- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- 1S-640-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39870-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- T. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. S. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jam paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu skirta bausme, T. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 22 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 22 d.
2. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija pažymėjo, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteistasis elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmę atlieka už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sėkmingos integracijos į visuomenę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą konstatavęs, kad nors nuteistasis T. S. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau pažanga nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą taikyti lygtinį paleidimą pagrįstai tikintis, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymėjo, kad nors nuteistasis stengiasi elgtis tinkamai, dirba, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Teismas įvertino ir tai, kad T. S. atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau ne kartą teistas, daromi nusikaltimai sunkėja, koreguoti savo elgesį nėra linkęs, nusikalto neišnykus teistumui, yra recidyvistas, savo kaltę menkina, kaltina aplinkybes.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis T. S. (toliau – ir apeliantas) skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde tvirtinama, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Formalaus pobūdžio ribojimai, numatyti BVK 158 straipsnyje, nenustatyti. T. S. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą bausmės dalį, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už stropų darbą ir gerą elgesį skatintas 12 kartų, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, sutiko dirbti pasiūlytą darbą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Per nustatytą laikotarpį įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, aktyviai dalyvauja elgesį koreguojančiose programose ir viktorinose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema, nesilaiko kriminalinės subkultūros. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
4.2. Skunde pažymima, kad nuteistasis turi teisę išvykti be sargybos ir (ar) palydos, gali turėti su savimi vertingus daiktus, be apribojimų naudotis pinigais, be apribojimų gauti leidimą pasimatyti, gauti ir siųsti laiškus, turėti telefoną ir juo naudotis, gali naudotis trumpalaikių išvykų į namus teise, taip pat kasmetinių atostogų metu aplankyti artimuosius. Teismas motyvavo, kad lygtinai nuteistasis gali būti paleidžiamas tik tada, kai akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Šiuo metu nuteistasis gyvena neizoliuotas nuo visuomenės, be išorinės apsaugos ir tai reiškia, kad bausmės atlikimo vietos administracija juo pasitiki ir nemano, kad jis galėtų nepateisinti pasitikėjimo. Tuo labiau, kad elgesys per visą bausmės atlikimo laiką sudaro pagrindą manyti, kad bausmė savo tikslus jau yra pasiekusi.
4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas padarė klaidą, nutartyje nurodydamas recidyvo aspektą, kadangi byloje toks faktas nėra nustatytas. Taip pat pažymima, kad lygtinis paleidimas, nuteistajam įvykdžius rekomendacijas ir atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lūkesčiu. Teisėtų lūkesčių principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis Rec (2003)22 (toliau – Rekomendacijos) vadovautis ne šiaip rekomenduojama, o privaloma, nes Europos Tarybos statuto ratifikavimu Lietuvos Respublika prisiėmė atitinkamus įsipareigojimus. Oficialių rekomendacijų nepaisymas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, taigi yra neteisėta veika Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme. Rekomendacijos reikalauja, kad kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs, turi būti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius reikalavimus. Tik atitinkama institucija gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Teismų praktika šiuo klausimų taip pat turėtų būti kiek įmanoma vienoda ir stabili. Atkreipiamas dėmesys į Kauno apygardos teismo nutartį byloje Nr. 1S-547-594/2018, kurioje teismas panaikino apylinkės teismo nutartį ir patvirtino Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kuris neigė savo kaltę, buvo 10 kartų pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, atsisakęs jam siūlomo darbo. Taip pat akcentuojama, kad esminę reikšmę turi tai, kokie pokyčiai nuteistojo elgesyje yra jam atliekant bausmę.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Būtina pažymėti, kad mažinti nusikalstamo elgesio riziką, motyvuoti nuteistuosius ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, yra pagrindiniai nuteistųjų socialinės reabilitacijos tikslai, kurių siekiant yra atliekamas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kriminogeninių veiksnių nustatymas, priemonių, kuriomis šalinami kintami kriminogeniniai veiksniai, nustatymas ir įgyvendinimas (BVK 111 straipsnio 2 dalis, 137 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.
8. Nekyla abejonių dėl to, kad T. S. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo su intensyvia prižiūra. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.
9. Nuteistajam 2022 m. spalio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – socialinio tyrimo išvada) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai esant ne žemai, turi būti nustatyta akivaizdi pažangą ją mažinant. Konstatuoti nuteistojo daromos pažangos mažinant jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką akivaizdumą šiuo metu dar nėra pagrindo. Tokią išvadą visų pirma leidžia daryti aplinkybė, kad nuo 2019 m. kovo 10 d. atlikto pirminio vertinimo nustatyta rizika išliko nepakitusi, t. y. atlikus pakartotinį vertinimą 2022 m. spalio 7 d., rizika priskiriama tai pačiai vidutinės rizikos grupei. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nustatytas ženklus skaičius kriminogeninių veiksnių, kurie yra ne tik statiniai (kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas), bet ir dinaminiai: 1) neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; 2) neturi profesinės kvalifikacijos; 3) turi ieškinių; 4) dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą; 5) buvo įtakojamas asocialios grupės; 6) būdingas rizikingas (pavojingas) elgesys; 7) būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; 8) būdingas impulsyvus elgesys, agresyvus (kontroliuojantis) elgesys; 9) negeba atpažinti problemų; 10) stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; 11) negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; 12) turi nelabai konkrečius tikslus; 13) būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; 14) kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros (apribojimų) pažeidimai.
10. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas: dirba, palaiko socialinius ryšius, dalyvavo pataisos įstaigoje vykdomose programose (adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę, asmenų, kuriuos rengiamasis paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose), aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (dalyvavo įvairiuose turnyruose, šventėse, maratonuose, viktorinose ir kt.). Tai neabejotinai rodo nuteistojo pastangas įsitraukti į resocializacijos procesą ir yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė. Tačiau pritartina apylinkės teismo nutarties motyvams, kad pirmiau nurodytos, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.
11. Atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistajam T. S., kaip minėta, nustatytas ženklus skaičius kriminogeninių veiksnių, kurių didžioji dalis yra susijusi su nuteistojo mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis, tačiau duomenų, objektyviai įrodančių, kad šiose srityse nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, bylos medžiagoje nėra. Socialinio tyrimo išvadoje mažėjimo dinamika fiksuota gyvenimo sąlygų, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, mąstymo ir elgesio srityse, tačiau BVK 157 straipsnio taikymas yra siejamas būtent su akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (kai rizika nėra žema) konstatavimu, kuri šiuo atveju vis tik nėra nustatyta. Pirmiau nurodyta nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo dinamika atskirose srityse reikšmingos įtakos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui neturėjo, rizika išliko nepakitusi.
12. Be to, su šiomis sritimis, kuriose nustatyta mažėjimo dinamika, susiję kriminogeniniai veiksniai išlieka nustatyti nepaisant to, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas. Dėl nuteistojo aktyvaus dalyvavimo pozityvaus užimtumo priemonėse (dalyvavimo sportiniuose užsiėmimuose, sportiniame renginyje „(duomenys neskelbtini)“) pažymėtina, kad iš esmės ši veikla yra labiau orientuota į pozityvų laisvalaikio praleidimą, tačiau nėra tiesiogiai nukreipta į nuteistajam nustatytų riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių valdymą. Įvertinus informaciją apie nuteistojo ankstesnius teistumus (praeityje teistas 4 kartus), nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (vyrauja smurtiniai nusikaltimai, siekiant neteisėtu būdu gauti turtinės naudos, nusikaltimai sunkėja), su nuteistojo mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis susijusių kriminogeninių veiksnių suvaldymas yra itin svarbus. Tačiau byloje nenustatyta, kad nuteistasis būtų dalyvavęs ar sieks dalyvauti programose (priemonėse), skirtose spręsti konkrečias agresyvaus, impulsyvaus elgesio, problemų sprendimo įgūdžių lavinimo ar kitas tikslines programas. Aptartos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad nuteistojo socialinės reabilitacijos tikslai dar nėra pasiekti, nuteistajam taikomos individualizuotos pataisos priemonės reikšmingos įtakos efektyviam kriminogeninių veiksnių valdymui ir rizikos nusikalsti pakartotinai mažinimui dar neturėjo, todėl nuteistajam nustatytų probleminių sričių (kriminogeninių veiksnių) valdymui dar yra reikalingos papildomos tęstinės intervencinės priemonės.
13. Taigi, nesant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką srityse, kurios tiesiogiai įtakojo ir ankstesnį nusikalstamą nuteistojo elgesį, darytina išvada, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Tuo labiau, kad šiuo metu, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis kaltės dėl paskutinių nusikaltimų nepripažįsta, atsakomybės neprisiima, linkęs kaltinti nepalankias aplinkybes. Toks savo elgesio vertinimas, esant pirmiau nurodytoms, su nustatytais kriminogeniniais veiksniais ir jų valdymu susijusioms, aplinkybėms, kelia pagrįstą abejonę, kad jau šiuo metu nuteistajam taikoma probacija gali būti sėkminga. Tokią išvadą leidžia daryti ir su nuteistojo elgesiu, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, susijusios aplinkybės.
14. T. S., 2022 m. rugsėjo 30 d. pažymos apie gautas nuobaudas ir paskatinimus duomenimis (b. l. 20, 21), skatintas 10 kartų už gerą darbą ir pavyzdingą elgesį ir tai neabejotinai yra nuteistajam palanki aplinkybė. Tačiau būtina pažymėti, kad tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, įtvirtinta BVK. Todėl vien tik ši aplinkybė, pati savaime, nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Tuo labiau, kad T. S. yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių, tačiau akivaizdi pažanga valdant kriminogeninius veiksnius ir mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis tik nenustatyta. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo ne tik skatintas, tačiau ir baustas 7 kartus (už tvarkos nesilaikymą, nurodymų nevykdymą, draudžiamus daiktus), paskutinį kartą nuobauda paskirta 2021 m. rugpjūčio 10 d. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų T. S. neturi, ši aplinkybė akcentuojama ir skunde, vis tik tai nepaneigia fakto, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kai taikomi griežti ribojimai, išlaikyti tinkamą elgesį, laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų nuteistasis nesugebėjo, o teigiami elgesio pokyčiai stebimi tik nuo 2021 m. lapkričio 12 d., kai prieš terminą buvo panaikinta 2021 m. rugpjūčio 10 d. skirta nuobauda ir nuteistasis buvo dar kelis kartus paskatintas. Toks teigiamų pokyčių laikas, kolegijos vertinimu, dar nėra pakankamas konstatuoti jų stabilumą. Tuo labiau, kad priežiūros (ribojimų) pažeidimai yra išskirti kaip dinaminis kriminogeninis veiksnys, o visi statiniai kriminogeniniai veiksniai išskirtinai yra susiję su praeityje buvusiu teisei priešingu nuteistojo elgesiu, taip pat su bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimu ir tai rodo, kad nuteistajam anksčiau taikytos bausmės, taip pat ir galimybės laisvės atėmimo bausmę vykdyti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis reikšmingos įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo nusikalstamo elgesio jo nesulaikė. Šiame kontekste pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas taip pat susiję su tam tikrų ribojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam, tačiau pirmiau aptartų aplinkybių visuma teikia pagrindą pritarti apylinkės teismo išvadai, kad pagrįstai tikėtis, jog šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, dar nėra pagrindo.
15. Skunde nurodomos aplinkybės dėl teigiamos nuostatos į darbą, palaikomų socialinių ryšių, gyvenamosios vietos turėjimo, yra palankios T. S., tačiau jam neatitinkant vienos iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų – nesant akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, paminėtų aplinkybių buvimas nutartyje padarytų išvadų dėl lygtinio paleidimo netaikymo nepaneigia. Būtina pažymėti ir tai, kad išvada dėl nuteistojo atitikimo lygtinio paleidimo sąlygoms (kriterijams) yra daroma įvertinus su nuteistojo pataisos procesu susijusių aplinkybių visumą, o ne selektyviai atrinktus ir išimtinai tik teigiamai ar neigiamai charakterizuojančius duomenis. Skundžiamoje nutartyje pateiktas duomenų, reikšmingų lygtinio paleidimo taikymui, vertinimas apima tiek teigiamus, tiek neigiamus nuteistojo pataisos aspektus, ir šio vertinimo pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad teigiamai nuteistąjį įcharakterizuojančių aplinkybių, nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nutylint jam nepalankius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir iki nuteisimo nuteistasis turėjo gyvenamąją vietą, palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, dirbo, tačiau šios aplinkybės nebuvo veiksnių, sulaikiusiu jį nuo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo, todėl šiuo metu jas vertinti kaip išskirtines, nėra pagrindo.
16. Skunde teigiama, kad teismas padarė klaidą nurodydamas recidyvo aspektą, tačiau tiek teismui pateikta bylos medžiaga, tiek duomenys iš Teismų informacinės sistemos Liteko (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-79-478/2018) patvirtina, kad T. S. tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taigi – būdamas recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme. Nepagrįstai apeliantas nurodo ir tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema, kadangi tokia rizika nuteistajam per visą bausmės laiką nebuvo nustatyta, tiek pirminio vertinimo, tiek paskutinio pakartotinio vertinimo metu, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, rizika išliko vidutinė. Dėl Rekomendacijų privalomumo pažymėtina, kad, priešingai apelianto įsitikinimui, rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams tiesioginio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir BPK. Vertinamu atveju BVK 157 straipsnyje yra įtvirtinti aiškūs kriterijai, kuriuos turi atitikti nuteistieji, siekiantys būti paleisti lygtinai, nuteistojo neatitikimas šiems kriterijams teismo nutartyje yra įvertintas, nurodant motyvus, kodėl lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas. Tai, kad apylinkės teismas su nuteistojo pataisos procesu, jo socialine reabilitacija susijusius duomenis vertino kitaip ir priėmė kitokį, nei Komisija, sprendimą, nereiškia, kad lygtinį paleidimą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos.
17. Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, jeigu yra nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas priima vieną iš šių sprendimų: skundą atmesti; patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą; patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą (BPK 360 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Taigi, galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo (netaikymo) priima apylinkės teismas, todėl nuteistajam palankaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimas, savaime nesuponuoja apylinkės teismo pareigos tokį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyti pakankamai išsamūs, bylos duomenimis pagrįsti Komisijos nutarimo nepatvirtinimo motyvai, su kuriais nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip minėta, lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, atitinkantys BVK 157 straipsnyje nurodytas sąlygas, tačiau T. S. vienos iš jų neatitinka. Taigi, netaikydamas lygtinio paleidimo apylinkės teismas nei BVK, nei BPK normų nepažeidė.
18. Dėl skunde minimos Kauno apygardos teismo nutarties byloje Nr. 1S-547-594/2018, kuria nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, visų pirma pažymima, kad lygtinio apleidimo iš pataisos įstaigos klausimas dėl kiekvieno nuteistojo sprendžiamas individualiai, įvertinus su konkrečiu nuteistuoju, jo pataisos procesu, jam taikytų poveikio priemonių efektyvumu susijusių duomenų visumą. Be to, nors pirmiau nurodytoje nutartyje lygtinis paleidimas buvo taikytas nuteistajam, kuris buvo nuteistas už dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą, buvo baustas drausmine tvarka, iš pradžių savo kaltės nepripažino, vis tik bausmė jam buvo paskirta už kitos rūšies nusikaltimų padarymą (nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį), nuteistajam nebuvo nustatyti kriminogeniniai veiksniai, drausmine tvarka baustas 4 kartus, skatintas – 17 kartų, praeityje nebuvo teistas, likusi bausmės dalis trumpesnė, nei metai. Taigi, pirmiau nurodytos bylos ir šios bylos aplinkybės reikšmingai skiriasi, dėl to už labai sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistojo T. S. atžvilgiu priimti tokį patį sprendimą, kaip nurodytoje Kauno apygardos teismo nutartyje, nėra pagrindo.
19. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai T. S. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma patvirtina išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.