- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-21
- Bylos Nr.
- e1-3389-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48342-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- R. L.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyventis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vidurinio išsilavinimo, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. L. 2020 m. gruodžio 11 d., apie 00.15 val., Vilniuje, Baltupio gatvėje, ties viešojo transporto stotele pavadinimu „Mokyklos“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 bei 17 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius – sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgeseną, nerišlią kalba, nekoordinuotus judesius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, jog 2020 m. gruodžio 10 d. apie 23.00 val. grįžo iš Marijampolės darbo reikalais. Važiuodamas į Vilnių išgėrė 0,5 l talpos 4 skardines alaus. Paleido savo vairuotoją Baltupio gatvėje ir pats važiavo namo. Važiuojant link namų pamatė, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Sustojo stotelėje, priėję pareigūnai paprašė pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė tikrintis blaivumą, nes buvo pasimetęs, blogai jautėsi. Automobilis „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra naudojamas panaudos sutartimi ir priklauso R. U.. Prisipažįsta, kad vairavo neblaivus, labai dėl to gailisi.
Liudytojas M. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 11 d. apie 00.09 val. važiuojant Vilniuje, Geležinio Vilko gatve, kryptimi link Santariškių, netoli naujo viaduko vedančio link Jasinskio gatvės, priešais save, jo važiuojamoje gatvės pusėje, pastebėjo į jį šviečiančius priekinius automobilio žibintus ir pamatė, kaip gatvėje sukasi automobilis. Automobilis „Lexus“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkęs į kairėje pusėje esantį kelio atitvarą, vėl pasisuko tinkama kryptimi ir keistai manevruodamas nuvažiavo Geležinio Vilko gatve. Tai pamatęs jis iš karto paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Kalbant telefonu su dispečere jis važiavo paskui minėtą automobilį, kuris vietomis viršijo greitį, važiuodavo apie 80-90 km/h greičiu, keistai manevravo. Važiavo paskui tą automobilį iki Baltupio gatvės, automobilis vienu metu buvo sustojęs, kai jau nuo Geležinio Vilko gatvės pasuko į Baltupio gatvę. Pradėjus automobiliui vėl važiuoti, jis važiavo paskui ir pamatė atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį, kurie jį sustabdė. Nežino, ar vairuotojas buvo galimai neblaivus, tik matė, kaip jis keistai manevravo, atsitrenkė į atitvarus ir pasišalino, dėl to paskambino policijai.
Liudytojas R. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. L. iš jo nuomuojasi automobilį „Lexus“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal panaudos sutartį. Nežinojo, kad R. L. 2020 m. gruodžio 11 d. vairuos automobilį neblaivus, tai sužinojo, tik tada, kai jam paskambino tyrėja.
Iš 2020 m. gruodžio 11 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog R. L. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo atsisakė tikrinis blaivumą matavimo prietaisu.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės M. K. 2020 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 11 d. apie 00.10 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Geležinio Vilko g., automobilis „Lexus“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsistrenkė į atitvarus ir šalinasi link Linkmenų „Rimi“. Patruliai V1711 ir V1718 sustabdė minėtą automobilį apie 100 m nuo Mokyklos g.-Baltupio g. sankryžos, važiuojant link Santariškių. V1711 pranešė, kad vairuotojas atsisako tikrintis blaivumą, todėl išvežtas į Operatyvaus valdymo skyrių. Atvykus į vietą, pamatė, kad minėtas automobilis akivaizdžiai apgadintas po eismo įvykio – apgadinti priekinis bamperis, valstybiniai numeriai, variklio dangtis ir dešinės pusės priekinis žibintas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės būrio vado 2020 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 11 d. apie 00.13 val. patruliuojant kartu su A. E., iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Geležinio Vilko g., automobilis „Lexus“, (Valst. Nr (duomenys neskelbtini)), apgadinęs gatvės atitvarus pasišalino iš eismo įvykio vietos ir važiuoja link Ozo gatvės. Apie 00.15 val. pranešta, kad nurodytas automobilis važiuoja link Baltupių mikrorajono. Sustabžius minėtą automobilį Baltupio g., maršrutinio transporto sustojime „Mokyklos“, pastebėjo, kad sustabdyto automobilio apgadintas priekis. Priėjus prie vairuotojo, už vairo sėdėjo vyras, kuris elgėsi neadekvačiai, neužgesino automobilio, neatidarė durelių, kažko ieškojo automobilyje. Aiškiai matėsi, kad yra neblaivus. Jam (būrio vadui) atidarius automobilio dureles, automobilis lėtai pradėjo judėti į priekį. Pareikalavo, kad asmuo užgesintų automobilį. Kadangi vairuotojas nesiorientavo aplinkoje, nesuvokė reikalavimų, užgesinę automobilį, vairuotoją jėga ištraukė iš automobilio ir pasodino į tarnybinį transportą. Vairuotojas neprisistatė, paklausus, ar nusistatys girtumo laipsnį, vairuotojas teigė, kad jį sulaikė be pagrindo, jis automobilio nevairavo ir kokiu pagrindu jam bus nustatomas girtumas. Kelis kartus aiškiai paklausė asmens, ar sutinka nusistatyti girtumą, pasakė jam, kad atsisakymas yra prilyginimas sunkiam girtumui. Dar kartą paklausus, ar nusistatys girtumą, asmuo išsisukinėjo, kalbėjo nerišlius dalykus, girtumo alkotesteriu nesitikrino. Pristačius į policijos komisariatą, nustatyta, kad tai R. L..
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2020 m. gruodžio mėn. duomenimis, automobilio „Lexus“ (2007 m., visureigis) kaina su PVM yra 6 580 Eur.
Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Lexus“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra R. U..
Motyvuojamoji dalis
R. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. KET 14 punkte numatyta, be kita ko, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, o pagal KET 17 punktą, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis R. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. gruodžio 10 d. apie 23.00 val., važiuodamas iš Marijampolės į Vilnių, išgėrė 0,5l talpos 4 skardines alaus. Paleidęs savo vairuotoją Baltupio gatvėje pats važiavo namo. Važiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai, jis sustojo stotelėje. Priėję pareigūnai paprašė pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė tikrintis, nes buvo pasimetęs, blogai jautėsi. Taigi matyti, kad kaltinamasis R. L. pripažino vengęs neblaivumo patikrinimo. Be to, iš pranešėjo, liudytojo M. V., kuris pirmasis pamatė keistai manevruojantį automobilį, duotų ikiteisminio tyrimo metu parodymų matyti, kad 2020 m. gruodžio 11 d. apie 00.09 val. važiuojant Vilniuje, Geležinio Vilko gatve, kryptimi link Santariškių, jo važiuojamoje gatvės pusėje, pastebėjo į jį šviečiančius priekinius automobilio žibintus ir pamatė, kaip gatvėje sukasi automobilis. Automobilis „Lexus“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsitrenkęs į kairėje pusėje esantį kelio atitvarą, vėl pasisuko tinkama kryptimi ir keistai manevruodamas nuvažiavo Geležinio Vilko gatve. Jis važiavo paskui minėtą automobilį, kuris vietomis viršijo greitį, važiuodavo apie 80-90 km/h greičiu, keistai manevravo. Baltupio gatvėje pamatė atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį, kurie jį sustabdė. Nežino, ar vairuotojas buvo galimai neblaivus, tik matė, kaip keistai manevravo, atsitrenkė į atitvarus ir pasišalino. Taigi tokie liudytojo parodymai tik sustiprina pagrindą manyti, kad R. L. išties vairavo neblaivus. Tuo tarpu Patrulių rinktinės būrio vado tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad sustabžius minėtą automobilį pastebėjo, kad apgadintas automobilio priekis. Priėjus prie vairuotojo, už vairo sėdėjo vyras, kuris elgėsi neadekvačiai, neužgesino automobilio, neatidarė durelių, kažko ieškojo automobilyje. Aiškiai matėsi, kad yra neblaivus. Jam (būrio vadui) atidarius automobilio dureles, automobilis lėtai pradėjo judėti į priekį. Pareikalavo, kad asmuo užgesintų automobilį. Kadangi vairuotojas nesiorientavo aplinkoje, nesuvokė reikalavimų, užgesinę automobilį vairuotoją jėga ištraukė iš automobilio ir pasodino į tarnybinį transportą. Vairuotojas neprisistatė, paklausus, ar nusistatys girtumo laipsnį, vairuotojas teigė, kad jį sulaikė be pagrindo, jis automobilio nevairavo ir kokiu pagrindu jam bus nustatomas girtumas. Kelis kartus aiškiai paklausė asmens, ar sutinka nusistatyti girtumą, pasakė jam, kad atsisakymas yra prilyginimas sunkiam girtumui. Dar kartą paklausus, ar nusistatys girtumą, asmuo išsisukinėjo, kalbėjo nerišlius dalykus, girtumo alkotesteriu nesitikrino. Aplinkybę, jog vairuotojas vengė neblaivumo patikrinimo, patvirtina bei detalizuoja vyriausiosios patrulės M. K. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, jog patruliai, sustabdę minėtą automobilį, pranešė, kad vairuotojas atsisako tikrintis blaivumą. Štai ir iš 2020 m. gruodžio 11 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog R. L. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo atsisakė tikrinis blaivumą matavimo prietaisu. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Teismas, atsižvelgamas į neblaivumo nustatymo akte užfiksuotas aplinkybes, jog tikrinimo metu R. L. buvo nustatytas ir šis neblaivumo požymis – neadekvati elgsena, kas iš esmės užfiksuota ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, šioje dalyje tikslina kaltinimą nurodant, jog „policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgeseną, nerišlią kalba, nekoordinuotus judesius“. Pažymėtina, jog toks tikslinimas neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui ir nesunkina R. L. teisinės padėties.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, R. L., 2020 m. gruodžio 11 d., apie 00.15 val., Vilniuje, Baltupio gatvėje, ties viešojo transporto stotele pavadinimu „Mokyklos“, pažeisdamas KET 14 bei 17 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Lexus“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius – sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgeseną, nerišlią kalba, nekoordinuotus judesius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo R. L. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. L. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei prašo išskaidyti mokėjimą.
Dėl R. L. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę R. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam R. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas atsisakė tikrintis girtumą. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. L. – yra vidutinio amžiaus, dirbantis, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, veikos padarymo metu baustas administracine tvarka, turėjo galiojančią nuobaudą, paskirtos baudos nesumokėtos, kurių suma sudaro apie 3 700 Eur, be to, iš esmės visi jo padaryti nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. L. baustas administracine tvarka už analogiško nusižengimo padarymą, kai nesileido patikrinti neblaivumo. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, R. L. yra linkęs gana sistemingai elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, jis nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis, iš esmės matyti, jog jo elgesys kartojasi ir nėra atsitiktinis. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad R. L. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas viršijantis šios rūšies bausmės minimalų dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
R. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 11 d. 00.25 val. iki 2020 m. gruodžio 11 d. 14.15 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Teismas, įvertinęs R. L. skirtinos baudos dydį, jog jis turi gana didelę sumą nesumokėtų baudų, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo leisti tai padaryti dalimis, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus ir šešis mėnesius.
Kaltinamajam R. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo R. L.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, R. L. pažeidė KET 14 ir 17 punktų reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustatė neblaivumo požymius, vengė neblaivumo patikrinimo. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiame kontekste pažymėtina, jog nors kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemones, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui spręsti dėl BK 68 straipsnio numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, kadangi skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad jis vairavo, būdamas neblaivus ir nustačius visus neblaivumo požymius vengė neblaivumo patikrinimo, važiavo gana ilgą atkarpą miesto gatvėmis tamsiu paros metu, vairavo neturėdamas teisės, kuri jam atimta už analogiško nusižengimo padarymą iki 2021 m. vasario 16 d., iš esmės visi jo padaryti nusižengimai susiję su kelių eismo taisyklių pažeidimais, taigi matyti, kad toks R. L. elgesys besikartojantis, jis išvadų dėl savo elgesio nepadarė, todėl spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 11 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam R. L., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Lexus“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo jis naudojasi panaudos sutarties pagrindu ir kuris priklauso R. U.. Tai patvirtino pats kaltinamasis ir liudytojas R. U., be to, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš R. L. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. L. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra vidutinio amžiaus, dirbantis. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė su PVM siekia 6 580 Eur, t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Lexus“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo yra būtinas. Šiuo metu pagal duomenų bazę „Emprekis“, kurioje aktualaus automobilio kaina 2020 m. gruodžio mėnesiui nustatyta 6 580 Eur, neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Dėl proceso išlaidų
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą proceso išlaidas, inter alia (be kita ko), sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos (BPK 103 straipsnio 5 punktas), taip pat kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (to paties straipsnio 6 punktas). Sumos, išleidžiamos daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, laikyti ar persiųsti, gali būti susijusios ir su jų transportavimu, saugojimu. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Tokiu daiktu – nusikaltimo padarymo priemone – teismų praktikoje pripažįstama transporto priemonė, kurią vairuodamas kaltininkas padaro nusikalstamą veiką, susijusią, pvz., su eismo saugumo taisyklių pažeidimu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-7-156-222/2020).
Šioje byloje prokuroras prašė priteisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai proceso išlaidas – 12 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tai, kad saugojimo ir transportavimo išlaidos susidarė dėl R. L. padarytos nusikalstamos veikos, byloje turėtos automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidos –12 Eur pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. L. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 11 d. 00.25 val. iki 2020 m. gruodžio 11 d. 14.15 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti R. L. nubaustu galutine 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda.
Paskirti R. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 11 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. L. automobilio „Lexus“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 6 580 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 12 Eur išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti 12 Eur (dvylika eurų) proceso išlaidų iš R. L. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, įpareigojant jį pervesti šią sumą į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas.
Nustatyti R. L. vienerių metų ir šešių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.