- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-18
- Bylos Nr.
- ATP-779-579/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03074-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Gražys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto (toliau – Institucija) 2013-04-09 nutarimu V. K. K. nubausta už tai, kad 2012-07-02 14 val. 20 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę, keisdama važiavimo kryptį į kairę, nepraleido tiesiai ta pačia kryptimi greta važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Už šį administracinį teisės pažeidimą V. K. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 110 Lt bauda.
V. K. K. apskundė Institucijos 2013-04-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Kauno apylinkės teismui ir prašė jį panaikinti ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013-06-03 nutartimi nutarė 2013-04-09 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1820195-12 palikti nepakeistą, pareiškėjos Valerijos K. K. skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. K. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir panaikinti Kauno AVPK 2013-04-09 nutarimą skirti jai 110 Lt baudą bei administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti. Be to, pateikė prašymą dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Skunde nurodoma, jog teismas neįvertino aplinkybės, kad ji važiuodama 50 km/h greičiu rikiavosi iš pirmos į antrą juostą, nes reikėjo apvažiuoti kliūtį – stovintį troleibusą. Pažymi, kad toliau važiavo antra juosta nemanevruodama ir nekeisdama važiavimo krypties. Mano, kad policijos pareigūnai aplaidžiai atliko darbą, nes neužfiksavo eismo įvykio aplinkybių, pėdsakų, neapklausė šalia stovėjusio liudininko ir nepatikrino vairuotojo blaivumo. Teigia, kad policijos pateikta medžiaga negali būti vertinama kaip patikima. Nurodo, kad ekspertas neatsakė kokiu greičiu važiavo automobilis „Audi A4“, grafoanalitiniu būdu neišanalizavo savo pateiktos versijos, neatsakė, kodėl „Audi A4“ vairuotojas neištiesino ratų per stabdymo kelią ir ar galėjo M. C. vairuotojas ištiesinti ratus per 3,5-4 m. stabdymo kelią.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo V. K. K. apeliacinio skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą.
V. K. K. skundas tenkintinas.
ATPK 302¹⁰ straipsnis nustato, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliantė iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kodėl skundą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas taip tokių aplinkybių nenustatė, todėl darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
ATPK 127 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš aukščiau aptartos normos seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog byloje netinkamai ištirtos bylos aplinkybės bei nesutinka su teismo nutartyje nurodytu surinktų įrodymų vertinimu. Tiek paaiškinime dėl eismo įvykio, tiek pirmosios instancijos teisme bei apeliaciniame skunde nuosekliai tvirtina, kad važiavo antra eismo juosta nemanevruodama ir nekeisdama važiavimo krypties, todėl eismo įvykis kilo ne dėl V. K. K. kaltės. Šiuos parodymus patvirtino liudytoja apklausta E. B. R., kuri važiavo kartu su V. K. K. eismo įvykio metu, nurodydama analogiškas įvykio aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas V. K. K. kaltę padarius aptariamą pažeidimą grindė šiais bylos įrodymais: ekspertizės akto išvadomis, administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schemos duomenimis, fotonuotraukomis, patrulių tarnybinių pranešimų duomenimis, A. K. paaiškinimu dėl eismo įvykio aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nes 2013-03-27 ekspertizės akte nurodyta, kad buvo nustatytas tik tikėtinas automobilių susidūrimo mechanizmas. Teismo posėdžio metu, vykusio 2013-05-24, ekspertas V. M. paaiškino, kad įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokių pėdsakų, kurie apibūdintų automobilių judėjimo trajektoriją arba susidūrimo vietą, būtent nebuvo užfiksuota nei stiklo šukių, nei automobilio ratų stabdymo arba šoninio slydimo pėdsakų. Dėl šios priežasties negalima buvo apskaičiuoti nei automobilių suartėjimo mechanizmo, nei apskaičiuoti automobilių judėjimo greičių. Ekspertas pažymėjo, kad jeigu būtų viskas užfiksuota, tikėtina, kad detaliau būtų galėjęs išspręsti šį klausimą, todėl buvo duota tikėtina išvada nagrinėjant abiejų eismo įvykio dalyvių nurodomas aplinkybes. Nurodė, kad jeigu būtų pateiktas detalių, šukių išsidėstymas, lokalizacija, atstumai, būtų galima apskaičiuoti ir orientacinius greičius arba maksimalų greitį.
Nurodytos aplinkybės kelia abejones administraciniu kaltinimu V. K. K. dėl pažeidimo padarymo fakto. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo tikrai padarė nurodytą veiką. Pagal ATPK 284 str. nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tuo tarpu nutarties išvada, jog V. K. K. padarytas pažeidimas yra teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 127 str. 2 d., jos kaltė įrodyta visiškai nėra pagrįsta byloje surinktais objektyviais įrodymais. Byloje nebuvo nustatyti ir apklausti jokie pašaliniai asmenys, kurie objektyviai galėtų nurodyti, kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis.
Teismas neturi pagrindo ir negali savo išvadų dėl asmens kaltumo grįsti vien ekspertizės išvada, kurioje pateiktas tik tikėtinas automobilių susidūrimo mechanizmas, nes jokie kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai nepatvirtino, kad V. K. K. padarė pažeidimą už kurį jai paskirta administracinė nuobauda. Nagrinėjamu atveju vertinant byloje esančius faktinius duomenis, apygardos teismas gali daryti tik vienintelę išvadą, kad su 2012-07-02 eismo įvykiu yra susiję abu vairuotojai, t. y. V. K. K. ir A. K., tačiau kuris yra kaltas dėl įvykusio automobilių susidūrimo ir kurio iš šių asmenų veiksmai galėtų būti vertinami kaip važiavimas nesilaikant kelių eismo taisyklėse numatytų reikalavimų, apygardos teismas negali objektyviai nustatyti, kadangi abu eismo dalyviai nurodo skirtingas eismo įvykio aplinkybes, neigia savo kaltę, be to, nei vieno iš jų parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys abejonių nekeliantys įrodymai. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai privalėjo įvykio vietoje užfiksuoti visus pėdsakus, kurie apibūdintų automobilių judėjimo trajektoriją arba susidūrimo vietą, užfiksuoti stiklo šukes bei automobilių ratų stabdymo arba šoninio slydimo pėdsakus, tačiau šių pareigų neįvykdė.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visos abejonės yra vertintinos asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, naudai. Šiuo atveju byloje nėra surinkta neabejotinų įrodymų, kad V. K. K. tikrai padarė jai inkriminuojamą teisės pažeidimą ir kad ji tikrai pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
Todėl byla V. K. K. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius administracinio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 2 p.,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. K. atžvilgiu nutraukti neįrodžius, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 127 str. 2 d.