Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje teisėja Jolita Cirulienė uždarame teismo posėdyje rašytino proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos B. K. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys – B. K. ir I. Č.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. gegužės 13 d. teisme gautas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo sutuoktinio H. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pagal sutuoktinio valią, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą. Pareiškime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis H. K., po kurio mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), ji priėmė palikimą pagal sutuoktinio valią, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą, kurį sudaro bendrosios jungtinės nuosavybės teise drauge su pareiškėju įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), taip pat visi nekilnojamajame turte esantys kilnojamieji daiktai – baldai, indai, nuotraukos, dokumentai ir kita. Pareiškėja su H. K. susituokė (duomenys neskelbtini) ir gyveno santuokoje bei vedė bendrą ūkį iki pat jo mirties. Būdami santuokoje, pareiškėja ir jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartimi pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalis), nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtina prezumpcija, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Taigi, po sutuoktinio mirties pareiškėjai liko 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise, o jos sutuoktiniui H. K. priklausiusią kitą 1/2 dalį turto pareiškėja faktiškai perėmė, pradėdama šį turtą valdyti kaip savo. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su gyvenamąja patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). Pareiškėja drauge su sutuoktiniu pirktame bute gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo pat jo įsigijimo iki sutuoktinio mirties, po kurios pareiškėja liko toliau gyventi bute, iki šios dienos jį prižiūri, tvarko ir moka komunalinius mokesčius, ką pagrindžia teikiamos pareiškėjos vardu sudarytos sutartys, kiti dokumentai bei pareiškėjos vardu atliekami mokėjimai už butui teikiamas paslaugas. Pareiškėja dėl teisinių žinių stokos po savo sutuoktinio mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes tikėjo, kad nekilnojamasis turtas įgytas tik pačios pareiškėjos vardu ir priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjai niekada nekilo abejonių dėl nuosavybės teisės į visą nekilnojamąjį turtą, o ne į jo ½ dalį, kadangi nekilnojamojo turto įsigijimo sutartį pasirašė tik pareiškėja, už buto įsigijimą sumokėjo pareiškėja, buto registracija VĮ Registrų centre buvo atlikta išimtinai pareiškėjos vardu, sutartys dėl vandens tiekimo, elektros energijos tiekimo buvo sudarytos taip pat tik pareiškėjos vardu, sąskaitos išrašomos tik pareiškėjai. Šios aplinkybės lėmė tai, kad toliau pareiškėja jokių veiksmų dėl sutuoktinio palikimo neatliko, nes tikėjo, kad palikimo jai priimti nereikia. Iš notaro išduoto (duomenys neskelbtini) Liudijimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo matyti, kad dėl H. K. palikimo priėmimo po jo mirties paveldėjimo byla notaro biure, kurio veiklos teritorijoje turėjo ir turi būti tvarkytinas mirusiojo asmens turto paveldėjimas, neužvesta ir dėl palikėjo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Vadovaujantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą kartu su pirmos eilės įpėdiniais, o jei jų nėra, sutuoktinis paveldi visą palikėjo palikimą (CK 5.13 str.). Po palikėjo H. K. mirties jo pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai B. K. ir I. Č. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurie pareiškime nurodyti suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjai dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikia, turint tikslą gauti paveldėjimo teisės liudijimą į jos sutuoktinio H. K. palikimą, nes įstatymo nustatytu terminu notarui nepateikus pareiškimo apie palikimo priėmimą, tik kreipdamasi į palikimo atsiradimo vietos teismą (CPK 446 str.), pareiškėja gali įrodyti, kad ji priėmė palikimą pagal sutuoktinio valią, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jo turėtą turtą – drauge su pareiškėja pirktą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat visus sutuoktinio kilnojamuosius daiktus – baldus, indus, nuotraukas, dokumentus ir kita.