Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-05-30 · Civilinė byla Nr. 2S-313-212/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-09-19Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-30Panevėžio apygardos teismas
  3. e2FB-1715-842/2015Nutartis · 2015-09-23Utenos apylinkės teismas
  4. 2FB-595-842/2017Nutartis · 2017-03-07Utenos apylinkės teismas
  5. 2FB-1672-842/2018Nutartis · 2018-03-02Utenos apylinkės teismas
  6. 2FB-1673-842/2018Nutartis · 2018-04-11Utenos apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-22Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-30
Bylos Nr.
2S-313-212/2014
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01180-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-313-212/2014

Vilma Stukaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01180-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija:122.4;128.11 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 30 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal fizinio asmens K. G. bankroto administratoriaus UAB „Audata“ įgalioto asmens E. J. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal K. G. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Fizinio asmens K. G. bankroto administratoriaus UAB ,,Audata“ įgaliotas asmuo E. J. kreipėsi į teismą dėl kreditorių S. K. ir R. S. kreditorinių reikalavimų netvirtinimo. Nurodė, kad į jį kreipėsi S. K. ir R. S., prašydami įtraukti juos į fizinio asmens K. G. kreditorių sąrašą su 51 900 Lt ir 66 400 Lt dydžio reikalavimais. Kreditoriui S. K. 2013-02-21 Užskaitos sutartimi buvo perduotas turtas, kuriuo buvo užskaityti K. G. 49 000 Lt įsiskolinimo S. K. suma ir 66 400 Lt įsiskolinimo suma R. S., todėl šių kreditorių reikalavimai neturėtų būti tvirtinami.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi fizinio asmens K. G. bankroto byloje patvirtino R. S. 66 400 Lt kreditorinius reikalavimus ir S. K. 49 000 Lt kreditorinius reikalavimus; įtraukė į antros eilės kreditorių sąrašą R. S. su 66 400 Lt kreditoriniu reikalavimu ir S. K. su papildomu 49 000 Lt kreditoriniu reikalavimu. Nustatė, kad 2006-10-25 mokėjimo nurodymu Nr. 658760 R. S. K. G. pervedė 66 400 Lt, o 2008-05-30 nurodymu Nr. 431833 Sigutis K. K. G. pervedė 49 000 Lt. K. G. pripažino, jog nurodytas sumas gavo. Todėl teismas laikė, kad tarp nurodytų asmenų susiklostė paskolos teisiniai santykiai. K. G. teigimu, skola grąžinta pagal 2013-02-21 K. G., jo tėvo A. G. ir R. S. bei K. G. pasirašytą Užskaitos sutartį, kurioje numatyta, kad už mokėjimo pavedimais pervestas sumas A. G. ir K. G. perduoda S. K. 1996-12-19 perdavimo – priėmimo aktu gautą siloso tranšėją, vet. patalpą, mėšlidę, durpių pašiurę ir visą likusią žemės ūkio techniką, įskaitant ir srutų statinę, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas laikė, kad buvo reikalaujama grąžinti skolą ir asmenys siekė sudaryti skolos dengimo sutartį. Antalieptės žemės ūkio bendrovės direktoriaus 1996-12-19 patvirtintu perdavimo-priėmimo aktu A. G. parduotas tvartas su priestatu, siloso tranšėjos, vet. patalpa, mėšlidė, durpių pašiūrė. Dalis sutartyje nurodomų daiktų yra nekilnojamieji, t. y. siloso tranšėjos, mėšlidė, stoginė. Teismo posėdyje A. G. nurodė, kad nekilnojamuosius daiktus - siloso tranšėjas, stoginę, mėšlo saugyklą – pirko iš ūkio už pajus, įregistravęs šių daiktų nebuvo. Todėl teismas darė išvadą, kad pats neįgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus asmuo negalėjo jų ir perleisti.

Užskaitos sutartyje nurodyti daiktai galėjo būti perleisti tik notarine forma sudarytu sandoriu. Perleidžiant nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamame daikte. Priešingu atveju, sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta negalioja.

Užskaitos sutartyje nenurodyta, kokie kilnojamieji daiktai perleidžiami S. K.. K. G. teikė dokumentus, kokius daiktus, kada ir iš ko jis buvo įsigijęs, nurodydamas, kad būtent įvardinami daiktai perduoti S. K.. S. K. pripažino, kad kai kuriuos iš nurodomų daiktų K. G., metęs ūkininkauti, paliko S. K. priklausančioje fermoje, kai kurie jau virtę metalo laužu. Tačiau, teismo vertinimu, jokiuose dokumentuose nenurodžius, kokie konkrečiai daiktai perleidžiami S. K. ar R. S., t. y. nesusitarus dėl sutarties dalyko, esminės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos, negalima daryti išvados, kad jais padengta K. G. skola nurodytiems asmenims. Teismas sprendė, kad K. G. Užskaitos sutartimi nepadengė 66 400 Lt skolos R. S. ir 49 000 Lt skolos S. K., todėl fizinio asmens bankroto byloje patvirtino šių kreditorių reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu fizinio asmens bankroto administratoriaus UAB „Audata“ įgaliotas asmuo E. J. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-18 nutartį panaikinti ir klausimą dėl S. K. bei R. S. kreditorinių reikalavimų tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas užskaitos sutarties nepripažino niekine, nors ir kritikavo jos dalis, todėl iš šios sutarties kylančios teisės ir pareigos bei iš šios sutarties atsiradusios pasekmės yra galiojančios, kol nebus nuginčyta pati užskaitos sutartis. Pagal užskaitos sutartį buvo perduotas nekilnojamas turtas (siloso tranšėjos, stoginė ir mėšlidė), kuris nebuvo įregistruotas kaip A. G. nuosavybė. Šios aplinkybės S. K. pasirašant užskaitos sutartį buvo žinomos ir jis sąmoningai prisiėmė su tuo riziką, be to, šis nekilnojamas turtas yra jam priklausančiame žemės sklype. S. K. kreipėsi į registrų centrą dėl nekilnojamojo turto ir teisių į jį įregistravimo, tačiau gavęs neigiamą atsakymą, apie tai K. G. neinformavo, nebendradarbiavo nei su juo nei su A. G. siekiant tinkamai įforminti su turtu susijusią dokumentaciją, o tiesiog valdė ir naudojosi bei dabar naudojasi užskaitos sutartimi perduotu turtu, ko pasėkoje iš šio turto gauna naudos, tačiau ginčija užskaitos sutartį ir iš jo kylančias pasekmes, kas administratoriaus nuomone neatitinka sąžiningumo kriterijų. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog S. K. ir R. S. neginčija pačios užskaitos sutarties pasirašymo fakto, bei į tai, jog užskaitos šalims buvo žinoma koks kilnojamasis turtas bus perduotas šia sutartimi bei jas tai pilnai tenkino, kadangi tiek S. K., tiek R. S. už perduodamą turtą sutiko atsisakyti savo finansinių reikalavimų pilna apimtimi. Be to, S. K. nurodė, jog dalis perduoto kilnojamojo turto tapo netinkamu naudoti, tačiau jis neginčijo užskaitos sutarties, todėl užskaitos sutarties perduotų daiktų žuvimo rizika tenka būtent jam, kas lemia pareigą atlyginti dėl žuvusių daiktų atsiradusią žalą. Mano, jog teismas netinkamai išnagrinėjo bei neatsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes, kadangi pati užskaitos sutartis nėra nuginčyta bei nėra ginčijamas jos sudarymo faktas, tačiau jos pasekmes pripažįsta absoliučiai negaliojančiomis, taipogi kreditoriai neįrodė, jog bendradarbiavo ir ėmėsi visų priemonių nekilnojamojo turto perleidimo įforminimui, taip pat iš byloje esančių įrodymų akivaizdžiai matyti, jog pagal sutartį bent jau kilnojamasis turtas buvo perduotas bei tai nėra paneigta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotų asmenų S. K. ir R. S. atstovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai patvirtino suinteresuotų asmenų kreditorinius reikalavimus. Bankroto administratorius nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmos instancijos teismo išnagrinėtų įrodymų patikimumą. Iš esmės užskaitos sutartis nebuvo įvykdyta, nes sutartyje minimas turtas nebuvo perduotas. K. G. sudarant užskaitos sutartį negalėjo įvardinti kokią žemės ūkio techniką jis pagal šią sutartį perduoda, todėl šioje sutartyje ir nebuvo išvardinti žemės ūkio technikos pavadinimai ir jų identifikaciniai numeriai. Buvo sutarta, kad K. G. perduos žemės ūkio techniką perdavimo priėmimo aktu pagal įsigijimo dokumentus, tačiau to nepadarė. Nepagrįstai nurodoma, jog tik panaikinus užskaitos sutartį galima pripažinti kreditorinius reikalavimus, nes teismas konstatavo, jog kreditoriniai reikalavimai patvirtinti dėl to, kad pagal pateiktus teismui įrodymus užskaitos sutartis neįvykdyta, t. y. pinigai nei turtu nei kitokiu būdu negrąžinti. Be to, jei K. G. būtų perdavęs žemės ūkio techniką, tai pas jį nebūtų buvę tos technikos įsigijimo dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartis paliktina nepakeista (337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje kilęs ginčas dėl šių kreditorių finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje pagrįstumo ir tvirtinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2013-12-04 nutartimi fiziniam asmeniui K. G. iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Audata“, o 2014-02-12 nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą (t. 2, b. l. 31-34, t. 3, b. l. 33-34). S. K. prašė įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 51 900 Lt reikalavimu, o R. S. - su 66 400 Lt reikalavimu. Abu pateikė dokumentus, patvirtinančius skolos sumas (t. 2, b. l. 150-153).

K. G., S. K., R. S. ir A. G. 2013 m. vasario 21 d. pasirašė Užskaitos sutartį, pagal kurią A. G. ir K. G. už skolą perduoda S. K. 1996 m. gruodžio 19 d. perdavimo-priėmimo aktu gautą siloso tranšėją, vet. patalpą, mėšlidę, durpių pašiūrę ir visą likusią žemės ūkio techniką, įskaitant ir srutų statinę, esančius (duomenys neskelbtini), už S. K. 2008 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 431833 pervestą 49 000 Lt sumą K. G. bei R. S. 2006 m. spalio 25 d mokėjimo nurodymu Nr. 658760 pervestą 66 400 Lt sumą K. G. (t. 2, b. l. 154).

S. K. 2013-04-08 kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą dėl nekilnojamojo turto - siloso tranšėjos, stoginės, mėšlo saugyklos – įregistravimo, tačiau VĮ Registrų centro Utenos filialas 2013-04-25 ir 2013-04-29 sprendimais prašymo netenkino (t. 2, b. l. 161-164).

Apeliantas mano, kad Utenos rajono apylinkės teismas nepagrįstai patvirtino R. S. ir S. K. kreditorinius reikalavimus, nes kreditorių ir K. G. 2013-02-21 užskaitos sutartis nenuginčyta, teismas šios sutarties nepripažino niekine. Pagal užskaitos sutartį kreditorių R. S. ir S. K. skolos buvo padengtos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino užskaitos sutartį kaip skolos padengimo sutartį. Įstatymas reglamentuoja, kad pagal skolos padengimo sutartį skolininkas perduoda savo turtą, kuris kreditoriui neįkeistas, kreditoriui nuosavybės teise kaip užmokestį už savo piniginę ar kitą turtinę skolą. Tokiai sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutarčių taisyklės ir perduodančiam turtą asmeniui (skolininkui) pagal skolos padengimo sutartį, tenka visos pardavėjo pareigos. Sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kai turtas perduodamas kreditoriui (CK 6. 463 str.).

Kaip matyti iš ginčo šalių pasirašytos Užskaitos sutarties už skolą buvo perleidžiamas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, kuris nėra identifikuotas, nenurodytas turto savininkas, sutartis nepatvirtinta notaro. Perleidžiama žemės ūkio technika neišvardinta, nenurodytas jos kiekis (vienetai), techninė būklė, vertė ir pan. Perduoti nuosavybes teisę gali tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo (CK 4. 48 str. 1 d.). Duomenų, kad skolininkas K. G., ar jo tėvas A. G., pasirašydami Užskaitos sutartį, nuosavybės teise valdė sutartyje nurodytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nėra.

Kaip žinia, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6. 393 str. 1 d.). Ši norma yra imperatyvi, o pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Ginčyti tokio sandorio nėra pagrindo, nes jis ir taip nesukuria teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).

Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto administravimo išlaidų priteistinos S. K. bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, 800 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 121, CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš bankrutuojančio fizinio asmens K. G. bankroto administratoriaus UAB „Audata“ administravimo išlaidų 800 Lt (aštuonis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme S. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Teisėja Zina Mickevičiūtė