Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Rimai Bardauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui A. G., tretiesiems asmenims D. K., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dėl vaiko tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką ir iki šiol jos nenutraukė, nors kartu nebegyvena, visiškai nebendrauja, nepalaiko santykių nuo 2010 metų. Nuo tada ieškovė gyvena ir veda bendrą ūkį su trečiuoju asmeniu D. K.. Norėdama inicijuoti santuokos nutraukimą su atsakovu, sužinojo, jog yra būtina išspręsti klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, kurie gimė esant formaliai jų santuokai, dėl kurios jiems ir suteikta atsakovo pavardė, nors jis nėra jų tėvas. Vaikų tėvas yra trečiasis asmuo D. K.. Vaikų ir A. G. nesieja joks dvasinis/emocinis, socialinis ryšys. Vaikai jo kaip tėvo neidentifikuoja. Jie žino, kad jų tėvas yra trečiasis asmuo.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje jie susilaukė dukters, kuri šiuo metu yra pilnametė. 2009 m. gruodžio pabaigoje ji paliko A. G. ir pradėjo gyventi kartu su D. K.. Jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė duktė K., o (duomenys neskelbtini) sūnus G.. Ryšium su tuo, kad santuoka buvo nenutraukta, vaikų gimimo liudijimuose tėvu įrašytas A. G.. Vaikai augo kartu su ja ir D. K.. Jie jį vadina tėvu, tarp jų susiklostę artimi santykiai. Jie žino apie A., bet jį vadina dėde. Tokia situacija buvo nepatogi visiems, todėl jie kreipėsi pas advokatą. Konsultacijos metu jie sužinojo, kad dėl skolos jiems kyla sunkumų nutraukti santuoką ir išspręsti vaikų tėvystę. Teisinių ir socialinių įgūdžių trūkumas nulėmė tai, kad jie tos problemos sprendimą atidėjo vėlesniam laikui. Kasdieniniai rūpesčiai buvo susiję su pagalbiniu ūkiu ir jie tos problemos sprendimu laikinai nesirūpino. Vaikai paaugo, pradėjo domėtis kodėl jų pavardės skirtingos. Ji priėmė sprendimą, kad reikia išspręsti tėvystės klausimą ir vaikų tėvu turi būti įrašytas jų biologinis tėvas D. K..

Atsakovas A. G. ir trečiasis asmuo D. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įtikti tinkamai.

Atsakovas A. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino ieškovės ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes. Gyvendami santuokoje jie turėjo finansinių įsipareigojimų. Suprato, kad tai trukdys nutraukti santuoką. Dėl to jų santuoka formaliai registruota iki šiol. Jis žinojo apie gimusius vaikus, bet jų gimimo liudijimų nematė. Su vaikais jį nesieja jokie ryšiai.

Trečiasis asmuo D. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Patvirtino ieškovės ieškinyje ir teismo posėdyje nurodytas aplinkybes. Suprato, kad dėl žmonos santuokoje buvusių skolų, jai sunku nutraukti santuoką. Su D. G. pradėjo gyventi nuo 2010 m. Jiems gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) gimė dukra K., o (duomenys neskelbtini) sūnus G.. Žino, kad vaikų pavardės yra G. ir G.. Nuginčijus tėvystę, jis su D. G. vyks į notarų biurą dėl tėvystės pripažinimo. Jis žino, kad vaikai gali nepasirinkti K. pavardės, bet jis su tuo sutinka, kad tik vaikams būtų gerai.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tarnybos atstovė Rima Bardauskienė išvadą palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Tėvystės nuginčijimas K. G. ir G. G., siekiant nustatyti kito asmens tėvystę, nepažeis jų geriausių interesų. Tokia išvada pateikta motyvuojant tapačiais ieškinyje nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos aplinkybės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog A. G. ir D. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Iš (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus išduotų (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaikų G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir K. G., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas atsakovas A. G., motina – D. G.. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. birželio 19 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedo matyti, kad D. G. ir D. K. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį nuo 2010 metų. Šį faktą patvirtino trys gyventojai: D. V., J. V., L. B..

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygas, pirmojoje dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Todėl tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovės nepilnamečiai vaikai G. G. ir K. G. gimė ieškovei esant santuokoje su atsakovu A. G.. Todėl ieškovės nepilnamečių vaikų kilmė iš tėvo nustatyta, esant CK 3.140 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, t. y., jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, nepaisant to, kad šalys kartu faktiškai negyveno, jokio ryšio nepalaikė, ieškovė bendrą ūkį vedė su biologiniu vaikų tėvų D. K..

Byloje buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės akte Nr. ES50/2024(01) pateikta išvada, kad D. K. yra vaikų K. G. ir G. G. biologinis tėvas su 99,99 tikimybe. Taip pat byloje nustatyta, kad tarp vaikų ir atsakovo nėra susiklostęs socialinis ryšys. Pastarąją aplinkybę patvirtina byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdžio metu davę paaiškinimus, Tarnybos byloje pateikti 2024 m. liepos 2 d. vaiko nuomonės išklausimo aktai Nr. 4VAIK-184, Nr. 4VAIK-183, iš kurių matyti, kad tiek G. G., tiek K. G. Tarnybos specialistei paaiškino, kad jų tėtis yra trečiasis asmuo D. K., su kuriuo jie ir gyvena, atsakovo A. G. vaikai nepažįsta. Iš to darytina išvada, kad atsakovas ne tik nėra biologinis vaikų tėvas, tačiau tarp vaikų ir atsakovo nėra susiklostęs ir socialinis ryšys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnyje reglamentuota ieškinio senatis. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Atsakovas vaikų gimimo liudijimų nematė, o 2024 m. birželio mėnesį gavęs procesinius dokumentus, turėjo galimybę įsitikinti, kad vaikai registruoti jo vardu. Byloje paskirta ekspertizė patvirtino, kad vaikų biologinis tėvas yra D. K..

Teismas, atsižvelgdamas, kad atsakovas A. G. nėra biologinis vaikų G. G. ir K. G. tėvas, nepilnamečiai vaiko jo nepažįsta, savo tėvu laiko biologinį tėvą, visada kartu gyvenusį ir tebegyvenantį, juos auginantį ir jais besirūpinantį D. K., sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas vaikams nesukels psichologinių pasekmių, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. birželio 11 d. sprendimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos byloje yra 943,35 Eur, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 31,72 Eur, mokėtino žyminio mokesčio suma yra 110,00 Eur. Šios išlaidos priteistino iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 259 – 270 straipsniais, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

nuginčyti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę G. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad A. G. nėra G. G. biologinis tėvas;

nuginčijus A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę G. G., ištaisyti jo gimimo aktuose įrašą išbraukiant duomenis apie tėvą;

nuginčyti A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę K. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad A. G. nėra K. G. biologinis tėvas;

nuginčijus A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvystę K. G., ištaisyti jos gimimo aktuose įrašą išbraukiant duomenis apie tėvą.

Iš atsakovo A. G. priteisti 943,35 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Iš atsakovo A. G. priteisti 110,00 Eur žyminio mokesčio ir 31,72 Eur pašto išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą 5662.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (Raseinių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui), kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose.