Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Šimonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovams V. A. ir R. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams V. A. ir R. A. teismo dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt /Teismų pranešimai 2013 m. spalio 14 d. (CPK 130 straipsnis, b.l. 64). Atsakovams įteikus procesinius dokumentus, jie atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė nepateikimo priežasčių, todėl esant ieškovo prašymui, rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Atlikus formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų: VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 8-9), Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išrašų apie asmenį (b.l. 10-12), Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 27 d. įsakymo (b.l. 13), buto apyvartos žiniaraščių (b.l. 14-18), mokesčių paskaičiavimo pažymų (b.l. 19-20), tyrimą bei atsakovams nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad savo piniginę prievolę ieškovui jie yra įvykdę, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui iš esmės būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Dėl CK 5.63 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Teismui aiškinant ir taikant šias teisės normas teisės aiškinimo metodais atsižvelgtina į CK sistemą ir struktūrą, CK ir aiškinamų normų tikslus ir uždavinius (CK 1.9 straipsnio 1, 3 dalys), civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnio 4 dalis), teisminius precedentus.

Teismas konstatuoja, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies teisės norma yra įtvirtinta CK Penktosios knygos Paveldėjimo teisė IV skyriuje Palikimo priėmimas ir atsakomybė už palikėjo skolas, ir reglamentuoja specifinius civilinius teisinius santykius, nustatant kreditorių reikalavimo pareiškimo terminą ir tvarką kai skolininkas miršta ir atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Palikėjui (skolininkui) mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams, kuris vykdomas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, nustatant, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus. Įstatymui (CK 5.63 straipsnio 1 daliai) laike apribojant palikėjo kreditoriaus teisę pareikšti reikalavimą po skolininko mirties siekiama suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius ir jų apimtį yra esminė informacija, formuojanti įpėdinio valią, ar jam priimti palikimą, ir jeigu priimti, tai kokiu būdu, nes įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 straipsnis), o įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šiuos teisės normos tikslus, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos visais atvejais be jokių išimčių visų pirma svarbu tam, kad nebūtų pažeidžiami įpėdinio teisėti lūkesčiai, kurie susiformavo priimant palikimą ir žinant palikėjo kreditorius bei prievolių jiems dydį, o taip pat paveldėjimo santykių teisinis apibrėžtumas, kad paveldėjimo procesas neužsitęstų neapibrėžtą laiko tarpą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad toks CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas kreditorių reikalavimo pareiškimo terminas ir tvarka kai skolininkas miršta ir atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai, yra taikytinas visiems kreditiniams reikalavimams, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių atsirado tokia prievolė, tame tarpe ir reikalavimams apmokėti už komunalines paslaugas. Teismas nenustatė jokio įstatyminio pagrindo ar teisės principo, kad šis terminas kreditiniams reikalavimams, kylantiems dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas tokias paslaugas teikiančioms įmonėms, būtų netaikomas kaip bendros taisyklės išimtis. Priešingai, teismo įsitikinimu, komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms kiekvieną mėnesį pateikiančioms mokėjimo dokumentus fiziniams ir juridiniams asmenims juos apmokėti (CK 6.584 straipsnio 2 dalis, 6.583 straipsnio 2 dalis), yra žinoma, ar jos yra apmokamos laiku, kas yra jų skolininkai, todėl komunalines paslaugas teikiančios įmonės, kaip kreditoriai, turi visas galimybes kreditinius reikalavimus skolininkams pareikšti savalaikiai, o tuo atveju, jei per tris mėnesius reikalavimai skolininkų įpėdiniams nebuvo pareikšti dėl svarbių priežasčių, per tris metus pareikšti teisme ieškinį ir prašyti teismo atnaujinti trijų mėnesių terminą kreditiniams reikalavimams pareikšti CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teismas atsižvelgia į tai, kad išdėstytas teisės aiškinimas ir taikymas atitinka teisminius precedentus, suformuotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1017-605/2009.

Ieškovas UAB „Kauno energija“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3) ir prašė priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 261,27 Lt įsiskolinimą už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. spalio 4 d. Ieškovas šį ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė A. A. už minėtą laikotarpį nesumokėjo už komunalines paslaugas, todėl skola priteistina iš atsakovų, kaip skolininkės įpėdinių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad A. A. mirė 2003 m. spalio 4 d. (b. l. 10), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas ieškovui UAB „Kauno energija“, kaip kreditoriui, pareikšti reikalavimą pradedamas skaičiuoti palikimo atsiradimo dieną 2003 m. spalio 4 d. ir baigėsi 2004 m. sausio 4 d. Palikėjos A. A. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paveldėjo V. A. ir R. A. (b.l. 8). Byloje nėra duomenų, kad dėl minėtos skolos dalies, kuri susidarė iki palikėjos mirties, ieškovas kreipėsi į atsakovus dėl skolinio reikalavimo įvykdymo. Teismas pažymi, kad ieškovas nenurodė jokių argumentų, priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų, dėl kurių terminas kreditoriui pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams turėtų būti atnaujintas. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 d. nurodyta, kad teismas gali pratęsti minėtą terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Šiuo atveju, nuo palikimo atsiradimo dienos iki kreipimosi į teismą yra praėję beveik 10 metų, todėl net ir nustačius svarbias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus paveldėtojams, teismas negalėtų jo atnaujinti, nes yra suėjęs 3 metų naikinamasis terminas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir CK 5.63 straipsnio aiškinimą ir taikymą, ieškinys dalyje dėl termino reikalavimams pareikšti palikimą priėmusiems įpėdiniams atnaujinimo bei 261,27 Lt skolos priteisimo laikotarpiui nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2003 m. spalio 4 d. kaip neteisėtas turi būti atmestas. Atmetus ieškinį dalyje dėl paveldėtos skolos, atmestinos ir su šios skolos dalimi susijusios bylinėjimosi išlaidos, t.y. 18,75 Lt delspinigių, 8,00 Lt žyminio mokesčio bei 8,80 Lt už duomenų gavimą (CPK 96 straipsnis).

Dėl skolos susidariusios po palikimo priėmimo

Teismas konstatuoja, kad po palikėjos A. A. mirties butas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklauso atsakovams nuosavybės teise lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 dalį. Perėmus nuosavybės teisę tarp ieškovo ir atsakovų susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai dėl šilumos energijos tiekimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes ieškovas teikia paslaugas, o atsakovai jomis naudojasi (CK 6.1, 6.2, 6.384 straipsniai). Pažymėtina, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis (CK 6.388 straipsnio 1 dalis). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CPK 6.71 straipsnio 1 dalis). Delspinigių dydis ir jų skaičiavimo tvarka yra nustatyta 1995 m. sausio 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos” (1996 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1161 redakcija). Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas ir ieškovo pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovai prievolės atsiskaityti su ieškovu neįvykdė, todėl iš jų ieškovo naudai priteistina 24727,97 Lt už patiektą šilumą ir 1755,73 Lt delspinigių, viso 26483,70 Lt skolos, t.y. po 12363,99 Lt skolos ir 887,24 Lt delspinigių iš kiekvieno atsakovo.

Atsakovams, praleidusiems terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.

Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, 787,50 Lt žyminio mokesčio dalis (b.l. 7), proporcinga tenkintinai ieškinio daliai, ieškovo naudai priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 393,50 Lt iš kiekvieno (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str.).

Valstybė šioje byloje patyrė 20,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos yra priteistino valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 10,16 Lt (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovo AB „Kauno energija“, į.k. 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaune, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai 12363,99 Lt (dvylika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt tris litus ir devyniasdešimt devynis centus) skolos, 887,24 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus ir dvidešimt keturis centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško ir 393,50 Lt (tris šimtus devyniasdešimt tris litus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės V. A., a.k. 467101031054, gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovo AB „Kauno energija“, į.k. 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaune, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, naudai 12363,99 Lt (dvylika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt tris litus ir devyniasdešimt devynis centus) skolos, 887,24 Lt (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus ir dvidešimt keturis centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško ir 393,50 Lt (tris šimtus devyniasdešimt tris litus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.