Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, neteistas, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais K. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. K. parodė, kad 2023 m. lapkričio 14 d. apie 8.05 val., Vilniuje, jis elektriniu paspirtuku išvažiavo iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) esančią darbovietę. Kelią puikiai žino. Į darbą kasdien važiuoja paspirtuku, nes nuo namų iki pat darbovietės veda dviračių takai. Važiavo vien dviračių takais, vidutiniu maždaug 20 km/val. greičiu. Kiek atsimena, tą dieną kritulių nebuvo, kelio danga buvo sausa. Tuo metu jau buvo šviesu, matomumui trikdžių nebuvo. Pravažiavus Konstitucijos prospektą, jis tęsė važiavimą ties Algimanto Nasvyčio gatve įrengtu dviračiu taku, juo leidosi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Artėdamas prie Algimanto Nasvyčio ir Vytauto Nasvyčio gatvių sankryžos jis sumažino greitį, kadangi matė, kad iš Algimanto Nasvyčio gatvės į Vytauto Nasvyčio gatvę sukdamas į dešinę ketina įvažiuoti automobilis „BMW“. Automobilyje buvo įjungtas posūkio signalas. Nors automobilis nebuvo pilnai sustabdytas, tačiau jo greitis buvo sumažintas iki maždaug 10 km/val. Pagalvojo, kad automobilio vairuotojas jį praleidžia, todėl jis atleido stabdį ir sankryžoje kirsdamas Vytauto Nasvyčio gatvės kelią pradėjo važiuoti dviračių pervaža link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Važiuojant dviračių pervaža pajuto smūgį labiau į kairę koją, po ko jis perskrido jį partrenkusį automobilį ir nukritęs ant šaligatvio nusirideno ant vejos. Sąmonės praradęs nebuvo, iškart atsisėdo ir apsižiūrėjo, ar nėra rimtų sužalojimų. Medikų buvo nuvežtas į „Lazdynų“ ligoninę, kur jam nustatė raktikaulio išnirimą ir dešinės rankos riešo lūžį. Suteikus pirminę pagalbą, jis buvo paleistas gydytis ambulatoriškai. Nepraeinant skausmams, jis maždaug po vienos ar dviejų dienų kreipėsi privačiai į „(duomenys neskelbtini)“ kliniką, kur jam aptiko ir šonkaulio lūžį. Po to kreipėsi ir į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią kliniką, kur jam nustatė dar vieno šonkaulio lūžį. Dėl šio eismo įvykio jis patyrė fizinę, moralinę ir turtinę žalą, todėl prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Dėl patirtos žalos atlyginimo kreipsis į eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovę, po to spręs, ar reikš civilinį ieškinį (b. l. 45-47). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis N. K. parodė, kad prieš pat eismo įvykį jis prie sankryžos artėjo ties A. Nasvyčio gatvės važiuojamąja dalimi įrengto dviračių tako dešine puse. Dviračių tako dešine puse jis įvažiavo ir į dviračių pervažą sankryžoje. Prieš pat susidūrimą jis vairuoto paspirtuko judėjimo krypties nekeitė. Automobilis prieš jį atsirado ganėtinai staigiai, dėl ko jis, kaip anksčiau parodė, tik spėjo persiridenti per jo variklio dangtį. Pirmiausiai susidūrimo metu jo paspirtukas kontaktavo su automobilio priekiniu kairės pusės kampu. Jis pats susidūrimo metu pajautė smūgį į savo kairiąją koją, kadangi ant elektrinio paspirtuko jis stovėjo būtent ją pastatęs arčiau vairo. Tuo metu jo dešinė koja buvo pastatyta ant galinės paspirtuko stovėjimui skirtos dalies. Persivertus per automobilio variklio dangtį, jis krisdamas kūno kairiąja puse trenkėsi į šaligatvio plyteles. Kiek atsimena, susidūrimo metu automobilis buvo tik įvažiavęs į dviračių pervažą, o vėliau, jau sustojus, visiškai atsidūrė ant pervažos. Į įvykio kaltininko draudimo bendrovę jis kol kas nesikreipė (b. l. 48-50).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. N. D. parodė, kad 2023 m. lapkričio 14 d. apie 8.00 val., Vilniuje, vykdama į darbą važiavo dviračiu. Važiavo dviračių taku nuo Upės gatvės pusės link Algimanto Nasvyčio ir Vytauto Nasvyčio gatvių sankryžos. Kiek atsimena, tuo metu dar buvo šiek tiek prietema, kritulių nebuvo, kelio danga buvo sausa. Kažkokių trikdžių matomumui nebuvo. Artėdama prie minėtos sankryžos ji matė, kad už jos šalia Algimanto Nasvyčio gatvės kelio įrengtu dviračių taku elektriniu paspirtuku atvažiuoja vyras. Jis važiavo nuo Konstitucijos prospekto pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Po to, tęsdamas važiavimą, jis dviračių pervaža paspirtuku kirto Vytauto Nasvyčio gatvės kelią. Pastebėjo, kad tuo metu tamsios spalvos lengvasis automobilis, kurio kitų duomenų neįsidėmėjo, priekine dalimi kliudė paspirtuką. Po transporto priemonių susidūrimo paspirtuko vairuotojas šonu nusirideno ant šalia pėsčiųjų tako buvusios žalios vejos. Ji sustojo prie sankryžos ir priėjo prie įvykio metu nukentėjusio vyro, pasiteiravo, ar jam reikalinga pagalba. Nukentėjusysis buvo šoko būsenoje ir nieko neatsakė. Bešnekinant nukentėjusįjį, prie jų priėjo ir automobilio vairuotojas. Atrodo, kad jis ir iškvietė specialiąsias tarnybas. Ji nukentėjusiam paspirtuko vairuotojui paliko savo, kaip įvykio liudininkės, kontaktinius duomenis. Po to, sužinojusi, kad pagalba jau iškviesta, ji toliau tęsė savo kelionę į darbą. Paspirtuką partrenkusio automobilio greičio įvykio metu nurodyti negali, neįsidėmėjo, be to, jo iki susidūrimo nematė. Buvo didelis transporto srautas, todėl jos manymu automobilio greitis negalėjo būti didelis. Paspirtukas prieš įvykį, jos manymu, galėjo važiuoti apie 10-20 km/val. greičiu. Ar prieš įvažiuojant į Vytauto Nasvyčio gatvės kelią kertančią dviračių pervažą paspirtukas buvo pristabdytas ji taip pat nežino, to tiksliai nematė (b. l. 62-64).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad po eismo įvykio N. K. buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kairio petinio raktikaulio sąnario panirimas su sąnarinės kapsulės ir raiščių plyšimais, kairio podyglinio raumens prisitvirtinimo vietos sąnarinio paviršiaus dalinis plyšimas, kairiojo III-io šonkaulio lūžis, dešiniojo trikampio lūžis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais. Neatmetama galimybė, kad visi N. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. lapkričio 14 d. eismo įvykio metu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 69-70).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 14 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, nereguliuojamoje Algimanto Nasvyčio ir Vytauto Nasvyčio gatvių kelių sankryžoje („kryžiaus formos“), iškart už važiuojamųjų dalių sankirtos dešiniojo krašto (žiūrint A. Nasvyčio g. kelio eismo kryptimi nuo Upės g. pusės, t. y. K. P. vairuoto automobilio pirmine judėjimo kryptimi prieš įvykį įvažiuojant į sankryžą) įrengtose apie 2,25 metrų pločio dviračių pervažoje (išilgai A. Nasvyčio g. kelio važiuojamosios dalies besitęsiančio dviračių tako tęsinys) ir už jos esančioje apie 3,5 metrų pločio pėsčiųjų perėjoje (ties A. Nasvyčio g. kelio važiuojamąja dalimi už dviračio tako įrengto šaligatvio tęsinys), skirtų, atitinkamai, dviratininkams ir pėstiesiems kirsti sankryžoje Vytauto Nasvyčio gatvės kelio važiuojamąją dalį. Įvykio vietoje motorinių transporto priemonių eismui nustatytas maksimalus leistinas 50 km/val. greitis. Eismo įvykio metu K. P. vairuotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo Vytauto Nasvyčio gatvės kelyje, nurodytų viena šalia kitos įrengtų dviračių pervažos ir pėsčiųjų perėjos ribose. Automobilis priekine dalimi (nukreipta nuo sankirtos pusės) buvo įvažiavęs į pėsčiųjų perėjos ribas, jo galinė dalis buvo likusi arčiau sankirtos esančioje dviračių pervažoje (visiškai užkirtusi eismą pervaža). Automobilis stovėjo įstrižai Vytauto Nasvyčio gatvės kelio ašinės linijos atžvilgiu (žiūrint nuo sankirtos pusės – pasuktas į kairę), kas bylojo, kad transporto priemone į užfiksuotą padėtį buvo patekta sankirtoje iš Algimanto Nasvyčio gatvės kelio (eismo kryptimi nuo Upės g. pusės) sukant į dešinę. Ant automobilio kėbulo, kitų jo dalių/detalių akivaizdžių apgadinimų ar pėdsakų/žymių, liudijančių kontaktą su paspirtuku, nefiksuota. Eismo įvykio metu nukentėjusiojo N. K. vairuotas paspirtukas po įvykio gulėjo ant važiuojamosios dalies (perėjos ribose), iš dalies palindęs po automobilio priekinės dalies dešine puse. Paspirtukas buvo apgadintas. Be kitų mažesnio masto apgadinimų, buvo nustatyta, kad nulaužtas paspirtuko vairas (b. l. 16-25, 26-33, 37-41).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Teismo vertinimu, kaltinamojo K. P. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis K. P. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad tą dieną važiavo į darbą įprastu maršrutu. Ties sankryža jį išgąsdino kitas automobilis iš kairės pusės. Jis pažvelgė į kitą pusę ir tęsė posūkį į dešinę. Tuo metu akyse pamatė šešėlį, iš karto stabdė, automobilis sustojo, o kai išlipo iš automobilio, pamatė žmogų, kuris sėdėjo ant žemės. Paklausė asmens, ką jam skauda, pasiūlė vandens, atsisėsti į automobilį. Nukentėjusysis sakė, kad jam sukasi galva. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 112-114, 119-121, 124-125).

Kaltinamajam K. P. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir nukentėjusiojo N. K., liudytojos I. N. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, specialisto išvada.

Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamojo K. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Dėl būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, susijusių su K. P., pažymėtina, kad teismui nekyla abejonių, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos sąlygos, t. y. K. P. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino padarytą žalą, kadangi savanoriškai pervedė nukentėjusiajam 500 Eur. Pažymėtina, kad nors nukentėjusysis nepareiškė civilinio ieškinio ir nenurodė patirtos žalos sumos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ketina kreiptis dėl žalos atlyginimo į eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovę. Šiame kontekste teismas pažymi, kad vadovaujantis teismų praktika aplinkybė, kad nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygina draudimo bendrovė, neeliminuoja galimybės kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatavus BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos buvimą (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-354-898/2021).

Teismų praktikoje akcentuojama, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte esanti sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl išvada dėl jos egzistavimo nustatoma atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritiškas požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) bei nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei padarinių sunkumą. Kaip matyti iš K. P. charakterizuojančios medžiagos, jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirbantis, (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Kaip jau buvo minėta, bylos nagrinėjimo metu K. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad K. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl K. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. K. P. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas K. P. sutuoktinės R. P. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, K. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), šia veika padarytą žalą atlygino (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Šiuo atveju atleisti K. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sutuoktinė R. P. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. P. neteista, charakterizuojama teigiamai. R. P. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad savo vyrą pažįsta nuo (duomenys neskelbtini). Jis doras, sąžiningas, visą laikotarpį jį pažino kaip atsakingą, pareigingą, mylintį vyrą ir nuostabų tėtį, todėl šis įvykis padarytas neatsakingai. Šį įvykį aptarė namuose, supranta, kad tai yra atvejis, kuris privertė pamąstyti apie vairavimo atsakingumą įvairiomis situacijomis. K. P. turi nuolatinį darbą, po (duomenys neskelbtini) baigimo visada dirbo, jis vertinamas darbe. K. P. padarytą veiką vertina kaip netinkamą ir nepriimtiną. Kalbasi apie tai, kaip atsakingai vairuoti ir elgtis. Mano, kad yra autoritetas savo sutuoktiniui, nes ilgą laiką gyvena kartu, daug klausimų sprendžia kartu. Moteris turi svarų žodį priimant sprendimus, pas juos šeimoje taip yra. Taigi, teismas nustatė, kad R. P. su kaltinamuoju sieja artimi ryšiai, jie kartu gyvena, yra jau daug metų susituokę, todėl galima pagrįstai tikėtis, kad ateityje R. P. kaltinamojo elgesiui darys pozityvią įtaką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras baigiamoje kalboje sutiko, kad R. P. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad R. P. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes kartu gyvena (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Laiduotoja R. P. nurodė, kad jos darbo užmokestis (duomenys neskelbtini), galėtų sumokėti 1 600 Eur dydžio užstatą, jei teismas paskirtų. Teismas taip pat įvertina, jog laiduotoja esant reikalui buvo pasiryžusi buvo sumokėti 1 600 Eur dydžio užstatą. Laiduotojos sutikimas sumokėti užstatą vertintinas kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojo pareigas, todėl teismas daro išvadą, kad R. P. požiūris į laidavimą yra motyvuotas ir papildomos paskatos priemonės, t. y. užstatas nėra reikalingos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, K. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą (mažesnį už vidurkį) be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kitų klausimų

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Atsižvelgiant į tai, kad K. P. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, (duomenys neskelbtini), be kita ko, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad administracinius nusižengimus už greičio viršijimą padarė (duomenys neskelbtini), bet jis, kaip automobilio savininkas, paskirtas baudas apmokėjo, teismas sprendžia, kad netikslinga skirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Tačiau įvertinus tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, siekiant kaltinamąjį paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų kaltinamajam K. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, sumokant per 4 mėnesių laikotarpį.

Ikiteisminio tyrimo metu K. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

K. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti R. P., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini). Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67, 71 straipsniais, paskirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390 (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. P., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.