Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui R. P., trečiajam asmeniui K. V., V. B., nedalyvaujant atsakovams A. B., V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. B., V. L., trečiajam asmeniui K. V. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos/rūpybos, globėjo/rūpintojo ir turto administratoriaus skyrimo bei vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas A. B. neterminuotai apriboti tėvų valdžią vaikų: V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; V. L. neterminuotai apriboti tėvų valdžią vaiko A. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti vaikams globą/rūpybą; globėju/rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti K. V. ir vaikų globos/rūpybos vietą nustatyti jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. B. ir A. L. po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. L. po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės.

A. B. ir V. L. yra nusišalinę nuo vaikų priežiūros, auklėjimo ir išlaikymo, nėra nuolatinio bendravimo su vaikais, tėvai dėl savo nerūpestingo elgesio, neatsakingumo vaikų atžvilgiu, nevykdo pareigos auklėti ir rūpintis savo vaikais, nėra vilties vaikams grįžti gyventi į šeimą. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Atsakovams taikytos poveikio priemonės neduoda jokių rezultatų. Atsakovams buvo laikinai apribota tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu. Nuo 2007 m. pradžios su šeima dirba socialinis darbuotojas, šeima įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atsakovai vaikus susigrąžino, tačiau jokių išvadų nepadarė ir situacija namuose tik blogėja. Atsakovė yra teista, gydyta nuo priklausomybės alkoholiui, yra taikyta administracinė atsakomybė dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaikų interesams. Šeimai nuolat teikiamos socialinės paslaugos, skiriama socialinė pašalpa. Yra išnaudotos visos socialinės, administracinės, teisinės priemonės teikiant pagalbą atsakovams, kad šie galėtų tinkamai įgyvendinti vaikų teises. Tačiau atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios dėl savo kaltės, t. y. dėl tingumo, aplaidumo ir girtavimo, todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų globos/rūpybos ir globos/rūpybos vietos nustatymo, globėjo/ rūpintojo paskyrimo.

Teismas priimdamas sprendimą vadovaujasi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kurioje nurodoma, kad taikant bet kokias priemones, susijusias su vaiku (teisines ar neteisines), jos taikomos pirmiausiai vertinant vaiko interesus. Tėvų valdžios apribojimas iš esmės yra teisinė sankcija tėvams už tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų nevykdymą ir teisių neįgyvendinimą. Apribojus tėvų valdžią teisinės pasekmės atsiranda tiek tėvams, tiek vaikams, nes tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. CK 3.180 straipsnis nurodo penkis savarankiškus pagrindus tėvų valdžios apribojimui. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimo tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas. Tėvų valdžia gali būti apribota teismui nustačius bent vieną minėtoje normoje nurodytą pagrindą.

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas, kai tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant ir nenori keisti padėties ir gyvenimo būdo, iš ko matyti, kad nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09 § 78). Todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti geriausius vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo diskrecija, atsižvelgiant pirmiausiai į vaiko interesus.

Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų, tačiau ypatinga svarba turi būti teikiama vaiko interesams, kurie priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo gali būti viršesni už tėvų interesus. Svarbiausia, kad nebūtų taikomos priemonės, žalojančios vaiko sveikatą ir raidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Iš byloje esančių gimimo liudijimų ir gimimo įrašų kopijų matyti, kad atsakovė A. B. yra nepilnamečių vaikų V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina, o atsakovas V. L. yra nepilnamečio vaiko A. L., gim. 2004-05-24, tėvas. Nepilnamečio V. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas V. B. yra miręs (44-47 b. l.). Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 19 d. įsakymo „Dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą“ Nr. A-51 matyti, jog atsakovų šeima nuo 2007 m. sausio 19 d. yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. A-869 V. B. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa, o globėju paskirti (duomenys neskelbtini) (94 b. l.). Padėtis nesikeitė, atsakovė toliau girtavo, todėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. A-202 A. L. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa, o globėju paskirti (duomenys neskelbtini), ir A. L. apgyvendintas (duomenys neskelbtini) (93 b. l.), vėliau Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A-676 nuo 2016-06-01 A. L. grąžintas tėvams atsižvelgiant ir į jų prašymą (92 b. l.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė 2008 m. sausio 15 d., 2011 m. birželio 17 d., 2012 m rugpjūčio 21 d., 2014 m. birželio 16 d., 2015 m. rugsėjo 28 d., 2016 m. kovo 7 d. bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnis) (96-95, 97-98, 99-100, 101, 102, 103 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Kriminalinės Policijos Skyriaus rašto matyti, jog 2014-07-24 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį dėl smurto prieš mažametį sūnų A. L., kurio metu nustatyta, kad atsakovė smurtaudama elektros laidu du kartus sudavė A. L. į pilvą (111 b. l.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog: 2016-10-06 V. B. parašė prašymą, kuriame nurodė, kad nebenori gyventi su motina, nes ji nuolat girtauja, būna agresyvi, grasina jį išvežti į psichiatrijos ligoninę, nurodė, kad nori gyventi savo seserimi K. V., todėl Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-10-12 įsakymu Nr. A-1256 nepilnamečiui V. B. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskiriant K. V. ir rūpybos vieta nustatyta su rūpintoja, ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-10-12 įsakymu Nr. A-1254 nepilnamečiui A. L. nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskiriant K. V. ir jo globos vieta nustatyta su ja (60, 90-91 b. l.).

Iš Šiaulių rajono savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos posėdžio protokolų matyti, jog atsakovų šeima yra reguliariai svarstoma dėl netinkamos vaikų priežiūros, fiksuoti duomenys, kad: namuose girtaujama, dažnai nebūna maisto, vaikai neaprūpinti mokyklinėmis prekėmis, atsakovė vaikams rašo atsisveikinimo raštelius, kuriuose nurodo, kad ketina žudytis, namuose mažai vietos, vaikus veža pas gydytojus tik po raginimų, kai atsakovė nebegyveno su atsakovu buvo laikinai nustojusi gerti, keitė savo gyvenimo būdą, tačiau po mėnesio vėl pradėjo gerti ir vėl fiksuota vaikų nepriežiūra, to pasekoje tarp V. B. ir tarp jo motinos dažnai kildavo konfliktai (140-141, 132, 129-131, 135,126-128 b. l.).

Iš byloje pateiktų pakartotinių šeimos aplankymo aktų, pokalbių protokolų, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Gruzdžių seniūnijos tarnybinių pranešimų kopijų, vaiko perdavimo-priėmimo akto, buities tyrimų aktų matyti, jog laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2016 m. spalio mėn., nepaisant pavienių epizodų, kuomet atsakovų namuose buvo rasta patenkinama tvarka ir švara, paruoštas maistas, situacija ir atsakovų vaikų gyvenimo sąlygos bei socialinė aplinka metų bėgyje tik blogėjo, dauguma atvejų fiksuoti duomenys, kad: abu atsakovai buvo neblaivūs, agresyviai nusiteikę, dėl neaiškių priežasčių atsakovė kviečia policiją, vaikais rūpinasi jų močiutė, nes atsakovė nepasirodo namuose keletą dienų, vaikai bijo motinos, nuo jos slepiasi, nes ji šaukia, keikiasi, girtavimo metu namuose šalta, vyrauja netvarka, nešvara, maistas neparuoštas arba jo nėra iš vis, nėra vaistų vaikams gydyti, nenuveda atsakovė sergančio vaiko pas gydytojus (55-87, 121-126 b. l.).

2016-11-21 VĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė pateikė informaciją, kad A. B. yra Psichiatrijos klinikos pacientų registre. Jai nustatyta diagnozė - ūminė reakcija į stresą, žalingas alkoholio vartojimas, adaptacijos sutrikimai (10 b. l.)

A. B. niekur nedirba, darbo biržoje nėra registruota. V. L. taip pat niekur nedirba, tačiau yra registruotas darbo biržoje (51-54 b. l.)

Iš anksčiau įvardintų byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų rašytinių įrodymų, šalių ir trečiųjų asmenų teisme duotų paaiškinimų matyti, jog atsakovų šeimoje laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2016 m. spalio mėnesio, išskyrus pavienių epizodų, kuomet atsakovų namuose buvo rasta patenkinama tvarka ir švara, paruoštas maistas, situacija atsakovų vaikų gyvenimo sąlygos ir socialinė aplinka metų bėgyje tik blogėjo. Dauguma atvejų fiksuoti duomenys apie vaikams itin žalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas - vaikams nesudaromos sąlygos tinkamai raidai, mokymuisi, ko pasėkoje fiksuotas V. B. prastas mokyklos lankomumas be pateisinamų priežasčių (39 b. l.), vaikai gyvena smurtinėje aplinkoje, dažnu atveju tiesiogiai patiria, tiek emocinį, tiek ir fizinį smurtą. Šias aplinkybes patvirtina ne tik duomenys apie atsakovės atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau ir gausi socialinių darbuotojų, Šiaulių rajono savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų per eilę metų surinkta medžiaga.

Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklausta liudytoja socialinė darbuotoja K. S., kuri nurodė, kad atsakovė nuolatos girtauja, padėtis nesikeičia. Keletą kartų gydėsi, tačiau neduota rezultatų. Vaikais nesirūpina, valgyti nepadaryta, vaikai galėjo neiti į pamokas, be to jie šeimoje patiria emocinį smurtą, sudaro visiškai netinkamas vaikams augti ir vystytis gyvenimo sąlygas. Atsakovas neauklėja savo vaiko A. L., visiškai nusišalinęs nuo jo auklėjimo.

Visi anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai, liudytojo parodymai akivaizdžiai rodo, jog atsakovai jau ilgą laiką vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro ypatingai žalingą įtaką vaikų raidai, sveikatai. Atsakovų gyvenimo sąlygos, kuomet vaikų gyvenamojoje vietoje ne tik nėra užtikrinamos būtiniausius jų poreikius turinčios patenkinti sąlygos – tinkamas ir reguliarus maitinimas, tinkamos poilsio ir mokymosi sąlygos, asmeninė higiena, tačiau prie viso to dar ir nuolat patiriamas emocinis, o dažnu atveju ir fizinis smurtas, akivaizdžiai prieštarauja geriausiems vaikų poreikiams, sveikos vaiko aplinkos kriterijui, kenkia vaikų sveikatai ir raidai. Visi šie duomenys leidžia teismui konstatuoti, jog tėvai negeba tinkamai auginti savo vaikus, galbūt ir dėl jų pačių socialinių įgūdžių trūkumo, yra tingūs ir aplaidūs vykdydami savo kaip tėvų pareigas, socialiai neorientuoti į visapusišką vaikų poreikių patenkinimą ir jų poreikius atitinkančių gyvenimo ir vystymosi sąlygų užtikrinimą, nemoka kritiškai ir teisingai vertinti šeimoje susidarančių konfliktinių situacijų ir jų poveikio vaikams. Atsakovų gyvenimo būdas ir vaikams suteikiamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos, požiūris į vaikų auginimą, abejingumas jų kasdieniams poreikiams, nesuvokimas vaikų poreikių, ne tik, kad neužtikrina vaikų geriausių poreikių, tačiau priešingai – ypač kenkia jų sveikatai ir raidai. Byloje nustatyti faktai, jog jau laikinojo tėvų valdžios apribojimo metu buvo fiksuoti tėvų nesugebėjimo atlikti tėvų pareigų atvejai ir po laikinojo tėvų valdžios apribojimo panaikinimo nustatyti netinkamo elgesio su vaikais ir besikartojančio emocinio smurto prieš vaikus atvejai rodo, jog atsakovai nėra linkę keisti savo gyvenimo būdą ir užtikrinti vaikų interesus. Pačių atsakovų elgesys neleidžia objektyviai įsitikinti, jog jie gebės ir yra tvirtai pasiryžę nebegrįžti prie eilę metų praktikuoto ydingo savo gyvenimo būdo. Atsakovai nepateikė nei vieno įrodymo, jog jų namuose vaikams yra sudarytos tinkamos mokymosi sąlygos, bus užtikrintos harmoninga gyvenimo aplinka ir nuolatinė tėvų bei specialistų priežiūra. Visi byloje nustatyti faktai patvirtina, jog atsakovų šeimoje eilę metų vaikams buvo daroma didelė žala, vaikai buvo socialiai apleisti, sąlygos, kuriose vaikai gyvena ir tėvų socialiai neatsakingas ir vaikams itin žalingas elgesys ne tik neužtikrina vaikams saugios gyvenimo ir vystymosi aplinkos, tačiau iššaukia mokymosi problemas. Bylos duomenimis nustatyta, jog valstybė išnaudojo visas teisines, administracines ir socialines priemones suteikiant pagalbą tėvams, kad šie galėtų tinkamai įgyvendinti vaikų teises – teikė socialinę pagalbą, konsultacijas, materialinę paramą, labdarą, tikslu patenkinti atsakovų vaikų fiziologinius ir emocinius poreikius, reguliariai lankėsi atsakovų šeimoje, kontroliavo atsakovų elgesį su vaikais, ragino ir skatino tėvus tinkamai naudoti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, vykdyti tėvų pareigas, rūpintis vaikų mokymusi, vystymusi, sveikata ir kitais svarbiais vaikų auginimo klausimais, esant poreikiui juos drausmino (rašė administracinių teisės pažeidimų protokolus, ko pasėkoje, atsakovė už netinkamą tėvų valdžios panaudojimą ar jos nepanaudojimą buvo bausta administracine tvarka), tačiau visos valstybės pareigūnų išnaudotos priemonės socializuoti šią šeimą ir pagerinti vaikų gyvenimo, vystymosi sąlygas nepasiekė rezultato. Anksčiau aptartų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, jog padėtis atsakovų šeimoje nesikeičia, jie vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nepanaudoja tėvų valdžios jų interesams užtikrinti ar ja piktnaudžiauja, daro ypatingą žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, netoleruotinu pavyzdžiu, smurto proveržiu prieš vaikus, neužtikrina vaikams saugios gyventi ir vystytis gyvenamosios aplinkos ir net būtinųjų vaikų poreikių įgyvendinimo, negeba pašalinti vaikams emociškai ir fiziškai ypatingai žalingos, konfliktinės aplinkos, neužtikrina jų tinkamos priežiūros, augina vaikus nesaugiomis sąlygomis, nesirūpina jų sveikata ir tinkamu gydymu, dėl tokių veiksmų jie pripažintini kaltais dėl savo tėvų pareigų nevykdymo vaikų atžvilgiu. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie teismui leistų įsitikinti, kad padėtis atsakovų šeimoje artimiausiu metu galėtų akivaizdžiai pagerėti, todėl visi anksčiau aptarti atsakovų veiksmai, kuriais neįgyvendinta tėvų valdžia bei įgyvendinta priešingai vaikų interesams ir jų pobūdis vertintini kaip esminiai ribojant tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), todėl teismas įvertinęs tai, jog problemos dėl atsakovų nugebėjimo vykdyti tėvų pareigas yra senos, tėvai daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir esant pakankamai įrodymų byloje, jog atsakovai nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikų poreikiais, atsakovams neįrodžius byloje, jog jie yra materialiai ir socialiai pajėgūs auginti vaikus ir jiems užtikrinti emociškai ir fiziškai saugią gyvenamąją aplinką, teismas laiko, jog V. B. ir A. L. gyvenimas su tėvais neatitiktų jų poreikių ir interesų, būtų jiems žalingas, todėl atsakovei A. B. taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas jos nepilnamečių vaikų V. B. ir A. L. atžvilgiu, o atsakovui V. L. taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas jo nepilnamečio sūnaus A. L. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Atsakovams išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga išlaikyti šį vaiką. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvo sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 str. 2 d, 6 d.). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.

Dėl vaiko globos/rūpybos nustatymo, globėjo/ rūpintojo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikams globą/rūpybą ir nustato jų gyvenamąją vietą. Globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų, o rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų (CPK 3.251 str.). Vaiko globa/rūpyba gali būti: laikinoji arba nuolatinė (CK 3.252 str. 1 d.). Nuolatinė globa/rūpyba nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai (CK 3.256 str.).

Kadangi nepilnamečio V. B. atžvilgiu apribota atsakovės A. B., jo biologinės motinos valdžia, o biologinis tėvas yra miręs, akivaizdu, kad vaikas liko be tėvų rūpybos, vaikas esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, todėl V. B. nustatytina nuolatinė rūpyba (CK 3.251 str. 2 d.).

Kadangi nepilnamečio A. L. atžvilgiu apribota atsakovės A. B., jo biologinės motinos valdžia, ir biologinio tėvo, V. L., valdžia, akivaizdu, kad vaikas liko be tėvų globos, vaikas esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, todėl A. L. nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 str. 1 d.).

Ieškovas prašo vaikų globėja/rūpintoja skirti jų seserį K. V., pas kurią šiuo metu vaikai gyvena. Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-10-12 įsakymo Nr. A-1256, matyti, kad nepilnamečiui V. B. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoją paskiriant K. V., rūpybos vieta nustatyta su rūpintoja, ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-10-12 įsakymo Nr. A-1254 nepilnamečiui A. L. nustatyta laikinoji globa, jo globėją paskiriant K. V. ir jo globos vieta nustatyta su ja. Iš 2016-10-11 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto (13 b. l.) matyti, kad K. V. namuose pagal juose sudarytas sąlygas globojamiems vaikams yra tinkama būti nuolatine vaikų globėja/rūpintoja, nes K. V. namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikų higienai, ugdymui ir poilsiui. Iš medicininės pažymos matyti (14 b. l.), kad K. V. globoti/rūpintis vaikais pagal savo sveikatos būklę gali. K. V. sutuoktinis sutinka, kad jo žmona būtų paskirta nuolatine globėja/rūpintoja ir gyventų pas juos. Abu sutuoktinai dirba, gauna pastovias pajamas (15-16 b. l.) K. V. neteista, nebausta administracine tvarka, ji sutinka, kad ji būtų paskirta vaikų globėja/rūpintoja (12, 21-22 b. l.). Todėl teismas daro išvadą, kad K. V. galės ir sugebės tinkamai prižiūrėti, auklėti vaikus, rūpintis jų sveikata, ugdymu, vystymusi, ginti vaikų asmenines bei turtines teises ir interesus, todėl K. V. skirtina A. L. nuolatine globėja ir globotiniui priklausančio turto administratore, globos vietą nustatant globėjos gyvenamojoje vietoje bei K. V. skirtina V. B. nuolatine rūpintoja ir rūpintiniui priklausančio turto administratore, rūpybos vietą nustatant rūpintojos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 str. 1 p., CK 4.236 str.). Sprendimas dalyje dėl nuolatinės globos/rūpybos nustatymo vykdytinas skubiai (CPK 283 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti išlaikymą V. B. ir A. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur iš kiekvieno tėvo nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovų po 100 Eur kas mėnesį išlaikymą, šios sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečių vaikų poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta, nes vaikų išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnametis V. B. yra sveikas, specialių poreikių neturi, A. L. nustatytas vidutis neįgalumo lygis (48 b. l.).

Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas, tačiau 1 MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Ieškovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė niekur nedirba, gauna socialinę pašalpą po 102 Eur ne pinigine forma, o atsakovas yra nedirbantis ir gauna po 102 Eur socialinę pašalpą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai turėtų nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovų šeimos materialinės sąlygos yra itin sunkios, seniūnija jiems teikia paramą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovų turtinę padėtį, siekiant užtikrinti protingą interesų pusiausvyrą, ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. B. ir A. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50,00 Eur, nuo sprendimo priėmimo dienos, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o iš atsakovo V. L. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50,00 Eur, nuo sprendimo priėmimo dienos iki A. L. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200, 3.208 str., CPK 376 str.).

Nepilnamečių vaikų V. B. ir A. L. globėja/rūpintoja – K. V. - paskirtina šių vaikų turto administratoriumi (CK 3.275 straipsnis, 4.236 - 4.252 straipsniai).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Globėjui/rūpintojui išaiškintinos globėjo/rūpintojo ir turto administratoriaus teisės, pareigos bei atsakomybė (CK 3.271 - 3.276 straipsniai, 4.236 - 4.252 straipsniai).

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Teismui patenkinus ieškovo ieškinį dalinai, iš atsakovų proporcingai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Iš atsakovo V. L. valstybės naudai priteistina – 41,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus ir 18,00 Eur už išlaikymo reikalavimą (50 Eur*12 mėn. *3 proc.). Iš atsakovės A. B. valstybės naudai priteistina – 41,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus ir 36,00 Eur už išlaikymo reikalavimą (50 Eur*2*12 mėn. *3 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1, 5 p., 85 str. 1 d. 3 p.,).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais teismas

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų: V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nuolatinę globą A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nuolatinę rūpybą V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore.

Paskirti K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpintoja ir turto administratore.

Nustatyti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su globėja K. V. jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su rūpintoja K. V. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų 00 euro centų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2017 m. balandžio 3 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 50 Eur (penkiasdešimt eurų 00 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2017 m. balandžio 3 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Išaiškinti globėjui/rūpintojui ir turto administratoriui K. V., globėjo/rūpintojo ir turto administratoriaus teises, pareigas ir atsakomybę.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 59,00 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 77,00 Eur (septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis.

Sprendimo dalį dėl globos/rūpybos nustatymo, globėjo/rūpintojo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.