Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2020 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimties) parų areštu;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi subendrinta su bausme paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. Č. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimt) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 18 d. iki 2020 m. sausio 19 d. (viena para). Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. Č. suėmimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Č. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 18 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,32 prom. neblaivumas, tyčia, siekdamas įbauginti, grasino pneumatiniu šautuvu savo buvusiai sugyventinei J. M. ją nužudyti, stovėdamas kieme priešais langą, už kurio viduje stovėjo J. M., kelis kartus nukreipdamas šautuvo vamzdį į lango stiklą, sakydamas žodžius: „atidaryk duris arba nušausiu, įleisk”, kas buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai J. M. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

1.1. Be to, A. Č. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 18 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini) ir kieme prie pastato (duomenys neskelbtini), laikydamas rankose, neteisėtai nešiojo su savimi pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą Ij-22 Nr. B16305 (Rusija), skirtą šaudyti 4,5 mm kalibro kulkomis, skirtomis pneumatiniams ginklams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskirtą D ginklų kategorijos pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams, kurį (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 18 d. įvykio vietos apžiūros metu surado policijos pareigūnai.

1.2. Taip pat A. Č. nuteistas už tai, kad 2020 m. vasario 7 d. apie 00.00 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), lauko virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.00 prom. girtumas) konflikto metu, tyčia metaliniu žarstekliu sudavė vieną smūgį V. V. į veidą, padarydamas muštinę žaizdą kairio skruosto – kairės pažandės srityje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Alytaus apylinkės teismas, nuosprendžiu skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visumą byloje nustatytų aplinkybių, padarytų nusikaltimų sunkumą bei į kaltinamojo asmenybę ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant terminuoto laisvės atėmimo bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį bei areštą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalį. Šios bausmės neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis A. Č. apeliaciniame skunde savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, prašydamas ją švelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, jo nuomone būdamas laisvėje būtų naudingesnis valstybei. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog skirdamas bausmę A. Č. pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aptartas Baudžiamojo kodekso nuostatas. Teismas, parinkdamas nuteistajam A. Č. bausmės rūšis ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į nuteistojo kaltės formą ir rūšį (nuteistasis veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (visos nusikalstamos veikos baigtos). Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo A. Č. atžvilgiu nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jo atžvilgiu nustatytas net dvi atsakomybę sunkiančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Be to, individualizuodamas A. Č. skiriamas bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantas praeityje ne kartą baustas administracine tvarka. Nusikalto ne pirmą kartą, nes praeityje buvo teistas vienuolika kartų, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus.

9. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis A. Č. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kas pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti A. Č. paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas individualizuodamas A. Č. skirtinas bausmes tinkamai taikė aptartas BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles ir pagrįstai sprendė, jog BK 41 straipsnyje bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus A. Č. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje ir BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmes – terminuotus laisvės atėmimus, o BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. Č. bausmių rūšis ir dydžius, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

7. Nuteistasis A. Č. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad jo elgesį gali prižiūrėti probacijos tarnyba. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Šio straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau pažymima, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

8. Skundžiamu nuosprendžiu A. Č. buvo pripažintas kaltu padarius du tyčinius nusikaltimus, kurie, remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi yra priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai bei vieną baudžiamąjį nusižengimą. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog A. Č. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. Č. daro ne tik administracinius nusižengimus, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau dvyliktą kartą. Inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tai yra būdamas recidyvistas. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad piktnaudžiauja alkoholiu, nes visas tris nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad A. Č. yra linkęs nusikalsti bei siekti savo tikslų neteisėtais būdais, todėl atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriama bausmė visuomet sukelia tam tikras pasekmes, tačiau jų atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti bausmės ar ją ypatingai švelninti, nes neigiami padariniai yra natūralus baudžiamojo įstatymo pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Kaip jau buvo minėta, kiekvienam nuteisiamam asmeniui bausmė turi būti individualizuota. Šiuo atveju A. Č. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė tiek įvertinęs jo padarytų veikų pavojingumą, tiek ir pačio nuteistojo asmenybę ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

10. Taip pat teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad apylinkės teismas nuteistajam A. Č. paskyręs bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas, bausmes paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje subendrino taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuomone minėtos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad realiosios sutapties atveju keliais savarankiškais veiksmais padaromi du ar daugiau nusikaltimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, o idealioji sutaptis yra tada, kai, esant bendram tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose nustatytų nusikaltimų sudėtis. Atribojant realiąją ir idealiąją nusikaltimų sutaptis, turi būti remiamasi šiomis bendrosiomis nuostatomis, kurių turinį atskleidžia konkrečios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis formalioji. Nusižengimas laikomas baigtu nuo ginklo nešiojimo ne namų sąlygomis pradžios. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs: įgijimas arba nešiojimas, todėl kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų ir nuosprendyje išdėstytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje nusikalstamų veikų faktinių padarymo aplinkybių matyti, jog nuteistasis A. Č. dar iki grasinimų J. M., atliko nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje sudėties objektyviuosius veiksmus – neteisėtai nešiojo su savimi pneumatinį šautuvą, nes jį nešiojo ne tik prie nukentėjusiosios gyvenamojo namo, bet ir nešėsi nuo savo gyvenamosios vietos iki nukentėjusiosios namų. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, sudaro realiąją, o ne idealiąją sutaptį, už jas paskirtos bausmės turi būti bendrinamos dalinio ar visiško sudėjimo būdu. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju apeliaciniame skunde netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo klausimas, bendrinant paskirtas bausmes, nėra keliamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į BPK 320 straipsnio 4 dalį, kurioje įtvirtintas non reformatio in peius principas, nustatantis, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos nuosprendį skundė tik nuteistasis. Taigi, nors ir pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą, nes neteisingai subendrino paskirtas bausmes, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytos bausmių bendrinimo klaidos, kadangi būtų pabloginta nuteistojo A. Č. padėtis. Nesant pagrindų apeliacinio skundo motyvais keisti priimtą nuosprendį, nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.