- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- I-535-283/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02101-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3
2019 m. vasario 19 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. A. (toliau – ir R. A., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, ir atsakovės atstovas), priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose, atlyginti už laikotarpį nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m. liepos 19 d. R. A. skunde nurodė, kad 2012 m. spalio mėnesį buvo atvežtas į Alytaus PN bausmės atlikimo laikui ir patalpintas į karantino patalpas. Šių patalpų plotas buvo apytiksliai 28 kv. m, jose buvo apgyvendinta 16 asmenų. Karantino patalpose buvo du maži, sunkiai atidaromi langai, kitokios ventiliacijos nebuvo, šioje patalpoje trūko natūralios šviesos, o dirbtinė apšvieta labai silpna. Patalpoje nebuvo stalo, todėl nebuvo, kur atsisėsti ar pasidėti maistą. Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. spalio 22 d. buvo perkeltas į 1 lokalinį sektorių, 21 būrį, 1 gyvenamąją patalpą. Šioje patalpoje buvo šalta ir drėgna; trūko oro; buvo tamsu; trūko gyvenamojo ploto vienam asmeniui; sanitariniame mazge trūko inventoriaus; tekdavo laukti eilėje; nebuvo užtikrintas privatumas. Pareiškėjas 2013 m. gegužės mėnesį buvo perkeltas į baudos izoliatorių, kuriame trūko gyvenamojo ploto vienam asmeniui, be to, patalpos plotą mažino baldai. Dėl minėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, dvasiniais išgyvenimais, orumo pažeminimu, bendravimo sumažėjimu. Prašė netaikyti ieškinio senaties, kadangi anksčiau kreiptis nesugebėjo dėl teisinio išprusimo stokos, nesusipažinimo su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė taikyti ieškinio senatį ir R. A. skundą atmesti. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas šioje pataisos įstaigoje buvo laikomas nuo 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. liepos 19 d. (b. l. 10-13).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pareiškėjas prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisti atlyginimą piniginėmis lėšomis už neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m. liepos 19 d. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas pataisos įstaigoje buvo kalinamas 2012 m. rugsėjo 20 d. iki 2013 m. liepos 19 d.
Atsižvelgus į tai, kad Alytaus PN pateikti asmens bylos duomenys patvirtina, jog R. A. į Alytaus PN atvyko 2012 m. spalio 16 d. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir, atlikęs bausmę, buvo paleistas į laisvę 2013 m. liepos 19 d. ( b. l. 15), daroma išvada, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2013 m. liepos 19 d.
Alytaus PN prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taikomos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).
CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinio senatis yra civilinės teisės reglamentuojamas institutas, teismas, spręsdamas dėl jo taikymo, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-320-248/2017).
CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. CK 1.126 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Teisės moksle ir teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, be kita ko, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu; jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina ne tik, kaip minėta, teisinį stabilumą, bet ir teisinį baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93)).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas siekia, jog būtų atlyginta neturtinė žala, kurią jis patyrė 2012 m. rugsėjo 20 d. – 2013 m. liepos 19 d. dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų šioje įkalinimo įstaigoje, tačiau skundą dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjas pateikė tik 2018 m. rugsėjo 20 d. (b. l. 4). Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas į teismą su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, kreipėsi, praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą.
CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017). Taigi, nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos teisės pažeidimo dieną, atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas privalo įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Tai reiškia, kad įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas jokių paaiškinimų ar įrodymų apie objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, buvimą nepateikė. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises.
Atsižvelgęs į administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo savo iniciatyva atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, jog byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2256/2012, 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-429-442/2016 ir kt.).
Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi ir 1.131 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgus į atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Alytaus PN reikalavimą taikyti ieškinio senatį, nenustačius objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių laiku ginti savo teises, R. A. reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas ir pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. A. skundą dėl 15 000 Eur neturtinės žalos už 2012 m. spalio 16 d. – 2013 m. liepos 19 d. laikotarpį atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.