Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-307-878/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
1-307-878/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47807-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Kaltinamasis
V. G.
Advokatai
Laimius Platūkis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-307-878/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47807-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Rytei Kunigonei,dalyvaujant prokurorei Romutei Švaikauskaitei,kaltinamajam V. G., jo gynėjui advokatui Laimiui Platūkiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba AB „MV GROUP Production” Alitos gamykloje pagalbiniu darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. G. 2020 m. gruodžio 6 d. apie 3 val. Jotvingių - Suvalkų gatvių sankryžoje Alytuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmens, vairavo A. G. vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A4”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai jo kraujyje 4.00 val. nustatyta 1,70 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis V. G. savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino. Parodė, kad jis naktį iš 2020 m. gruodžio 5 į 6 dieną su taksi nuvyko pas draugą S. B. į sodus už Pirmo Alytaus atsigerti, pabaliavoti. Su draugu išgėrė du 0,7 l talpos butelius 35 laipsnių stiprumo trauktinės „Žalios devynerios“. Baigė gerti apie 1-2 val. nakties, tada jis su taksi grįžo į Alytų, (duomenys neskelbtini). Kišenėje turėjo mamos automobilio „Audi A4“ raktelius, juos buvo pasiėmęs dar dieną, nes galvojo, kad gali prireikti automobilio. Nenuėjo namo, sugalvojo pasivažinėti, todėl sėdo už mamos automobilio „Audi 4A“ vairo ir išvažiavo į miesto centrą, nors žinojo, kad yra išgėręs alkoholio, jautėsi apsvaigęs, suprato, kad vairuoti tokios būklės negali. Neblaivus važiuodamas, prie degalinės „Circle K“ nepastebėjo, kad priekyje važiavęs automobilis „Peugeot“ suka į dešinę, ir atsitrenkė į šio automobilio galą, padarė eismo įvykį, sužeidė kito automobilio keleivį. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu nustatė jam 1,71 promilės girtumą. Alkotesterio parodymų neginčijo. Atlikus tyrimus, jo organizme rasta ir kanapių, šią narkotinę medžiagą buvo vartojęs dieną prieš įvykį. Kanapes vartoja labai retai, gyvendamas Olandijoje, šios narkotinės medžiagos parūkydavo, iš Olandijos grįžo apie 2020 m. balandžio 20 d., vėliau savo kuprinėje-lagamine rado užsilikusios „žolės“ ir ją pavartojo. Mamos automobiliu „Audi A4“ jis naudojasi tik retkarčiais, mamą paprašo leisti pasinaudoti automobiliu, šio automobilio raktelius mama laiko ant spintelės. Pats jokio automobilio neturi. Mama daugiausia naudojasi automobiliu „Ford“ Fiesta“, o „Audi A4“ jai yra atsarginis automobilis. Šį kartą, pasiimdamas automobilio raktelius, jis mamos neatsiklausė. Mama žinojo, kad jis įvykio dieną gers alkoholį, jis, išvykdamas iš namų, sakė mamai, kad važiuoja pas draugą švęsti. Mama yra prieš alkoholio gėrimą. Apie tai, kad kaltinamasis vartoja ir narkotines medžiagas, tai yra rūko „žolę“, mama nežinojo, kad kaltinamasis buvo už kanapių vartojimą nubaustas administracine nuobauda, mama sužinojo tik prieš teismo posėdį. Dėl to, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti žemiau aptarti bylos duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d. apie 3 val. jis „Bolt“ automobiliu vyko Alytuje į Suvalkų g. Automobilio vairuotojui ruošiantis sukti į Suvalkų g., į automobilio galą staiga atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis. Iš karto išlipo ir nuėjo prie „Audi“ automobilio vairuotojo. Šis sėdėjo vairuotojo vietoje ir iš pažiūros atrodė neblaivus, nes sunkiai orientavosi aplinkoje, negalėjo nieko paaiškinti. „Audi“ automobilyje jokių kitų asmenų nebuvo. „Bolt“ automobilio vairuotojas pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus, o V. R. paėmė automobilio raktelius iš spynelės ir neleido pasišalinti „Audi“ automobilio vairuotojui, kol šį sulaikė atvykę policijos pareigūnai (1 t., b. l. 30-32).

Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba pavežėju įmonėje „Bolt“ ir 2020 m. gruodžio 6 d. apie 3 val. važiavo savo automobiliu „Peugeot 308“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kartu vyko keleiviai - vyras V. ir moteris S. Jis, važiuodamas Jotvingių gatve, Alytuje, pristabdė savo vairuojamą automobilį ir ketino sukti į dešinę pusę, į Suvalkų gatvę, tačiau staiga pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Po smūgio jis paklausė keleivių, ar šie nenukentėjo. S. pasakė, kad ją ištiko šokas, trūksta oro, o V. nieko nesakė. S. atsisakė greitosios medicinos pagalbos, bet V. pasakė, kad reikėtų medikų apžiūros. Pats liudytojas nenukentėjo. Jis išlipo iš automobilio ir pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Iš automobilio „Audi A4“ vairuotojas nelipo, todėl jis priėjo prie to automobilio, o vairuotojas prasidarė vairuotojo pusės langą. Liudytojas buvo su veidą dengiančia kauke, todėl nuo vairuotojo alkoholio kvapo nejuto, bet vėliau priėjęs V. iš karto pastebėjo, kad automobilio „Audi A4“ vairuotojas galimai yra neblaivus. Apie įvykį jis pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112, atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai bei policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai tiek jį, tiek „Audi A4“ vairuotoją patikrino alkoholio kiekio matuokliu. Dėl įvykio yra kaltas automobilio „Audi A4“ vairuotojas. Liudytojui padaryta turtinė žala dėl automobilio „Peugeot 308“ galinės dalies apgadinimo, ją turi atlyginti kaltininko civilinės atsakomybės draudėjas - draudimo bendrovė „Compensa“ (1 t., b. l. 50-53).

Liudytojas K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2020 m. gruodžio 6 d. dirbo su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu S. B., apie 2.55 val. iš budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu Jotvingių gatvė, Alytuje, kur sankryžoje ties policijos komisariatu į pranešėjo vairuojamo automobilio „Peugeot“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galinę dalį atsitrenkė automobilis „Audi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilyje „Peugeot“ sėdėjusi apie 35 metų amžiaus keleivė jautė galvos skausmą. Įvykio vietoje rado apgadintus automobilius „Peugeot 308“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. M., ir „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. G.. Abu vairuotojus kolega L. R. patikrino alkoholio kiekio matuokliu. E. M. buvo blaivus, o V. G. pirmu pūtimu alkotesteris parodė 1,81 promilių girtumą, o antru pūtimu - 1,71 promilių girtumą. V. G. prisipažino gėręs alkoholį ir su alkotesterio rodmenimis sutiko. V. G. elgėsi neadekvačiai, jis buvo visiškai lėtų veiksmų, ilgai atsakinėjo ir mąstė, ką atsakyti į klausimus, todėl kilo įtarimas, kad jis gali būti vartojęs ir narkotinių medžiagų. Todėl surašė siuntimą atlikti medicininę apžiūrą, paimant tiriamąją medžiagą kraują ir šlapimą, kad būtų ištirta alkoholio koncentracija kraujyje bei nustatyta, ar asmuo vartojo psichiką veikiančias medžiagas. V. G. prasitarė, kad prieš apytiksliai dvi dienas yra rūkęs kanapes („žolę“), todėl buvo apieškotas ir automobilis, tačiau jokių narkotinių medžiagų nerado (1 t., b. l. 44-47).

Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi nuosavybės teise jai priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ji šiuo automobiliu naudojasi nuolat, bet juo pasinaudoti kartais paprašo ir sūnus V. G.. Sūnus automobilio neatsiklausęs neima. Žino, jog sūnus V. G. 2020 m. gruodžio 6 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Sūnus 2020 m. gruodžio 5 ar 6 d. jos neprašė automobilio „Audi A4“ užvedimo raktelio. Automobilio užvedimo raktelis dažniausia būna padėtas buto Alytuje, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, jis nėra labai pastebimoje vietoje, todėl ji nepastebėjo, kada sūnus paėmė automobilio raktelį. Tai pirmas kartas, kai sūnus vairavo neblaivus (1 t., b. l. 38-41).

Įvykio vietos apžiūros 2020 m. gruodžio 6 d. protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Alytuje, Jotvingių - Suvalkų sankryžoje, Jotvingių gatvėje stovi automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio priekinė dalis apgadinta, nukreipta link Pulko gatvės, dešinė pusė yra pirmoje eismo juostoje, o kairė pusė yra antroje eismo juostoje. Priekyje jo stovi automobilis „Peugeot 308“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) jo galinė dalis apgadinta (1 t., b. l. 11-20).

Neblaivumo nustatymo akte 2020 m. gruodžio 6 d. nurodyta, kad V. G. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. V. G. alkotesteriu „Alcotest Drager 510“ Nr. ARJK 0108 pirmuoju tikrinimu 3.05 val. nustatytas 1,81 promilių girtumas, o antruoju tikrinimu 3.22 val. - 1,71 promilių girtumas (1 t., b. l. 54-55).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 2794/2020(01) nurodyta, kad V. G. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, nustatyta mažiausia 2,01 promilės etilo alkoholio. Kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,70 promilės etilo alkoholio ( 1 t., b. l. 61).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte 2020 m. gruodžio 6 d. užfiksuota, kad automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuvežtas adresu Ulonų g. 14K, Alytus (1 t., b. l. 57), o 2020 m. gruodžio 17 d. vyresniojo tyrėjo O. Š. nutarimu grąžinti daiktus automobilis „Audi A4“ grąžintas saugoti savininkei A. G. (1 t., b. l. 76-78, 79-80).

Informacija apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės patvirtina, kad automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), yra registruotas A. G. vardu (1 t., b. l. 93).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje matyti, kad 2020 m. gruodžio mėnesį automobilio „Audi A4 1.9 TDI“, pagaminimo metai 1997, kuras - dyzelinas, kėbulo tipas - sedanas, kategorija M1-AA, variklio darbinis tūris 1896 cm³, variklio galia 81 kW/110 AG, kaina su PVM yra 860 Eur (1 t., b. l. 146).

J. P. IĮ Kilnojamojo turto transporto priemonės Audi A4, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertinimo 2021 m. balandžio 12 d. ataskaitoje Nr. 21-026 ir Transporto priemonės vertinimo pažymoje Nr. 21-026 nurodyta, kad A. G. automobilio „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė prieš sužalojimą yra 340 Eur, sužalotos šios transporto priemonės likutinė vertė yra 108 Eur (2 t., b. l. 4-27).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis K. B. 2020 m. gruodžio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d., dirbdamas su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu S. B., 2.55 val. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu Alytuje, Jotvingių g., kur sankryžoje ties policijos komisariatu į pranešėjo vairuojamo automobilio „Peugeot“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galą atsitrenkė automobilis „Audi“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Nuvykę rado šiuos automobilius apgadintus. „Peugeot“ automobilio vairuotojas E. M. paaiškino, kad, važiuodamas Jotvingių gatve ir pristabdęs prie įsukimo į Suvalkų g., staiga pajuto, kaip į jo automobilio galą atsitrenkė „Audi“ automobilis. E. M., nuėjęs prie „Audi“ automobilio, pamatė akivaizdžiai neblaivų šio vairuotoją, todėl paėmė iš jo automobilio raktelius ir iškvietė policiją. „Audi“ automobilio vairuotojas V. G., policijos pareigūnams atvykus, sėdėjo savo automobilyje vairuotojo vietoje. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jis paaiškino, jog su draugais prieš porą valandų gėrė alkoholį. Paprašytas pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, teigė, jog nieko neturi, viską paliko namuose. V. G. patikrintas alkotesteriu „Drager 7510“ Nr. ARJK 0108, patikros Nr. 1379419, pirmu pūtimu nustatytas 1,81 promilės (testo Nr. 1836, laikas 3.05 val.) girtumas, antru pūtimu nustatytas 1,71 promilės (testo Nr. 1838, laikas 3.22 val.) girtumas. V. G. teigė, jog, važiuodamas Jotvingių gatve, nepastebėjo, kad automobilis „Peugeot“ pradėjo stabdyti, todėl atsitrenkė į jo galinę dalį. Surašius siuntimą atlikti medicininę apžiūrą, V. G. 3.47 val. pristatytas į S. Kudirkos ligoninę kraujo, šlapimo mėginiui paimti. E. M. vairuojamu automobiliu „Peugeot“ taip pat vyko ir S. R. bei V. R.. Atvykę GMP medikai nukentėjusį V. R. išsivežė į Alytaus S. Kudirkos ligoninę, kartu išvyko ir S. R.. Į eismo įvykio vietą iškviesta Operatyvinė grupė bei ekspertas, nubraižyta eismo įvykio schema, surašyti transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai, V. G. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, jam atliktas ir užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Surašius priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, automobilis „Audi“ priverstinai nuvežtas adresu Alytus, Ulonų g. 14K (1 t., b. l. 24-25).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas O. Š. 2021 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d. apie 3 val. V. G. sukėlė ir eismo įvykį, dėl kurio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriuje buvo atliekamas tyrimas ROIK Nr. 07-20-9539431. Eismo įvykio metu galimai buvo sutrikdyta V. R. ir S. R. sveikata, dėl to 2020 m. gruodžio 28 d. buvo gauta specialisto išvada Nr. G 1077/2020 (06) dėl S. R. ir specialisto išvada Nr. G 1078/2020 (06) dėl V. R., iš kurių matyti, kad S. R. sužalojimas nekvalifikuotas, o V. R. padarytas sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. V. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį (surašytas protokolas ROIK Nr. 20126542958) (1 t., b. l. 81-82, 83-86).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo V. G. kaltė įrodyta. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Remiantis bylos duomenimis – paties kaltinamojo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų E. M., V. R., K. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. B. tarnybiniu pranešimu, neblaivumo nustatymo aktu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2794/2020(01) - nustatyta, kad kaltinamasis V. G. 2020 m. gruodžio 6 d. apie 3 val. vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jo kraujyje 4.00 val. nustatyta 1,70 promilės etilo alkoholio, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, yra teisiamas pirmą kartą (1 t., b. l. 109-110). Jis 2018 m. lapkričio 15 d. pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo nubaustas 50 eurų bauda, kuri sumokėta tą pačią dieną, 2021 m. sausio 28 d. pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį nubaustas 150 eurų bauda už sukeltą eismo įvykį, nesilaikius saugaus atstumo, kai nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata, bauda sumokėta 2021 m. vasario 5 d., 2021 m. vasario 12 d. pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį nubaustas 15 Eur bauda už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, bauda sumokėta 2021 m. vasario 18 d. (1 t., b. l. 105-107, 2 t., b. l. 60-62, 29). Į Psichikos sveikatos centro psichikos–priklausomybių stebimų pacientų tapą neįrašytas (1 t., b. l. 103), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 95, 100). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai lengvina jo atsakomybę, be to, jis, motinos padedamas, bylos nagrinėjimo metu savo noru iš dalies atlygino draudimo kompanijai „Compensa“ padarytą turtinę žalą, kurios dydis yra 2 406,71 Eur (2 t., b. l. 45-46, 47, 48), sumokėdamas iš viso 900 Eur, ir siekia su draudimo kompanija visiškai atsiskaityti per 12 mėnesių laikotarpį. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. prašė teismą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato motinos A. G. atsakomybėn. Paaiškino, kad nusikalto pirmą kartą, niekada nėra vairavęs girtas. Mama jam yra autoritetas, klauso jos nuomonės. Su mama bendrauja kasdien, gyvena kartu, dirba tame pačiame darbe, ūkininkauja kartu kaime. Kaltinamasis uždirba, atskaičius mokesčius, 510 eurų (2 t., b. l. 28).

Laiduotoja prašoma skirti A. G. pateikė teismui prašymą atleisti sūnų V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą (2 t., b. l. 3). Nurodė, kad jos sūnaus V. G. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems tyčiniams nusikaltimams, prašo netaikyti laidavimo su užstatu, nes jos materialinė-finansinė padėtis nėra gera, jos pajamos iš darbinės veiklos nėra pakankamos užstatui sumokėti. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jos sūnus nėra piktybiškas. Jai žinoma, kad sūnus nubaustas už narkotikų vartojimą, sužinojo apie tai tada, kai sūnų nubaudė, sūnus parsinešė namo kvitą ir A. G. jį pamatė. Sūnus jai sakė, kad „žolės“ dažnai nevartoja. Namie nėra jautusi „žolės“ kvapo, tik įtarė, kad sūnus gali ją vartoti. Automobilis, kuriuo sūnus padarė nusikaltimą, priklauso jai, šiuo automobiliu ji kartais leisdavo sūnui važiuoti į arbą, į kaimą. Ji pati naudojasi „Ford“ automobiliu. Įvykio dieną sūnus neprašė jos automobilio „Audi A4“ raktelių. Ji žinojo, kur tą vakarą bus jos sūnus, nes jis sakė, kad eina pas draugus pašvęsti. Jos įtaka sūnui reikšminga, sūnus jos klauso. Ji visada sūnų kontroliavo, dabar jį kontroliuos dar labiau. Su V. G. bendrauja kasdien, gyvena vienuose namuose, dirba tame pačiame darbe, kartu vyksta į darbą. Po eismo įvykio vaikas pasidarė ramus ir tapo namisėda, vengia susibūrimų su draugais. Ji neteista (2 t., b. l. 40), nebausta administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 42-44), turi vidurinį išsilavinimą, dirba UAB „MV Group Production“ Alitos gamykloje sandėlininke 40 valandų per savaitę ir UAB „Altemos prekyba“ sandėlininke 5 valandas per savaitę (1 t., b. l. 156-158, 159-161, 162-163), darbdavių charakterizuojama teigiamai kaip draugiška, stropi, sąžininga, atsakinga, pareiginga, iniciatyvi (1 t., b. l. 152, 153), neįrašyta Psichikos ligų ir Priklausomybių ligų registruose (1 t., b. l. 151).

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.). Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

Be kita ko, formuojamoje kasacinėje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė žinojęs, kad būdamas neblaivus, negali vairuoti automobilio, tačiau vis tiek jį vairavo. Tai rodo, kad kaltinamasis puikiai suprato, kad nusikalsta, vairuodamas automobilį vidutinio girtumo laipsnio, tačiau vis tiek elgėsi itin lengvabūdiškai, akivaizdžiai sąmoningai ignoravo įstatymų reikalavimus. Be to, jo organizme buvo rasta ne tik alkoholio, bet ir narkotinės medžiagos. Būtent už šios narkotinės medžiagos vartojimą V., G. praeityje jau buvo baustas administracine nuobauda, tačiau jam skirta nuobauda nebuvo efektyvi bei nepasiekė jai keliamų tikslų, jis ir vėl vartojo šią medžiagą be gydytojo paskyrimo. Tai rodo, kad kaltinamasis linkęs svaigintis. Be to, kaltinamasis vairuodamas buvo ir itin neatsargus, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir dėl to sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti kitų asmenų turtas ir sveikata. Šios aplinkybės neleidžia pagrįstai tikėti, kad kaltinamasis V. G. yra tiek kritiškas nusikalstamai veikai, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Pastebėtina ir tai, kad V. G. 2020 m. gruodžio 5-6 d., tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino metu vyko pas savo draugą ir su juo girtavo, taip nesilaikydamas šio nutarimo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 4 d.) 2.1.7 punkte nurodytų rekomendacijų riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių ir bendravimą su kitų šeimų ar namų ūkių nariais.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-16/2010, 2K-221-693/2017).

Šiuo atveju laiduotoja prašoma skirti kaltinamojo motina neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, dirba dvejose darbovietėse, darbdavių charakterizuojama teigiamai, neįrašyta stebimų dėl psichikos ligų ar dėl priklausomybės ligų pacientų tarpe. Tačiau, įvertinus tai, kad kaltinamasis su savo motina nėra visiškai atviras, pats jai nesako apie savo padarytus teisės pažeidimus, paskirtas nuobaudas, narkotinių medžiagų vartojimą, vertinant ir pačios nusikalstamos veikos pobūdį, kai kaltinamasis vairavo automobilį ne tik būdamas vidutinio girtumo laipsnio, bet jo organizme rasta ir narkotinių medžiagų, kurių jis vartoja ne pirmą kartą – jau anksčiau buvo baustas už tos pačios narkotinės medžiagos vartojimą, teismui nėra pagrindo tikėti, kad A. G. gali daryti kokią nors realią įtaką kaltinamajam V. G.. Akivaizdu, kad iki šiol ji nedarė tokios įtakos V. G. elgesiui. Teisme ji teigė žinojusi, kad sūnus buvo nubaustas už narkotinių medžiagų vartojimą, įtarė, kad jis gali šias medžiagas vartoti, taip pat ji nurodė žinojusi, kad sūnus įvykio dieną, galiojant karantino režimui, vyksta pas draugus pašvęsti, gerti alkoholį, bet ji, kaip matyti, jokių priemonių nesiėmė, kad sūnus laikytųsi karantino režimo rekomendacijų, negirtautų, nevartotų narkotinių medžiagų, netgi neužtikrino, ar sūnus be leidimo nepasiimtų jos automobilio raktelių. Todėl abejotina, kad A. G., kuri nuo pat gimimo augino ir auklėjo savo sūnų, bet neįdiegė jam tinkamo elgesio normų ir vis dėlto niekaip neįtakojo kaltinamojo elgesio, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, sugebės tai padaryti dabar, juo labiau, kad kaip matyti iš jos pateiktų darbo sutarčių, ji per savaitę dirba net 45 valandas, taigi, laiko efektyviai bendrauti su sūnumi ji turi mažai.

Teismas, įvertinęs tiek kaltinamojo asmenybę, tiek laiduotojos galimybių daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį realumą, ir kitas išdėstytas aplinkybes, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo V. G. atleisti pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į tai, jog V. G. teisiamas pirmą kartą, dirba, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, kaltinamajam skiriama sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis - bauda, kurios dydis, įvertinus dar ir tai, kad kaltinamasis, motinos padedamas, iš dalies atlygino ir turtinę žalą draudimo kompanijai, nustatytinas artimas minimaliam. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Į bausmę įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo nuo 2020 m. gruodžio 6 d. 3.00 val. iki 2020 m. gruodžio 6 d. 10.20 val. laikas (viena diena) (1 t., b. l. 111-112, 113-114) (BK 66 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalis), prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Kaltinamojo gynėjas prašo tuo atveju, jei teismas nuspręs nubausti kaltinamąjį baudos bausme, skirtą baudą išdėstyti per 24 mėnesių laikotarpį. Kaltinamasis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, o jo turtinė padėtis nėra gera.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį – gyvena su motina šios bute, dirba, gauna apie 515 Eur atlyginimą per mėnesį, tačiau turės atlyginti dar 1 506,71 Eur draudimo kompanijai padarytos turtinės žalos dėl sukelto eismo įvykio, sprendžia, kad V. G. finansinė padėtis nesudaro galimybės per 2 mėnesius visiškai įvykdyti jam paskirtą baudos bausmę. Atsižvelgęs į kaltinamajam skirtinos baudos dydį, gaunamas pajamas, teismas sprendžia, kad 10 mėnesių terminas skiriamai baudai sumokėti yra proporcingas paskirtos baudos dydžiui ir kaltinamojo finansinei padėčiai. Tuo tarpu gynėjo prašomo didesnio termino nustatymas galėtų formuoti nebaudžiamumo jausmą, todėl šiuo konkrečiu atveju nebūtų pateisinamas.

Pagal BK 68 straipsnio 1 ir 3 dalis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju iš asmens duomenų byloje nustatyta, kad V. G. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad jo organizme rasta dar ir narkotinės medžiagos, į tai, kad, nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams (BK 68 straipsnis), siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Šis terminas skaičiuotinas nuo nutarimo paskirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą priėmimo dienos - 2020 m. gruodžio 6 d. (1 t., b. l. 143-145).

Nusikaltimą V. G. padarė vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, kaltinamojo vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, o ne kaltininkui, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis, yra registruotas ir asmeninės nuosavybės teise priklauso kaltinamojo motinai A. G., taigi, konfiskuotinas turtas šiuo atveju nėra kaltinamojo nuosavybė, o byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant galėtų būti konfiskuotas kitam asmeniui priklausantis turtas.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės „Audi A4 1.9 TDI“, 1997 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje 2020 m. gruodžio mėnesį buvo 860 Eur (1 t., b. l. 146). J. P. IĮ Kilnojamojo turto transporto priemonės Audi A4, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), vertinimo 2021 m. balandžio 12 d. ataskaitoje Nr. 21-026 ir Transporto priemonės vertinimo pažymoje Nr. 21-026 nurodyta, kad A. G. automobilio „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė prieš sužalojimą yra 340 Eur, sužalotos šios transporto priemonės likutinė vertė yra 108 Eur (2 t., b. l. 4-27). Prokurorė siūlo konfiskuoti 340 Eur, tai yra automobilio rinkos vertę prieš sužalojimą atitinkančią pinigų sumą, o gynėjas prašo konfiskuoti 108 Eur, tai yra automobilio rinkos vertę po sužalojimo atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Tuo tarpu asmeniui pateikus objektyvius duomenis, patvirtinančius mažesnę automobilio vertę, teismas, įvertinęs jų pagrįstumą ir objektyvumą, gali skirti mažesnės sumos konfiskuotino turto vertės išieškojimą, nei ta vertė, kuri nustatyta VšĮ „Emprekis“ pažymoje.

Kaltinamasis pateikė automobilio, kuriuo jis padarė nusikalstamą veiką, įvertinimą, atliktą turto vertintojo J. P. IĮ. Atsižvelgiant į tai, kad šioje J. P. IĮ vertinimo ataskaitoje Nr. 21-026 buvo vertintas konkretus automobilis, kurį vairavo V. G., teismas vadovaujasi pateiktoje vertinimo ataskaitoje nustatyta automobilio verte. Remiantis kasacinio teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019), nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis automobilio verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo. Šiuo atveju pagal vertinimo ataskaitą nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio „Audi A4” rinkos vertė prieš sužalojimą buvo 340 Eur. Būtent tokio dydžio suma, atitinkanti automobilio vertę veikos padarymo metu, turi būti išieškota iš kaltinamojo (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris 2020 m. gruodžio 17 d. vyresniojo tyrėjo O. Š. nutarimu grąžintas savininkei A. G., įpareigojant saugoti jį tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas jo teisėtai savininkei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubausti 51 MGL dydžio (2 550 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL dydžio (1 700 eurų) baudą.

Į bausmę įskaityti V. G. laikino sulaikymo nuo 2020 m. gruodžio 6 d. 3.00 val. iki 2020 m. gruodžio 6 d. 10.20 val. laiką (vieną dieną), ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad V. G. turi sumokėti 33 MGL dydžio (1 600 Eur) baudą

Nustatyti, kad 33 MGL dydžio (1 600 eurų) bauda privalo būti sumokėta per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš V. G. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 340 (tris šimtus keturiasdešimt) eurų.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Automobilį „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti valdyti, naudotis ir disponuoti teisėtai savininkei A. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Išaiškinti V. G., kad jis:

1. privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas bei BK numatytos taisyklės.

3. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Teisėja Inga Liubinienė