Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. balandžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas A. P. priėmė nutarimą, kuriuo nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną, pagal M. A. pareiškimą, kuriame M. A. nurodė, kad 2024 m. kovo 27 d. 00.00 val. – 2024 m. kovo 27 d. 06.00 val. socialiniame tinkle „Facebook“ vartotojas A. B. parašė įžeidžiančio pobūdžio komentarą po VšĮ (duomenys neskelbtini) įrašu. Komentaras: „malšūda daveis piders keik nupesa tegu pasaka išgama“. Nutarime nurodoma, kad patikrinimo metu nenustatyta pakankamai objektyvių įrodymų ir duomenų, kad įvykdytas administracinis nusižengimas pagal ANK 481 straipsnį. Šiuo atveju kitų asmenų pranešimų, nusiskundimų dėl A. B. komentaro negauta, neregistruota. Nenustatyta pakankamai duomenų, jog parašytas komentaras pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ar komentaro autorius siekė tokių padarinių.

2024 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas pareiškėjo M. A. skundas dėl 2024 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo nutarimo panaikinimo. Skunde pareiškėjas nurodo, jog kreipėsi į policiją dėl to, kad socialiniame tinkle VšĮ (duomenys neskelbtini) „Facebook“ atviroje ir 100 000 peržiūrų per mėnesį sulaukiančiame puslapyje vartotojas „A. B.“ komentuodamas grupės žmonių – (duomenys neskelbtini) savanorių, vaikų darželio auklėtojus, tėvus, o taip pat mažamečius vaikus bei jų atliktą socialinį darbą – paramos rinkimą skurstančioms šeimoms pavadino, atleiskite už cituojamą tekstą: „malšudžiais, piderais, nuopesomis, išgamomis“. Tiksli citata: „malšūda daveis piders keik nupesa tegu pasaka išgama“. Policijos nutarime yra daug esminių klaidų, kurios parodo arba visišką nenorą užkirsti kelią nusikaltimams, arba nekompetenciją. Grafoje „Tiriamas administracinis nusižengimas ar įvykis“ nurodoma, kad komentarą parašė A. B.. Tuo tarpu ekrano nuotraukose aiškiai matosi, kad jį parašė A. B.. Be to, tyrėjas rašo, kad socialinis tinklas nėra vieša vieta. Pagal LAT praktiką: „Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų“. Akivaizdu, kad būtent ši LAT praktika ir apibūdina VšĮ (duomenys neskelbtini) „Facebook“ puslapį, kaip viešą vietą. „Socialinė tinklų erdvė ne tik vieša, bet joje ir informacija išlieka ilgą laiką. Net jei žinutė ištrinama, išlieka ekrano nuotraukos – informacija paplinta dar plačiau. Laisvė komentuoti ir elgtis kaip nori gali turėti neigiamų padarinių ateityje“. Pareiškime policijai nurodė, kad siekiant stabdyti neigiamą komentaro poveikį didelei grupei žmonių, jie patys jį ištrynė skubos tvarka. Tačiau jis ten buvo visą dieną ir nusiskundimų dėl tokio amoralaus kreipimosi į paramos akcijos dalyvių jie sulaukė. Jeigu teismas pageidaus, apklaus 10 000 VšĮ (duomenys neskelbtini) puslapio prenumeratorius ar kreipimasis: „malšūda daveis piders keik nupesa tegu pasaka išgama“ pažeidžia jų rimtį. A. B. skleidžiamą informaciją, kad patalpintoje publikacijoje žmonės yra „išgamos“ pateikia kaip faktą, o ne kaip asmens nuomonę, prielaidą ar samprotavimą. Sunku suvokti, kaip gerbiamas pareigūnas ištyrė visas versijas, kai A. jis vadina A., o organizaciją VšĮ (duomenys neskelbtini) vadina (duomenys neskelbtini). Gerbiamas pareigūnas nesikreipė į VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovus, kad išsiaiškinti aplinkybes, o sprendžiant iš to, kad jis nežino ar A. ar A. parašė komentarą, mano, kad ir jo ieškota ir su juo bendrauta nebuvo. A. B. iki šiol nėra atsiprašęs paramos akcijos dalyvių ir organizatorių. Ir liko visiškai nenubaustas ir nesudrausmintas policijos pareigūnų. Visiškai akivaizdu, kad vadinti žmones: „malšūdžiais, piderasais, nuopesois ir išgamomis“ yra amoralu, neteisėta ir nenormalu normalioje visuomenėje. Prašo įpareigoti policiją atlikti nuodugnų aplinkybių tyrimą. Surasti ir apklausti įžeidžiantį komentarą parašiusį A. B., sužinoti kokie buvo jo tikslai. Pradėti A. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną. Įpareigoti policiją perduoti jiems A. B. kontaktinius duomenis, kad jie, jeigu policija ir toliau nematys A. B. veiksmuose jokio pažeidimo, galėtų patys kreiptis į teismą. Prašo procesinius sprendimus siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad ANK nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iš­vada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiria­mos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Pareiškėjas manydamas, kad A. B. savo elgesiu ar veiksmais įžeidėjo ar įmonės garbę ir orumą, bei galimai padarė žalą, turi galimybę savarankiškai dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 str. „Asmens garbės ir orumo gynimas“ 8 punktas nustato, kad šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės vertybės, kurias gina teisė. Teisė į garbę ir orumą- tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikro­vėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus tikrovės neatitinkančius ir jo garbę bei orumą žeminančius duomenis. Fizinio asmens garbė ir orumas (juridinio asmens dalykinė reputacija) ginami teisme, paskleidus apie asmenį ne bet kokius, bet tik tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. šie duomenys turi būti netikri, tokie, kurių iš tiesų nebuvo (melagingi, išgalvoti, pramanyti). Neatitinkančia tikrovės pripažintina subjek­tyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsa­jos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais. Duomenys gali būti paskleisti įvairiais būdais (per visuomenės informavimo priemones, oficialiame dokumente, laiške ir kituose raštuose, elektro­niniu paštu ir t.t.). Be to, duomenys turi būti tokie, kuriuos būtų galima patikrinti, nes, pavyzdžiui, asmens išsakyta nuomonė nėra duomenys. Pabrėžtina, kad šios taisyklės galioja tiek viešosios infor­macijos skleidėjams, tiek viešojoje erdvėje komentuojantiems asmenims. Nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas paneigti šiuos duomenis, o taip pat atlyginti dėl tokių duomenų pask­leidimo jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl M. A. 2024 m. kovo 27 d. pareiškime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos ne kaip ANK 481 str. administra­cinis nusižengimas, o kaip CK reglamentuojami santykiai, kurie yra ginami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei remiantis ANK 565¹ str. 1 d. 1 p. „administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi ad­ministracinio nusižengimo požymių“. 2024 m. balandžio 2 d. buvo priimtas nutarimas Nr. 31- ANR N-548-2024 nutraukti administracinę bylą dėl ANK 481 str. 1 d. nusižengimo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, nukentėjusiojo VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovo M. A. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024 m. balandžio 2 d. nutarimą Nr. 31-ANRN- 548-2024 be pakeitimų. Prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. A. parodė, kad palaiko skunde nurodytas aplinkybes. 2024 m. kovo 28 d. tas pats tyrėjas priėmė nutarimą jį pripažinti nukentėjusiuoju. Motyvas buvo toks, kad tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. A., asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ įžeidinėjo. Jie niekada nerašė, kad jis yra įžeistas, jis yra organizacijos atstovas. Asmuo, kuris pakomentavo neabejotinai pažeidė viešąją tvarką. Jų „Facebook“ puslapį per mėnesį pažiūri nuo 20 000 iki 50 000 žmonių. Atsižvelgiant į tai, kad šią visuomeninę veiklą vykdo ir joje dalyvauja labai daug tėvų, pedagogų, vaikų, rodo, jog daug žmonių prisideda ir vykdo šią veiklą. Šį komentarą pamatė daug žmonių. Teismų praktiką rodo, kad „Facebook“ yra prilyginamas viešajai erdvei, be to puslapis nėra uždaras. Akcentuoja, kad tai yra viešoji erdvė, jie siekia skleisti teigiamas emocija, kadangi tai liečia visuomeninę veiklą. Jis susisiekė su tuo asmeniu, kad atsiprašytų, tačiau jis užblokavo ir tiek. Prašo, kad apklaustų tą asmenį, kuris parašė komentarą, kad policija išsiaiškintų, ko jis siekė ir t. t., prašo pradėti A. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 481 str. Su juo pareigūnai susisiekę nebuvo.

Iš tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo matyti, kad nusižengimo data 2024 m. kovo 27 d. 00.00 val. Nusižengimo esmė: socialiniame tinkle „Facebook“ vartotojas „A. B.“ parašė įžeidžiančio pobūdžio komentarą po VšĮ (duomenys neskelbtini) įrašu. (duomenys neskelbtini) savanorius pavadino: „piderais, nuopesomis, išgamomis ir reikalauja pasakyti kiek „nupesa“. Nurodoma, kad su A. B. susisiekti nepavyko. Kitų asmenų skundų, pranešimų dėl minėto komentaro negauta (b. l. 14).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų matyti, kad A. B. „Facebook“ socialiniame tinkle, po nuotraukos komentare parašė: „Malšūda daveis piders keik nupesa tegu pasaka ižgama“ (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nutarime Nr. 31-ANR_N-548-2024 yra daug esminių klaidų, kurios parodo arba visišką nenorą užkirsti kelią nusikaltimams, arba nekompetenciją. Grafoje „Tiriamas administracinis nusižengimas ar įvykis“ nurodoma, kad komentarą paraše A. B., kai tuo tarpu ekrano nuotraukose aiškiai matosi, kad jį paraše A. B., policijos tyrėjas klaidingai interpretuoja, kad socialinis tinklas nėra vieša vieta. Pareiškime policijai nurodė, kad siekiant stabdyti neigiamą komentaro poveikį didelei grupei žmonių, komentarą ištrynė skubos tvarka, tačiau jis ten buvo visą dieną ir VšĮ (duomenys neskelbtini) sulaukė nusis­kundimų dėl tokio amoralaus kreipimosi į paramos akcijos dalyvius.

Institucija atsiliepime teismui nurodė, kad nesutinka, su pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais, bei mano, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas nuspręsdamas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, jo naikinti nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, kad 2024 m. kovo 28 d. tas pats tyrėjas priėmė nutarimą jį pripažinti nukentėjusiuoju. Asmuo, kuris pakomentavo neabejotinai pažeidė viešąją tvarką. Jų „Facebook“ puslapį per mėnesį pažiūri nuo 20 000 iki 50 000 žmonių. Šį komentarą pamatė daug žmonių. Teismų praktiką rodo, kad „Facebook“ yra prilyginamas viešajai erdvei, be to puslapis nėra uždaras. Su juo pareigūnai susisiekę nebuvo.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima sprendimą panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas A. P., 2024 m. balandžio 2 d. d. priimdamas nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, išsamiai neįvertino byloje surinktų faktinių aplinkybių - nebuvo tinkamai išanalizuotos pareiškėjo pateiktos fotonuotraukos, nebuvo susisiekta su pareiškėju dėl aplinkybių patikslinimo (buvo vadovaujamasi tik jo pareiškimu per ePolicija). Taip pat, teismas pažymi, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės tikslinant įvykio aplinkybes bei nustatant, ar buvo administracinio nusižengimo sudėties požymių, kadangi nebuvo apklaustas asmuo, kuris parašė komentarą – A. B.

Esant nustatytoms aplinkybėms sutiktina su pareiškėjo M. A. išdėstyta pozicija, jog šiuo atveju, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjas A. P., priimdamas nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos, objektyviai ir išsamiai neištyrė visų įvykio aplinkybių bei nesurinko visų galimų duomenų.

Darytina išvada, kad siekiant visapusiškai ištirti administracinio nusižengimo bylą, šiuo atveju yra pagrindas grąžinti bylą skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą – apklausti pareiškėją dėl aplinkybių patikslinimo, surasti ir apklausti A. B. bei kitus galimus liudytojus šioje byloje. Atlikus nurodytus veiksmus, atlikti išsamų papildomų aplinkybių tyrimą, ir nustačius galimai administracinį nusižengimą padariusį asmenį, surašyti jam administracinio nusižengimo protokolą už padarytą nusižengimą. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina įgaliotai institucijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. A. (M. A.) skundą tenkinti.

Panaikinti 2024 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo A. P. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.