Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Gintaro baldai“ apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Vilniaus sigmos svetainė“ ieškinį atsakovei UAB „Gintaro baldai“ dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė UAB „Vilniaus sigmos svetainė“ pateikė ieškinį dėl 14 481,00 Eur netesybų, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2013-11-14 sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 13-67, pagal kurią atsakovei išnuomotos 348,27 kv. m patalpos. Ieškovė įsipareigojo įrengti patalpas, o atsakovė įsipareigojo 66 mėnesius nuomoti patalpas, mokėti nuomos mokestį ir už komunalines paslaugas. Pagal sutarties 5.12 punktą sutarties šalis, vienašališkai nutraukusi sutartį anksčiau termino, išskyrus 6.6, 6.7, 6.8 p. numatytus atvejus, įsipareigojo mokėti 30 000 Lt (8 688,60 Eur) dydžio netesybas. 2014-03-07 ieškovė ir atsakovė sudarė dar vieną negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 14-71, pagal kurią atsakovei išnuomotos 259,86 kv. m patalpos 62 mėnesių terminui. Pagal sutarties 5.12 punktą sutarties šalis, vienašališkai nutraukusi sutartį anksčiau termino, išskyrus 6.6, 6.7, 6.8 p. numatytus atvejus, įsipareigojo mokėti 20 000 Lt (5 792,40 Eur) dydžio netesybas. Atsakovė 2015-10-08 informavo apie vienašališką sutarčių nutraukimą nuo 2016-01-10. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės sutartyse numatytas netesybas už sutarčių nutraukimą anksčiau numatyto termino.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2016-07-04 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovės 14 481 Eur netesybų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir 1 474 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, jog byloje nekyla ginčas dėl netesybų paskirties ar jų dydžio. Iš esmės ginčas kyla dėl sutarčių 5.12 p. ir 6.3 p. aiškinimo bei taikymo.Atsakovė, aiškindama sutartį, vadovaujasi tik teisę nustatančiomis sutarčių sąlygomis, o būtent – 6.3 punktu, tačiau pamiršta apie pareigas nustatančias sutarčių sąlygas, t. y. 5.12 punktą. 6.3 punkte numatyta teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepanaikina bendrojo sutarčių termino, nustatyto 6.1 p. Gana ilgi sutarčių terminai suteikia sutarčių šalims stabilumo vykdant komercinę veiklą, planuojant pelną, investiciją. Tai, kad sutarties šalims buvo svarbus teisinės padėties stabilumas, patvirtina ne tik ilgi sutarčių terminai, bet ir nustatytos netesybos bei jų dydis. Kadangi atsakovė siūlė didinti netesybų sumą, darytina išvada, kad atsakovė taip siekė užsitikrinti, jog sutartys nebūtų nutrauktos visą sutarties galiojimo laikotarpį. 6.3 p. numatyta galimybė nutraukti sutartis vienos šalies iniciatyva, netaikant jokių sankcijų, eliminuotų sutarties ilgo termino bei netesybų paskirtį.Teismas pažymėjo, kad derybų metu atsakovę konsultavo advokatas. Taigi šiuo atveju sutarties šalis buvo pakankamai kvalifikuota, kad galėtų įvertinti galimas sutarčių pasekmes. Būtent atsakovė siūlė keisti 5.12 punktą, pagal kurį šioje byloje reikalaujama netesybų. 5.12 p. numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai netesybos nėra taikomos.Atsakovė teigia, kad šalis privalėtų sumokėti 5.12 p. numatytas baudas tik tokiu atveju, jei nutrauktų sutartį anksčiau nei 2015-05-01. Mano, kad sutarčių 6.3 punktai tampa beprasmiai, jei netesybos taikomos tiek laikantis sutarties nutraukimo sąlygų, tiek nesilaikant. Vertindamas šiuos argumentus teismas pažymėjo, kad šalys apskritai nenumatė galimybės nutraukti sutartį vienos šalies iniciatyva iki 2015-05-01. Sutartyje nenumatytos terminų išimtys dėl netesybų skaičiavimo tvarkos, todėl, teismo nuomone, jos galiojo visą sutarties terminą. Teismas padarė išvadą, kad sutartis, nors iš nutraukta teisėtai, tačiau dėl sutarties nutraukimo ieškovė negavo planuoto pelno, buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, todėl ieškovė turi teisę reikalauti netesybų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2016-07-04 sprendimą ir ieškinį atmesti.Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sutartis nutraukta teisėtai, tačiau ieškovė turi teisę reikalauti netesybų. Tokia teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai, jog netesybos mokamos už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas aiškiai patvirtino, jog sutartį parengė ieškovė. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė siūlė didinti baudas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalies turinį: įstatyme aiškiai numatyta, jog visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir priėmusios šalies naudai. Kadangi sutartis parengė ieškovė, 5.12 ir 6.3 punktų prieštaringumas turi būti aiškinamas ieškovės nenaudai.Atsakovės nuomone, sutarties 6.3 punktas yra specialioji norma sutarties 6.1 punkte numatytiems terminams. Šią išvadą patvirtina tai, jog 6.3 punkte įrašyta data nurodo momentą, nuo kada šalys laisva valia gali nutraukti sutartį. Akivaizdu, jog 5.12 punkte numatytos sankcijos, taikomos tik sutartį pažeidusiai šaliai, o šalis, nutraukusi nuomos sutartį pagal 6.3 punktą, iš esmės tik užbaigė sutartinius santykius.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, jog teismas pagrįstai nesutiko su atsakovės paaiškinimais, kad patalpų nuomos sutartis turi būti aiškinama atsakovės naudai, nes sutartį parengė ieškovė. Teismas nustatė, kad sutarties sąlygos buvo derinamos tarp ieškovės ir atsakovės. Sutarties sąlygas vertino ir savo išvadas teikė atsakovę atstovaujantis advokatas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abi šalys derybų metu turėjo lygias teises bei galimybes įtakoti sutarties turinį.Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas paaiškino, kad jis, dalyvaudamas derinant sutarties sąlygas, galbūt suklydo dėl netesybų mokėjimo ir pareiškė, kad atsakovė sutiktų sumokėti dalį netesybų. Tačiau atsakovė netesybų sumos neginčija. Taigi atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, pateikė prieštaringus paaiškinimus. Nepagrįsta atsakovės nuomonė, kad sutarčių 6.3 punkte šalys sutarė sutrumpinti nuomos terminą iki 2015-05-01. Tai paneigia aplinkybė, kad po 2015-05-01 šalys ir toliau vykdė sutarties sąlygas. Vadovaujantis atsakovės aiškinimu, nuomos sutartis po 2015-05-01 taptų neterminuota, o tai prieštarauja šalių ketinimams sudaryti terminuotą nuomos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Atsakovė apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoju atsakovės darbuotoją R. J.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl atsakovės prašymas atmestinas.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė dvi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. 2013-11-14 sutartimi Nr. 13-67 ieškovė išnuomojo atsakovei 348,27 kv. m patalpas, skirtas komercinei veiklai, esančias pastate Kalvarijų g. 125, Vilniuje. Sutarties 6.1 punkte numatytas sutarties galiojimo terminas – 66 mėnesiai. Pagal sutarties 5.12 punktą šalis, vienašališkai nutraukusi sutartį anksčiau termino, išskyrus sutarties 6.6, 6.7, 6.8 punktuose numatytus atvejus, įsipareigojo mokėti 30 000 Lt (8 688,60 Eur) netesybas. Patalpos nuomininkei perduotos 2013-11-14.2014-03-07 sutartimi Nr. 14-71 ieškovė išnuomojo atsakovei 259,86 kv. m patalpas, skirtas komercinei veiklai, esančias pastate Kalvarijų g. 125, Vilniuje. Sutarties 6.1 punkte numatytas sutarties galiojimo terminas – 62 mėnesiai. Pagal sutarties 5.12 punktą šalis, vienašališkai nutraukusi sutartį anksčiau termino, išskyrus sutarties 6.6, 6.7, 6.8 punktuose numatytus atvejus, įsipareigojo mokėti 20 000 Lt (5 792,40 Eur) netesybas. Patalpos nuomininkei perduotos 2014-04-01.Atsakovė 2015-10-18 raštu informavo ieškovę, kad vadovaudamasi sutarčių 6.3 punktu nutraukia abi sutartis nuo 2016-01-10. Sutarčių 6.3 punktai numato, kad nuo 2015 m. gegužės 1 d. sutartis gali būti vienašališkai nutraukta bet kurios šalies pageidavimu ir bet kokiais pagrindais, išskyrus šios sutarties 6.6, 6.7 ir 6.8 punktuose numatytus atvejus, prieš 3 (tris) mėnesius raštu įspėjus kitą šalį. Patalpos pagal priėmimo - perdavimo aktą faktiškai grąžintos ieškovei 2016-01-08. 2016-01-14 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą - faktūrą dėl netesybų pagal nuomos sutarčių 5.12 punktus. Netesybų suma sudaro 14 481 Eur. 2016-01-15 ieškovė išsiuntė atsakovei įspėjimą dėl netesybų ir skolos sumokėjimo. Atsakovė nesutiko, jog yra saistoma pareigos mokėti netesybas.Taigi šioje byloje kyla ginčas, ar atsakovė privalo mokėti netesybas, nutraukusi sutartis anksčiau nustatyto termino pagal jos 6.3 punktus. Iš esmės šalys nesutaria, kaip turi būti aiškinami sutarčių 5.12 ir 6.3 punktai.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalyje suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės prioritetą teikia ne lingvistiniam, o tikrųjų sutarties šalies ketinimų, sudarant sutartį, aiškinimui. Įstatyme numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; kt.). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Visuotinai priimtų ir analogiškų šalims protingų asmenų vienodai suprantamų posakių (terminų) vartojimas sudarant sutartį yra viena priemonių, užtikrinančių teisinį tikrumą ir sutarties šalių teisėtų lūkesčių apsaugą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.). Aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas, ypač tada, kai šalys skirtingai argumentuoja savo tikruosius ketinimus dėl sutarties ar atskiros jos sąlygos. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2014).Atsakovė, aiškindama sutartį, prašė taikyti CK 6.193 str. 4 d. nuostatas, numatančias, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šiuo atveju sutarties projektą ruošė ieškovė, tačiau pažymėjo, jog sutartis nebuvo sudaryta prisijungimo būdu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalį: joje numatyta, jog kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Taigi siekiant taikyti nurodytame punkte numatytą sutarčių aiškinimo tam tikras sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai taisyklę reikia nustatyti, kuri šalis pasiūlė sąlygą, dėl kurios turinio abejojama. Šiuo atveju teismas nustatė, kad sutarties projektą ruošė ieškovė. Nors teismas nurodė, jog šalys derėjosi dėl šios sąlygos, o atsakovė siūlė keisti 5.12 punkte numatytas baudas jas didinant, tačiau byloje nėra nustatyta, jog šalys būtų nesutarusios ir besiginčijusios dėl bendros 5.12 punkto formuluotės ir jos santykio su 6.3 punktu.Kolegijos nuomone, vertinant sutarties nuostatų santykį, būtina įvertinti, kuriuose sutarties skyriuose nurodytos sąlygos įrašytos. Sutarties 5.12 punktas priskirtas prie skyriaus „Šalių atsakomybė“, o 6.3 punktas – prie skyriaus „Sutarties galiojimas, pakeitimas ir nutraukimas“. Sutarčių 6.1 punktas numatė nuomos sutarties terminus, 6.2 punktas sutarties pakeitimo galimybes, o sutarties 6.3 punktas numatė galimybę nutraukti sutartį anksčiau nustatyto termino, įvykdžius dvi esmines sąlygas: tai turėjo būti padaryta po 2015-05-01 ir prieš 3 mėnesius įspėjus kitą šalį. Atsižvelgiant į tokį sutarties nuostatų išdėstymą jos tekste, darytina išvada, jog iš esmės 6.3 punktas yra specialioji norma sutarties 6.1 punkto atžvilgiu. Priešingu atveju, būtų visiškai neaišku, kodėl sutarties šalys, numatydamos bendrąjį sutarties galiojimo terminą, visgi numatė galimybę nuo 2015-05-01 vienašališkai ją nutraukti. Kolegija taip pat laikosi pozicijos, jog aiškinant nuostatas ieškovės nurodytu būdu, būtų neaiški trijų mėnesių įspėjimo termino, prieš vienašališkai nutraukiant sutartį, paskirtis. Logiška teigti, kad šis terminas skirtas minimizuoti kitos šalies dėl sutarties nutraukimo patiriamus nuostolius, pavyzdžiui, jog nuomotoja per šį terminą spėtų susirasti kitą nuomininką ir nepatirtų nepagrįstų savo veiklos nuostolių. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas pripažino, jog patalpos išnuomotos kitiems asmenims jau 2016 metų pavasarį – kovo mėnesį. Patalpos pagal priėmimo - perdavimo aktą po to, kai atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį, faktiškai grąžintos ieškovei 2016-01-08. Taigi jau po dviejų mėnesių jos buvo išnuomotos kitiems asmenims. Akivaizdu, jog šiuo atveju įspėjimo terminas atliko savo paskirtį ir suteikė ieškovei galimybę minimizuoti dėl sutarties nutraukimo patiriamus veiklos nuostolius, todėl sutiktina su atsakovės teiginiu, kad iš esmės priteisus atsakovei netesybas ši gautų dvigubą naudą (nuomos mokesčiai per mėnesį sudarė 1 210,39 Eur be PVM ir 903,13 Eur be PVM, o prašoma priteisti netesybų suma sudaro 14 481 Eur).Be to, nemažiau svarbu šioje situacijoje įvertinti ir netesybų instituto paskirtį bei prasmę. Pagal Civilinio kodekso nuostatas netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuria skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę, taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.).Netesybos, kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma, atlieka nuostolių kompensavimo funkciją, nes atlygina nukentėjusiajai šaliai jos patirtus nuostolius. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Taigi iš esmės netesybos yra šalių valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju. Šiuo atveju tai, kad 5.12 punktas numatytas skyriuje, reglamentuojančiame šalių atsakomybę pagal sutartį, rodo, jog 5.12 punktu siekta numatyti šalių atsakomybę netesybų forma joms nevykdant ar netinkamai vykdant sutartį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė sutartį, taigi laikėsi sutarties nuostatų, netinkamo sutarties vykdymo fakto nenustatyta. Todėl atsakomybės netesybų forma taikymas tokiu atveju iš esmės paneigtų netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, instituto prasmę.Kita vertus, svarbu įvertinti ir tai, kodėl sutarties šalys numatė galimybę būtent nuo 2015-05-01 vienašališkai nutraukti sutartį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-09-18 abi sutartys buvo papildytos punktais, numatančiais, jog nuo 2014-10-01 iki 2015-03-31 nuomos mokesčiui taikoma 13,69 proc. nuolaida. Duomenų, kad po 2015-03-31 būtų taikyta nuomos mokesčio nuolaida, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, nurodė, jog atsakovei buvo taikomos nuomos mokesčio nuolaidos ir jei ieškovė būtų žinojusi, kad atsakovė nutrauks sutartį praėjus vos trečdaliui laiko, ši aplinkybė galbūt būtų įtakojusi nuolaidų politiką. Taigi teismas nusprendė, kad nors sutartis nutraukta teisėtai, tačiau dėl sutarties nutraukimo ieškovė negavo planuoto pelno, buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, todėl ji turi teisę reikalauti netesybų. Kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Šalys sutartyje buvo aiškiai numačiusios galimybę nutraukti ją vienašališkai anksčiau numatyto termino, todėl ieškovei turėjo būti žinoma, jog atsakovė tokia galimybe gali pasinaudoti. Tikėtina, jog tai, kad po 2015-03-31 nebebuvo taikomos nuomos mokesčio nuolaidos, buvo susiję su tuo, jog šalys įgijo galimybę nuo 2015-05-01 vienašališkai nutraukti sutartį. Kaip jau minėta, šios teisės įgyvendinimui nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį šalis turi mokėti visą nuomos mokestį, vertintinas kaip tam tikras saugiklis, apsaugantis šalį nuo nepagrįstų nuostolių.Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, išaiškinimus, netesybų instituto paskirtį, teisės normas, reglamentuojančius sutarčių aiškinimą ir teismų praktiką šiuo klausimu, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino sutarčių 5.12 ir 6.3 punktų santykį ir padarė neteisingą išvadą, jog šiuo atveju ieškovė turi teisę reikalauti netesybų iš atsakovės sutarčių 5.12 punktų pagrindu. Kolegijos nuomone, atsakovė nutraukė sutartis teisėtai, išlaikė sutartyje numatytą jų nutraukimo tvarką, 6.3 punktas iš esmės yra specialioji norma sutarties 6.1 punkto, numatančio sutarties galiojimo terminą, atžvilgiu, taigi nėra pagrindo teigti, jog ieškovė šiuo atveju turi teisę reikalauti iš atsakovės netesybų.Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Naikinant sprendimą ir priimant naują, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi naikinant sprendimą ieškinys atmestinas, atsakovei iš ieškovės priteistinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1500 Eur (CPK 98 str.). Ši suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistina visa suma.Atsakovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinį skundą sumokėjo 326 Eur žyminio mokesčio, kuris tenkinant apeliacinį skundą priteistinas iš ieškovės (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovės UAB „Vilniaus sigmos svetainė“ ieškinį atmesti.

Atsakovei UAB „Gintaro baldai“ iš ieškovės UAB „Vilniaus sigmos svetainė“ priteisti 1500 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Atsakovei UAB „Gintaro baldai“ iš ieškovės UAB „Vilniaus sigmos svetainė“ priteisti 326 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.