Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui R. A., jo atstovui Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovui K. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas pabrėžia, jog nėra pateikti motyvai, kodėl jam skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, Tarnybinio patikrinimo išvadoje apsirobojama konstatavimu, jog padarytas šiurkštus pažeidimas. Dėl to, kad jis charakterizuojamas teigiamai, tai turėjo būti įvertinta, kad jam nebūtų paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas skundo reikalavimus palaiko ir prašo skundą patenkinti visiškai.

2023 m. sausio 24 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. sausio 18 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinio nusižengimo“ bei jo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl 2023 m. sausio 1 d. įvykio, kurio metu, reaguojant į pranešimą, registruotą policijos registruojamų įvykių registre (duomenys neskelbtini) , apie 14.52 val., (duomenys neskelbtini) laiptinėje, bendraujant su asmeniu, prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, jam vieną kartą ranka suduodant į veidą. Be to, R. A. buvo paprašyta paaiškinti, kodėl bendravimo su asmeniu metu nebuvo užtikrintas naudojamos mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės Nr. (duomenys neskelbtini) veikimas (ji būtų įjungta ir tinkamai fiksuotų vaizdo duomenis).

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad vykdydamas Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiojo patrulio funkcijas, 2023 m. sausio 1 d., dirbdamas policijos pajėgų vienete L1125, kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiąja patrule G. B., reaguodamas į gautą pranešimą (duomenys neskelbtini) , apie 14.52 val., (duomenys neskelbtini) laiptinėje, bendraudamas su K. B., R. A. tyčia, be jokio teisėto pagrindo ir būtinumo prieš jį panaudojo fizinį smurtą, t. y. ant laiptų sėdinčiam K. B. vieną kartą ranka trenkė į veidą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą, pasipiktinimą bei pažemino jo orumą. Padaryta išvada, jog R. A. K. B. atžvilgiu tyčia, be teisėto pagrindo panaudojo fizinį smurtą, o ne adekvačią ir proporcingą fizinę prievartą.

Policijos pareigūno R. A. veiksmai, kuriais pažeistos aukščiau aptartų teisės aktų nuostatos, įvertintini kaip tarnybinis nusižengimas, kuriuo šiurkščiai nusižengta pareigūno pareigoms ir tarnybinės etikos principams.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad R. A. viršijo savo, kaip statutinio valstybės tarnautojo įgaliojimus, pažeidė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves bei pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatą, draudžiančią žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą ir žiauriai su juo elgtis. Nurodyta, kad savo veiksmais, nesuderinamais su Lietuvos policijos pareigūno vardu, sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, įvaizdį ir autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Elgesys, kai pareigūnas, turėdamas suprasti visą jam skirtą atsakomybę, tyčia naudoja fizinę prievartą smurtą, yra nesuderinamas su aukščiau aptartais policijos pareigūnų etikos principais, diskredituoja valstybės ir įstaigos autoritetą.

Atsakovas teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo atliktas pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių vertinimas. R. A. veiksmuose jo tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo veiksmai atitinka šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėtį ir teisinę sampratą, todėl teisėtai ir pagrįstai jis atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu.

Atsakovas pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadą 2023 m. vasario 7 d. suderino bei nurodė skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, Klaipėdos AVPK viršininkas A. M.. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2023 m. vasario 9 d., surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos m. PK Reagavimo skyriaus 3-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio R. A. veiksmų“, ją 2023 m. vasario 9 d. patvirtino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas M. D..

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro statutiniam pareigūnui pritaikytos tarnybinės atsakomybės – atleidimo iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas ginčija Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkto pagrindu (už kitus pažeidimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ir tarnybinės etikos principams) bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2023 m. vasario 9 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiojo patrulio R. A. veiksmų“ ir Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „D. R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu

Nustatyta, kad po to, kai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyboje buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad pareigūnas prieš asmenį galimai naudojo fizinį smurtą, buvo pareikalauta patikrinti medžiagos ROIK (duomenys neskelbtini) duomenis bei įvertinti su minėta medžiaga susijusius „BODY“ kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus.

Įvertinus anoniminiame pranešime nurodytas aplinkybes bei 2023 m. sausio 1 d. vaizdo ir garso įraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus duomenis, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio pareigūnas R. A., panaudodamas fizinį smurtą prieš asmenį, galimai pažeidė policijos darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, šio pareigūno atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas M. D. 2023 m. vasario 9 d. patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria už tarnybinio nusižengimo padarymą pareiškėjui pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą.

Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. A.“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

Klaipėdos AVPK viršininko 2023 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „D. R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.

Iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjas ėjo Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiojo patrulio pareigas, o tai reiškia, kad pareiškėjas buvo vidaus reikalų sistemos pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo atsakomybės klausimą, pagrįstai buvo vadovaujamasi Vidaus tarnybos statuto ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimo atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo nuostatomis.

Pareiškėjas teigia, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo įvertintos visos svarbios aplinkybės, neaiškus jam formuluojamas kaltinimas. Pareiškėjo nurodo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadą galėjo patvirtinti Klaipėdos AVPK viršininkas arba jo įgaliotas asmuo, turintis teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, todėl buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra. Pareiškėjo vertinimu, jam paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta ir neproporcinga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz. 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015; kt.). Jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., 2012 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1471/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012; 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1736/2014; 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-872-261/2015).

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, pareiškėjui paskirta už tai, kad vykdydamas Klaidėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiojo patrulio funkcijas, 2023 m. sausio 1 d. dirbdamas policijos pajėgų vienete L1125 kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiaja patrule G. B., reaguodamas į gautą pranešimą, registruotą policijos registruojamų įvykių registre (duomenys neskelbtini) , apie 14.52 val., (duomenys neskelbtini) laiptinėje, bendraudamas su asmeniu, pažeisdamas tarnybinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pareiškėjas tyčia prieš jį panaudojo fizinį smurtą: ant laiptų sėdinčiam K.B. vieną kartą ranka sudavė į veidą, tuo jam sukeldamas fizinį skausmą, pasipiktinimą bei pažemino jo orumą. Po to, paklususiam eiti laukan, einančiam priekyje ir nesipriešinančiam K.B., pareiškėjas prie sprando pridėjo neveikiantį elektros impulsinį prietaisą „Tazer“, jį panaudodamas kaip psichinę prievartą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog aukščiau nurodytu būdu pareiškėjas elgėsi nepagarbiai ir nehumaniškai ir savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio nuostatas, kad žmogaus asmuo neličiamas, žmogaus orumą gina įstatymas įtvirtintą draudimą žmogų žaloti, žeminti jo orumą, Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnyje įtvirtintą pareigūno pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsno 2 dalyje įtvirtintą pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, teisėtumo, privartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principą, šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigūno pareigą gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, Etikos kodekso 5 punkte numatytą pagarbos žmogui, teisingumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo principą, 6.1 punkte įtvirtintą pareigūno pareigą ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio, būti humaniškam (6.2 p.), laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai (6.3 p.), 7 punkte numatytą pareigą saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statusoir policijos autoriteto (7.1 p.), visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį, kad pagal jo elgesį bei įvaizdįsprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus, kitus darbuotojus (7.2 p.) Vidaus tvarkos taisyklių 12 punkte numatytą pareigą dorai ir sąžiningai atlikti savo pareigas, Vidaus tvarkos taisyklių 16 punkte numatytą pareigą laikytis tarnybinės etikos reikalavimų, nevykdė Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiojo patrulio pareigybių aprašymo 6.1 punkte numatytos funkcijos užtikrinti visuomenės saugumą.

Nežiūrint į tai, kad 2023 m. sausio 24 d. pareiškėjui įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo turi trūkumų, vertintina, jog jame pateikta informacija apie tarnybinį nusižengimą, dėl kurio padarymo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nurodytas tyrimo laikotarpis, tiek veiklos sritis, kurioje galbūt buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, įvardinti konkretūs veiksmai.

Byloje esantis pareiškėjo paaiškinimas patvirtina, jog iš esmės pareiškėjas suvokė, kuo jis yra kaltinamas ir pateikdamas paaiškinimą, realizavo savo teisę į gynybą.

Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo <...>, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves; užtikrinti sulaikyto ar pristatyto į policijos įstaigą asmens teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) ar bejėgiškos būklės asmeniui.

Pagal Etikos kodekso 6.1–6.3 punktus policijos darbuotojas privalo laikytis šių nuostatų: ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio; būti humaniškas, stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, suteikti žmonėms objektyvią ir visapusišką informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes, nedarydamas įtakos galimam apsisprendimui ir interesams; laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai. Šio kodekso 7.1–7.2 punktuose nustatyta, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto; visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus.

Nors pareiškėjas neigia tyčinį fizinio smurto prieš asmenį panaudojimo faktą, nelaikytina, jog smūgio į veidą nesipriešinančiam asmeniui sudavimu bei neveikiančio elektros impulsinio prietaiso „Tazer“ asmeniui prie sprando pridėjimu pareiškėjas siekė jį sutramdyti. Smūgis K.B. buvo suduotas ne dėl neatsargumo, t. y. ne asmenį bandant sulaikyti ar gintis, o tyčia, jam visiškai nesipriešinant, aiškiai suvokiant, jog asmeniui bus sukeltas fizinis skausmas bei pažemintas jo orumas. Pareiškėjo veiksmų nepateisina aplinkybė, kad pareigūnų atžvilgiu K.B. vartojo keiksmažodžius, juos įžeidinėjo, reiškė nerealius grasinimus. Toks elgesys nesudarinamas su pareikėjo, kaip policijos pareigūno, statusu, todėl pagrįstai pareiškėjo padarytas nusižengimas kvalifikuotas kaip šiurkštus.

Nesipriešinusio asmens atžvilgiu buvo panaudota ne tik fizinė, bet ir psichinė prievarta, pareiškėjo atsakomybę lenvinančių aplinkybių nėra. Nusižengimo negalima laikyti mažareikšmiu, nes pareiškėjo elgesiu ar veiksmais buvo diskredituotas policijos pareigūno statusas ir sumenkintas policijos, kaip institucijos, autoritetas. Įvertinus nurodytas aplinkybes nelaikytina, jog pareiškėjui buvo taikyta neproporcina, per griežta tarnybinė nuobauda.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos, būtų pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, skundu ginčiajmus įsakymus priėmė kompetentingas pareigūnas, jų turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, skundu ginčijami įsakymai laikytini teisėtais ir pagrįstais, todėl jų panaikinimui pagrindo nėra.

Konstatavus, jog skundu ginčijamų įsakymų teisėtumą ir pagrįstumą, išvestiniais laikytini reikalavimai pareiškėją grąžinti į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo skyriaus 3-iojo poskyrio vyriausiojo patrulio pareigas, jam iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2023 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, netenkintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

P. R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.