- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- 1S-438-574/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- E. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. B. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2023 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. RV-25-3341 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. E. B. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu minėtas nuosprendis pakeistas dalyje dėl bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartimi į E. B. paskirtą bausmę papildomai įskaitytas suėmime Jungtinėje Karalystėje pagal Panevėžio apygardos teismo išduotą Europos arešto orderį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 3 d. išbūtas laikas. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis pakeista, į E. B. paskirtą bausmę papildomai įskaitytas suėmime Jungtinėje Karalystėje pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. vasario 28 d. išbūtas laikas.
3. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nutartimi E. B. padaryta nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
4. E. B. bausmės vykdymo pradžia – 2018 m. gruodžio 14 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 8 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. spalio 11 d. – 6 mėnesiai 24 dienos.
5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. RV-25-3341 nuteistajam E. B. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, rekomenduojant nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse.
6. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis E. B. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė padaręs išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad E. B. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Šalies argumentai
7. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis E. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
7.1. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarime sakoma, kad teismo nutartis yra vienkartinio taikymo individualus teisės aktas, teismo sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimai turi būti racionalūs – turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų nutarčiai pagrįsti; nutartyje negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių; sprendimai turi būti aiškūs. Neabejotinai tokie pat kriterijai turi būti taikomi ir skundžiamai nutarčiai, tačiau joje nėra pakankamai teisinių argumentų, kuriais turi būti grindžiamas sprendimas.
7.2. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad jam niekada nebebus galima taikyti lygtinio paleidimo instituto. Skundžiamoje nutartyje daug dėmesio skiriama retrospektyvinio pobūdžio aplinkybėms, t. y. aplinkybėms apie tai, jog jo padarytas nusikaltimas, už kurį buvo nuteistas dar 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, priskiriamas prie sunkių, jog jis kadaise buvo padaręs pavienius kalinimo rėžimo pažeidimus. Nagrinėjamas klausimas susijęs ne su bausmės už tą veiką skyrimu, o BVK 82 straipsnio normos taikymu kurioje ir įtvirtinta sąlyga, jog tokią nusikalstamą veiką padariusiems nuteistiesiems ir gavusiems tokią bausmę, kaip jis, lygtinis paleidimas galimas atlikus ne mažiau kaip pusę laisvės atėmimo bausmės.
7.3. Jis negali pakeisti savo praeities, tačiau iš praeities klaidų padarė išvadas. Tai pastebėjo ir įvertino pataisos įstaigų pareigūnai, jis yra skatintas už gerą elgesį, visų galimų užsiėmimų lankymą ir tvarkos laikymąsi. Jį prižiūrintys pareigūnai įvertino jo pastangas, atitikimą kriterijų, nustatytų ir iškeltų jam planų vykdymą, jis 3 kartus buvo išleistas išvykti į namus trims paroms. Išvykęs nusižengimų nepadarė, laikėsi nurodymų ir laiku grįžo. Dėl šios priežasties buvo teiktas siūlymas dėl bausmės atlikimo sąlygų keitimo, 2023 m. rugpjūčio 31 d. buvo nuspręsta pakeisti jo bausmės atlikimo sąlygas ir perkelti jį į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą.
7.4. Šiuo metu nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. jis atlieka bausmę atviro tipo kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini) ir savaitgaliais išvyksta į namus. Jau beveik 3 mėnesius gyvena atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, integruojasi į darbo rinką, į visuomenę ir į socialinį gyvenimą. Per šį laikotarpį, nuobaudų, nusižengimų nebuvo, laikosi tvarkos, yra pateikęs visus reikalingus dokumentus, kad po galimo lygtino paleidimo turės kur gyventi ir bus priimtas į darbą.
7.5. Supranta, kad pritaikius lygtinį paleidimą, neatlikta bausmės dalis nebus panaikinta, t. y. nuo bausmės visiškai nebus atleistas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų – tai tokia nuteistojo atleidimo nuo tolesnio faktiško laisvės atėmimo pataisos įstaigoje nepasibaigus bausmės laikui rūšis, kuria nustatomos tam tikros sąlygos ir siekiama skatinti asmenį toliau taisytis prižiūrimam atitinkamų priežiūros institucijų. BVK 82 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad priėmus sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, nuteistajam vykdoma probacija.
7.6. Mano, kad vienas iš pirmųjų bausmės skyrimo tikslų – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jo atžvilgiu jau yra pasiektas, o kiti, teismo kadaise jam skirtos bausmės tikslai neabejotinai gali būti pasiekti ir probacijos sąlygomis. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne vien tik bausmės tikslais, bet ir lygtinio paleidimo tikslais. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) pabrėžiamas toks lygtinio paleidimo tikslas – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sudarius tai skatinančias sąlygas ir prižiūrint po paleidimo, bei taip prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikaltimų mažinimo.
7.7. Precedentas, kuris turėtų prisidėti prie teismų praktikos formavimo: Kauno apygardos teismas 2022 gegužės 2 d. priėmė nutartį nuteistojo D. U. atžvilgiu. Šioje nutartyje nurodoma, kad teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių D.U. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Tuo labiau, remiantis ankščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti“.
7.8. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje yra cituojama Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018 ir kitos. Šioje nutartyje sakoma, kad pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (<...>) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės <...>. Vilniaus miesto apylinkės teismas cituodamas šią Vilniaus apygardos teismo nutartį akcentuoja tai, kad šiose nutartyse yra sakoma, jog būtina įvertinti padaryto nusikaltimo sunkumą ir visiškai ignoruoja tai, kad šiose pateiktose nutarčių citatose pagrindinis akcentas turi būti dedamas į žodžius, kad būtina vertinti ar „nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, t. y. ar teismo paskirta bausmė jau padarė poveikį nuteistajam. Jam bausmė padarė milžinišką poveikį – jis kardinaliai pakeitė savo mąstymą ir savo elgesį, tapo visai kitokiu žmogumi.
7.9. Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 dienos nutarimas skelbia, jog teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Kaip žinoma, BVK 82 straipsnyje yra nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Pagal šio straipsnio teisinį reguliavimą, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Jis, sutinkamai su aukščiau minėtu Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu, įgyja teisę tikėtis, kad pagal galiojančius įstatymus jo teisė būti lygtinai paleistam bus realiai įgyvendinta.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Įstatyme lygtinio paleidimo instituto taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o kaip galimybė nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
10. E. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią taikyti jam lygtinio paleidimo institutą. 2023 m. rugsėjo 29 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vertinta, ar E. B. padarė akivaizdžią pažangą mažinant šią riziką. Komisija konstatavo, jog nuteistasis daro pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau asmenybės pokyčiai dar nėra tokie akivaizdūs, taip pat, nuteistasis bausmę ir taip jau atlieka švelnesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis, ir balsų dauguma (4 prieš, 1 už) nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos nutarimui pritarė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, konstatuodamas, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad E. B. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals.
11. Skunde aukštesniajam teismui nuteistasis E. B. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą vertindamas ne jo elgesį pataisos įstaigoje, o praeities teistumus. Iš tiesų, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertino tai, kad E. B. teistas tris kartus, trečią kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, jo padaryti nusikaltimai sunkėja, nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos modelis. Dėmesys atkreiptas ir į tai, kad nuosprendis, kuriuo paskirtą laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka E. B., pradėtas vykdyti daug vėliau, kadangi nuteistasis buvo pasislėpęs nuo bausmės vykdymo.
12. Statiniai kriminogeniniai veiksniai (susiję su nuteistojo teisės pažeidimais, jų skaičiumi ir pobūdžiu) sprendžiant apie pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą yra stabilūs ir nesikeičiantys, nepriklausantys nuo nuteistojo elgesio. Tačiau atsakant į skundo argumentus svarbu pažymėti, kad nors svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei, pirmosios instancijos teismo aptartos su nuteistojo teistumais susijusios aplinkybės vertinamos kaip jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir nagrinėjamu atveju yra pakankamai svarios. Įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir E. B. padarytų teisės pažeidimų skaičių, jų pobūdį, kadangi, sprendžiant dėl galimybių nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, yra svarbios ne tik asmenį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, praeityje taikytas poveikio priemones ir jų rezultatus.
13. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, tokius kaip finansinio stabilumo trūkumą ir lėšų tvarkymo įgūdžių stoką, savęs vertinimo ypatumus, impulsyvumą, problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžių stoką, pasekmių suvokimo stoką, tam tikru laipsniu išreikštas nuostatas palaikančias neteisėtą elgesį ir kt. Priešingai nei skunde nurodo E. B., pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė ir išsamiai pasisakė apie tai, kad nuteistasis yra linkęs minimizuoti savo vaidmenį įvykdytame nusikaltime, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepripažįsta kaltės, pasižymi aukštu pasitikėjimo savimi lygiu, kas taip pat galėjo būti viena iš priežasčių nusikalstamam elgesiui pasireikšti, neįvertinant galimų neteisėto veikimo pasekmių, impulsyvumas buvo gana reikšmingas nusikalstamo elgesio komponentas. 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 7-450 E. B. iš lengvosios grupės perkeltas į paprastąją. Teismas visiškai teisingai pastebėjo, kad nuteistojo E. B. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo išimtinai teigiamas, jis drausmės tvarka nubaustas du kartus, 2021 m. rugsėjo 30 d., nes rankos kumščiu sudavė kitam nuteistajam, 2021 m. lapkričio 24 d., nes išvykstant iš pataisos įstaigos, kratos metu rasti draudžiami daiktai (tatuiruotėms skirtos adatos).
14. Šiuo aspektu svarbu atkreipti dėmesį ir į nuteistojo skunde minimą teisėtų lūkesčių principo taikymą. Iš bylos duomenų matyti, kad įstatyme nustatytą bausmės dalį nuteistasis atliko 2021 m. rugpjūčio 8 d., po to padarė du drausminius pažeidimus, buvo perkeltas iš lengvosios grupės į paprastąją Skunde minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec.(2003)22 valstybėms narėms apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose.
15. Priešingai nei nurodoma skunde, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas vertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, taip pat ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, tai yra, kad bausmės atlikimo metu E. B. buvo skatintas 7 kartus, vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, atlikdamas bausmę dirbo, šiuo metu užsiima apmokestinamąją individualia veikla, Vilniaus kalėjime 2023 m. įgijo baldžiaus profesiją, dalyvauja pozityviojo užimtumo programose bei prevencinėse priemonėse, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Vilniaus pusiaukelės namuose, yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms namo, išėjęs lygtinai būtų įdarbintas MB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), palaiko socialinius ryšius su šeima, sugyventine bei kitus nuteistąjį E. B. teigiamai charakterizuojančius duomenis. Visgi šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis. Pažymėtina, kad dalyvavimas pozityvaus užimtose programose, organizuojamuose renginiuose, grupiniuose užsiėmimuose, nors ir vertinamas kaip teigiamas elgesys, visgi, atsižvelgiant Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat Komisijos išvadas dėl galimybių taikyti E. B. lygtinį paleidimą. Pusiaukelės namuose nuteistasis bausmę atlieka trumpą laiką, todėl toks laikotarpis nėra pakankamas daryti išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo, esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, dėl kurių Komisija sprendė lygtinio paleidimo nuteistajam netaikyti.
16. Atsakant į skundo argumentą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties kaip precedento taikymo nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą itin svarbi konkretaus nuteistojo asmenybė ir konkrečiai šio asmens nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuris kiekvienu atveju yra individualus. Nurodomoje Kauno apygardos teismo nutartyje nuteistajam nuo 2018 m. gruodžio 4 d. nuosekliai nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tuo tarpu E. B. nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė.
17. Taigi sprendžiant dėl nuteistojo E. B. lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo galimybės, turi būti įvertinama aplinkybių visuma. Pažymėtina, kad bausmės tikslai yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo E. B. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.