Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2017-07-03 · Civilinė byla Nr. 2VP-6505-589/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-03
Bylos Nr.
2VP-6505-589/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00008-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Pareiškėjas
E. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-6505-589/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00008-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.2.3.2; 3.2.7.1 (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. liepos 3 d.Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui antstoliui Sauliui Ramanauskui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – mažiausiai 14 dienų sustabdyti paskelbtas jos buto antrąsias varžytines. Nurodo, kad gavusi antstolio Sauliaus Ramanausko pranešimą apie varžytinių paskelbimą 2017 m. birželio mėn., nori apskųsti šiuos antstolio veiksmus, kaip netinkamus ir pažeidžiančius jos teises. Pareiškėjos nuomone, turi būti atlikta pakartotinė turto ekspertizė ir su jos rezultatais turi būti tinkamai ir laiku supažindintos visi suinteresuoti asmenys arba turi tūri suteiktas mažiausiai vieno mėnesio terminas pačiai pareiškėjai (skolininkei) rasti lėšų ir tinkamai atlikti turto įvertinimo ekspertizę. Kadangi nekilnojamojo turto kainos sparčiai kyla, o nuo atliktos ekspertizės praėjo jau beveik metai, antstolis privalėjo iš naujo įvertinti varžytynėse rengiamą parduoti turtą. Nesustabdžius varžytynių, pareiškėja patirs didesnius nuostolius, nei juos patirtų, tinkamai įvertinus jos turtą. Pareiškėja kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo jau tris kartus ir šiuo metu taip pat laukia atsakymo iš šios įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo įvertinti, ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus, ar juo nesiekiama nepagrįstai apriboti atsakovo teises, ar ieškovas sąžiningai naudojasi procesine teise prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar jis vykdo kooperavimosi pareigą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas, pagrįstas rašytiniais įrodymais. Vien tik nurodymas, kad yra prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, nėra pagrindas jų taikymui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, prašydama sustabdyti vykdymo veiksmus – sustabdyti paskelbtas jos buto antrąsias varžytines, nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius būtų pažeisti pareiškėjos interesai ir iškiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Pareiškėja tik formaliai nurodė prašymą stabdyti paskelbtas varžytines, motyvuodama tai sparčiai kylančiomis nekilnojamojo turto kainomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šį teiginį. Todėl byloje nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininkės teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Antra vertus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra yra sudėtinga ir brangi. Prašymo tenkinimas žymiai padidintų bylinėjimosi išlaidas, o įstatymas įpareigoja teismą ir šalis laikytis ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-392-381/2015).

Be to, susipažinus su pareiškėjos prašymo turiniu, teismas sprendžia, kad nėra aišku, ar pareiškėja jau yra pateikusi skundą antstoliui dėl antstolio veiksmų ar dar tik ketina jį teikti ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo padavimo. Tuo atveju, jeigu pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo padavimo, vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiškėja prašyme turi nurodyti priežastis, dėl kurių skundas nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjos interesams, ir sumokėti pusės CPK 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Motyvuotu ir įrodymais pagrįstu pareiškėjos prašymu dėl sunkios jos turtinės padėties teismas nutartimi užstato dydį gali sumažinti. Jeigu pareiškėja pateikė skundą antstoliui ir pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ji vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, pateikdama teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepateikė nei prašyme nurodyto antstolio Sauliaus Ramanausko pranešimo apie antrųjų varžytinių paskelbimą 2017 m. birželio mėn., nei duomenų, apie tai, ar jau yra pateikusi skundą antstoliui dėl antstolio veiksmų ar dar tik ketina jį teikti ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo padavimo, tai pat įrodymų, patvirtinančių, kad yra sumokėjusi užstatą ir yra kreipusis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Pareiškėjai išaiškintina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas byloje neužkerta kelio, pateikus papildomus duomenis, argumentus ir įrodymus, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos E. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui antstoliui Sauliui Ramanauskui atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėja Rita Dambrauskaitė