o ne teisės į vaikus, todėl atsakovas A. K., siekdamas išsaugoti tėvo valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaikais. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m . kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su nepilnamečiais vaikais, rūpinimosi jų materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvas nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad tėvas nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti A. K. sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.155 str.). A. K. vengia atlikti savo pareigas auklėti nepilnamečius vaikus, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais, todėl pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimo A. K. daro ypatingą žalą savo nepilnamečiams vaikams. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas. A. K. reikalinga neterminuotai apriboti tėvo valdžią, nes jis daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir visiškai jais nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.), tuo tarpu laikinas tėvo valdžios apribojimas A. K. neatliko savo prevencinės paskirties.

LR CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaikų interesams tėvų valdžia. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš aukščiau nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

A. K. apribojus tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminystės ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo

VTAS ieškinio reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų: K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) savo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nuolatinės globos nustatymo, nuolatinio globėjo skyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, nereiškia, nes šie reikalavimai išspręsti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020-02-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-527-445/2020.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilnai ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais , kadangi padėtis nei kiek nepasikeitė ,nes atsakovas ir toliau nesirūpina vaikais.

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – vaikų gimimo liudijimų patvirtinama, kad vaikų K. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o motina – A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

2020-08-11 (duomenys neskelbtini) administracijos raštu Nr. 65 nurodoma, kad K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), rūpinasi, domisi jų elgesiu, ugdymu, dalyvauja grupės (darželio) organizuojamuose renginiuose vaikų močiutė M. K., vaikai į darželį atvedami laiku, švarūs, tvarkingais drabužėliais.

2020-08-12 VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus raštu Nr. S-810 nurodoma, kad nepilnamečių vaikų: K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūra rūpinasi močiutė. Profilaktikos patikrinimai, skiepijimai ir specialistų rekomendacijos vykdomos.

2020-08-06 Varėnos socialinių paslaugų centro pranešimu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus vaiko teisių apsaugos skyriui nurodoma, kad 2019 m rugsėjo 8d. iki 2020 kovo 10 d. A. K. gyveno Lietuvoje, tačiau nevykdė pagalbos plane numatytų užduočių: gydytis priklausomybę alkoholiui, susirasti nuolatinį gyvenamąjį būstą, lankyti psichologo konsultacijas, lankyti pozityvios tėvystės mokymus, jis nerodė jokios motyvacijos susigražinti vaikus. Nuo 2020 m kovo 10 d. atvejo vadyba su juo nevyksta, kadangi A. K. neatsiliepia ir su juo nėra galimybės bendrauti. Visą informaciją apie vaikus ir tėvo bendravimą su vaikais gauna tik iš vaikų globėjos M. K..

2020-08-12 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės tarnybiniu pranešimu nurodoma, kad telefonu buvo bendrauta su A. K., kuriam buvo nurodyta, kad tarnyba svarsto galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės teisių jam apribojimo ir kad jis turėtų parvykti iš užsienio ir pradėti rūpintis vaikais. Į tai A. K. nurodė, kad jis neplanuoja grįžti į Lietuvą, bei neturi galimybės rūpintis vaikais ir sutinka ,kad jam būtų apribota tėvystės teisės.

Išrašu iš administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus (2020-08-21 Nr. VVTAIT-ANR_I-3786-2020) nurodoma, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 2020-02-12 padarė pažeidimą , numatytą LR ANK 481 str. 1 d. Šio nusižengimo padarymo metu A. K. buvo nustatytas 2.32 prom. girtumas, bei pažeidimas buvo padarytas netrukus po 2020-02-05 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimo Nr. e2-527-445/2020, kuriuo A. K. buvo laikinai apribota tėvo valdžia, priėmimo.

2020-02-05 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr,e2-527-445/2020 patvirtinama, kad atsakovai A. K. ir A. L. nesirūpino savo mažamečiais vaikais K. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kur motinai A. L. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia į šiuos vaikus, o A. K. buvo laikinai apribota tėvo valdžia į šiuos vaikus. Kartu sprendimu buvo konstatuota, kad A. K. faktiškai nesirūpina vaikais , o jo ryšys su vaikais yra tik epizodinis. Atsižvelgus į aplinkybę, kad tėvo ryšys su vaikais dar nebuvo galutinai nutrūkęs ir tikintis, kad atsakovas dar galėtų pasikeisti ir pradėti tinkami rūpintis vaikais, jam dėl to tėvų valdžia buvo apribota laikinai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.

Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas apriboti tėvų valdžią atsakovui A. K. vaikų E. K., E. K., K. K., atžvilgiu. Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas A. K. yra visiškai nusišalinęs nuo savo mažamečių vaikų auklėjimo ir priežiūros. Atsakovas po priimto 2020-02-05 teismo sprendimo, kuriuo buvo laikinai apribota jo tėvo valdžia , visiškai nuo 2020 m. kovo mėnesio nedalyvauja savo mažamečių vaikų priežiūroje ir auklėjime. Atsakovas teismo posėdyje faktiškai išreiškė savo poziciją, kad atsisako rūpintis vaikais bei juos auginti ir kad jam vaikų likimas nėra svarbus. Iš ieškovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimų matosi, kad atsakovas vaikų nelanko, kokių nors glaudesnių ryšių nepalaiko, bendrauja su vaikais telefonu gan retai, nesidomi kaip sekasi trečiajam asmeniui prižiūri ir auklėti jos vaikus. Iš atsakovo paaiškinimo matosi, kad spalio mėn. jis parvyko į Lietuvą tik dėl viruso epidemijos ir vėl išvyks lapkričio 16d.,bei koks bus tolesnis vaikų likimas toliau jam nėra svarbu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Byloje nustatytos ir išdėstytos aplinkybės apie atsakovą A. K., kaip tėvą, yra nuolatinio ir pasikartojančio pobūdžio, ir nėra priežasčių spręsti, kad padėtis šiuo metu iš esmės galėtų pasikeisti, kadangi jis nerodo jokio noro toliau rūpintis savo vaikais ir toks jo nesirūpinimas vaikais įgavo nuolatinį pobūdį. Atsakovas A. K. savo elgesiu (išvykimu iš savo ir vaikų gyvenamosios vietos ir vaikų palikimu be priežiūros), piktnaudžiavimu alkoholiu, abejingumu vaikų priežiūrai jam dirbant užsienyje, sudaro pagrindą spręsti, kad yra pagrindas jam neterminuotai apriboti tėvo valdžią. Atsakovo A. K. parvykimas į šeimą š.m. spalio mėn. buvo tik atsitiktinio pobūdžio, kadangi jis rugpjūčio mėn. kalbėdamas telefonu su ieškovo atstove reiškė ketinimą visiškai neparvykti į Lietuvą, o posėdyje pripažino, kad parvykęs tik dėl situacijos, susijusios su viruso plitimu, t.y. jis parvyko ne norėdamas pasimatyti su vaikais ar juos prižiūrėti, o tik vadovaudamasis savo asmeniniais interesais. Rūpinimasis ir priežiūra vaikais negali būti epizodiniai ar kada patogu, nes tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius atsakovo veiksmus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovui būtų buvę trukdoma atvykus bendrauti su vaikais, pasirūpinti vaikų poreikiais. Atsakovo požiūris į savo netinkamą elgesį (kad ir piktnaudžiavimą alkoholiu) nėra kritiškas, jis nesiima jokių priemonių koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Tokiu būdu iš surinktų įrodymų yra pagrindas atsakovui A. K. tėvo valdžios apribojimą taikyti neterminuotai, nes bylos įrodymais tinkamai patvirtinta, kad atsakovas nuolatos ir pasikartojančiu elgesiu vengia atlikti savo pareigą prižiūrėti ir auklėti mažamečius vaikus.

Vadovaudamasis CK 3.180 straipsnio 1 dalimi bei išdėstytomis aplinkybėmis, teismas ieškovo reikalavimą tenkina ir neterminuotai apriboja tėvų valdžią atsakovui A. K. vaikų E. K., E. K., K. K. atžvilgiu, kadangi jis kaip tėvas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus ir visiškai nesirūpina vaikais. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas jam taikytinas, kadangi teismas padarė išvadą, kad tėvas visiškai vaikais nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti artimiausiu metu(CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

CK 3.180 straipsnio 4 dalis numato, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.

CK 3.181 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Taigi tai priklauso nuo vaikų tėvų elgesio, taip pat tai neturi prieštarauti vaiko interesams.

CK 3.256 straipsnis nustato, kad be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, nustatoma nuolatinė globa .Įstatymas nustato, kad vaikams, neturintiems 14 metų, nustatoma globa (CK 3.251 straipsnio 1 dalis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą ir nustato jų gyvenamąją vietą.

Vaikai K. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), jų motinai A. L. neterminuotai apribojus tėvų valdžią ,o neterminuotai apribojus tėvo valdžią tėvui A. K. , liko be tėvų globos. Todėl jiems turėtų būti nustatyta nuolatinė globa ir skirtinas nuolatinis globėjas.

Bet priimtu 2020-02-05 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmu sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-527-445/2020 vaikams K. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta globa ir jų globėja buvo paskirta M. K..

Tretysis asmuo M. K. yra atsakovo A. K. motina ir vaikų E. K., E. K., K. K., senelė. Ji vaikus pažįsta ir jais nuolatos rūpinasi nuo to momento, kai vaikų tėvai paliko vaikus (2018 m. rugpjūčio mėnesį) ir nesirūpino bei neprižiūrėjo, laikinąja globėja buvo paskirta nuo 2018-10-22,o nuo 2020-02-05 nuolatine globėja.

Tretysis asmuo M. K. ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutinka ir toliau rūpintis vaikais bei toliau būti jų nuolatine globėja. Ieškovo atstovė nurodė, kad tarnybos nuomone M. K. ir toliau būtų tinkama vaikų globėja, bei dėl to nėra pagrindo spręsti šio klausimo, išspręsto ankstesniu teismo sprendimu. Kartu nurodė, kad nėra pagrindo spręsti ir nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimo, kadangi šis klausimas išspręstas ankstesniu sprendimu.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, kad paskirta globėja M. K. tinkamai atlieka vaikų globėjos pareigas, tai klausimas dėl globėjo pakeitimo ar naujo skyrimo nesvarstytinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš atsakovo A. K. valstybės naudai priteistinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, kadangi ieškovas nuo šio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį yra atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Dėl skubaus sprendimo dalies vykdymo

Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268, 270, 282, 406, 407, 496 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: K. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu

Priteisti iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660) 75(septyniasdešimt penkis) eurus žyminio mokesčio(išlaidų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.).

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.