- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-516-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18646-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Skolininkas
- A. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (išieškotojo) M. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3701-1093/2024, kuria netenkintas antstolės N. Š.-S. pareiškimas dėl baudos skolininkei A. B. skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė N. Š.-S. kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir skirti skolininkei A. B. 1 000 Eur baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo M. U. naudai, t. y. už fiksuotą 61 teismo sprendimo nevykdymo atvejį, bei papildomai skirti po 100 Eur išieškotojo naudai už ateityje kiekvieną išieškotojo ir/ar antstolės N. Š.-S. užfiksuotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. e2-3449-1153/2022-04-19 išvardintą taikos sutarties nevykdymo faktą.
2. Antstolė nurodė, kad 2023 m. gegužės 11 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo. Skolininkei 2023 m. gegužės 16 d. buvo išsiųstas raginimas nedelsiant vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3449-1153/2022 patvirtintos taikos sutarties 2-25 punktuose numatytą bendravimo su vaiku tvarką, skolininkė 2023 m. gegužės 22 d. raštu atsakė į raginimą, kad teismo nutartį vykdo. Išieškotojas antstolei pateikė eilę įrodymų, pavirtinančių teismo sprendimo nevykdymą. 2023 m. gruodžio 18 d. buvo surašytas Sprendimo įpareigojančio skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus aktas (toliau ir – Aktas), kuriuo konstatuota, kad skolininkė nevykdo teismo vykdomojo dokumento Nr. e2-3449-1153/2022, kuriuo buvo patvirtinta tėvo M. U. bendravimo su sūnumi tvarka. Tėvas daugybę trečiadienių (datos išvardintos Akte) vyko iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) rajone, į darželį pasiimti sūnaus, tačiau vaikas tomis dienomis į darželį nebuvo atvestas, tėvui apie tai nepranešus. Be to, tėvas daugybę kartų (datos išvardintos Akte) bandė užmegzti telefoninį bei vaizdo pokalbį su sūnumi, skambindamas į išieškotojos mobilųjį telefoną, tačiau ji neatsiliepė, tokiu būdu neužtikrino be nevykdė teismo nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 25 d. nutartimi antstolės pareiškimo dėl baudos skyrimo netenkino.
4. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šalių sudarytos taikos sutarties 3 punkto (ne)vykdymo, nurodė, jog teismui nebuvo pateikta duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad skolininkė nevykdė taikos sutarties 3 punkto Akte nurodytais trečiadieniais. Kaip matyti iš šio punkto formuluotės, tėvas vaiką bendravimui pasiima kiekvieną trečiadienį iš ugdymo įstaigos po visų ugdymo užsiėmimų, tačiau ne anksčiau, kaip 15:30 val., tačiau jeigu numatytą trečiadienį vaikas yra ne ugdymo įstaigoje, tuomet tėvas nuo 16:00 val. iki 17:00 val. vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos. Kartu su Aktu teismui nepateikta duomenų, kad Akte nurodytais trečiadieniais, kai vaikas nebuvo ugdymo įstaigoje, tėvas buvo nuvykęs į vaiko gyvenamąją vietą paimti vaiką bendravimui, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes skolininkė nesudarė sąlygų paimti vaiko bendravimui. Teismo posėdyje M. U. paaiškino, kad darželio e.sistemoje pamatęs, jog vaikas trečiadienį neatvestas į darželį, net nevažiuoja į Vilnių į vaiko gyvenamąją vietą, nes yra tikras, kad vaikas nebus perduotas bendravimui, išieškotoja telefonu neatsiliepia. Kartu su Aktu pateikti duomenys, kad vaikas nebuvo konkrečiais trečiadieniais darželyje, tačiau iš darželio pažymos nėra aišku, dėl kokių priežasčių vaikas tą dieną nebuvo ugdymo įstaigoje. Teismo posėdžio metu skolininkė nurodė, kad vaikas dažnai serga, dėl to dažnai jo ir neveda į darželį, kartu su atsiliepimu ji pateikė tai iš dalies patvirtinančius duomenis. Šie skolininkės teiginiai, iš esmės reiškiantys, kad vaikas į darželį nevedamas dėl pateisinamų priežasčių, byloje nėra paneigti. Prievolė vaiką nuvesti trečiadieniais į darželį vaiko motinai taikos sutartimi nėra nenumatyta. Taigi, jeigu vaiko trečiadieniais ugdymo įstaigoje nėra, tėvas turi vykti pasiimti vaiką bendravimui į vaiko gyvenamąją vietą, tačiau teismui nėra pateikta duomenų, kad tėvas tą darė kiekvieną Akte nurodytą trečiadienį, teismo posėdyje išieškotojas iš esmės pripažino, kad į vaiko gyvenamąją vietą ir nevyko, dėl to teismas iš byloje esančių duomenų neturi jokio pagrindo daryti išvadą, kad tėvo ir sūnaus bendravimas Akte nurodytais trečiadieniais nevyko dėl kaltų skolininkės veiksmų ir už tai jai skirti baudą.
5. Vertindamas susiklosčiusią situaciją dėl šalių sudarytos taikos sutarties 17 punkto (ne)vykdymo pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors teismui nekyla abejonių, kad vaizdo įrašuose matyti, kaip išieškotojas skambina skolininkei, taip pat matyti, kokiu paros metu skambinama, tačiau nėra aišku, kuriomis dienomis skambinta, o tai yra esminis pateiktų įrodymų trūkumas, nes Akte nurodoma, kad skolininkė konkrečiomis dienomis nesudarė sąlygų tėvui bendrauti su sūnumi telefonu ar vaizdo priemonėmis, o skambučių vaizdo įrašai šių datų nepatvirtina. Teismas pažymėjo, kad nuo 2023 m. sausio 24 d. iki 2023 m. kovo 22 d. M. U. bendravimas su vaiku buvo apskritai neįmanomas, nes Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2023 m. sausio 24 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) M. U. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neiškvykti bei draudimas nesilankyti A. B. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), ir jos prieigose, draudimas bendrauti, matytis su A. B. ir šalių sūnumi L. U.. Šios kardomosios priemonės M. U. atžvilgiu galiojo iki 2023 m. kovo 22 d., kai šios dienos nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pagal galiojančią bendravimo tvarką yra numatytas ir tėvo bendravimo laikas, laikotarpiai, kada įprastas bendravimas nevyksta (pavyzdžiui, taikos sutarties 15 p.), dėl to konkrečios datos, kada išieškotojui nepavyko prisiskambinti skolininkei, yra juridiškai svarbios aplinkybės, sprendžiant dėl skolininkės kaltės nevykdant taikos sutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos 17 punkto, ir turi būti įrodytos. Be išieškotojo paaiškinimų byloje nėra jokių duomenų, kurie bent iš dalies patvirtintų, jog skambučiai vaizdo įrašuose buvo daryti Akte nurodytomis datomis. Be tokių duomenų teismas neturi pakankamo pagrindo spręsti, kad Akte nurodytomis dienomis skolininkė turėjo pareigą užtikrinti tėvo ir sūnaus bendravimą vaizdą ir garsą perduodančiomis priemonėmis, o jei tokios galimybės nėra – telefonu ar kitu būdu.
6. Papildomai pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog skolininkės argumentai, kad pagal taikos sutarties 17 punktą ji turi gauti išankstinį tėvo pageidavimą ir laiko suderinimą dėl tėvo ir sūnaus bendravimo, yra visiškai nepagrįsti, nes iš šio taikos sutarties punkto aiškiai matyti, kad skolininkė tuo metu, kai vaikas nebendrauja su tėvu, privalo be jokio išankstinio suderinimo užtikrinti tėvo ir sūnaus bendravimą nuo 18 val. vaizdą ir garsą perduodančiomis priemonėmis, o jei tokios galimybės nėra – telefonu ar kitu būdu, jei tą dieną nebuvo suderintas kitas laikas, o bendravimas turi vykti bendra tvarka, o jei to skolininkė nepadaro – pažeidžia taikos sutarties 17 punktą. Iš esmės iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad skolininkė savaip aiškina šią pačios sudarytos taikos sutarties sąlygą ir tokį jos aiškinimą primeta išieškotojui, nesudarydama sąlygų tėvo ir sūnaus bendravimui telefonu ar vaizdo priemonėmis. Tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką teisines pasekmes skolininkui galima taikyti už konkrečius bendravimo tvarkos nevykdymo atvejus, nurodytus antstolio surašytame Akte. Šiuo konkrečiu atveju teismui nėra pateikta pakankamai duomenų, kad Akte nurodytos konkrečios taikos sutarties nevykdymo aplinkybės ir skolininkės kaltė egzistuoja, nors iš bendro šalių bendravimo akivaizdu, kad konstruktyvaus dialogo ir sutarimo taikos sutarties vykdymo, vaiko bendravimo ir kitais klausimais tarp vaiko tėvų nėra.
7. Dėl vaiko išvežimo į užsienį be tėvo sutikimo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pabrėžė, jog šalių sudarytos taikos sutarties 16 punkte numatyta, kad „Kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su vaiku laikotarpiu ketindami išvykti su vaiku į kitą valstybę, apie tai prieš 10 kalendorinių dienų turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą iš tėvų, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju, jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikas sutampa su kito iš tėvų bendravimo dienomis, tuomet į užsienį su vaiku išvykstantis tėvas (motina) turi gauti kito iš tėvų sutikimą išreikštą rašytine žinute arba elektroniniu laišku“. Šiuo atveju nors Akte nurodoma, kad skolininkė išvežė vaiką į Italiją be skolininko sutikimo, tačiau nenurodoma data ir neteikiami jokie įrodymai, kada vaikas buvo išvežtas į Italiją, dėl ko teismui nėra pagrindo daryti išvadą, kad taikos sutarties nevykdymas šiuo aspektu buvo konstatuotas pagrįstai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Suinteresuotas asmuo M. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolės pareiškimą skirti skolininkei baudą.
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes. Nors teismas darė išvadą, kad antstolės Akte nustatytos aplinkybės nėra įrodytos, tačiau į bylą pateikti įrodymai rodo ką kita.
8.2. Pirmiausia pažymima, jog pati skolininkė nepagrįstai teigia, jog M. U. „net nesiekia bendrauti su vaiku”. Byloje A. B. pati pateikė susirašinėjimą su M. U., iš kurio matyti, kad M. U. tiesiog maldauja ir prašo leidimo pabendrauti su vaiku („Prašau leisti… L. reikia tėčio… Tad maldauju ryt rytr bent porą val pabūti su sūnum“; „Labai džiaugiuosi kad pagaliau jį išsiveži, bet iki atostogų tada norėčiau su juo praleisti maksimaliai daugiau laiko“; „Kur jūs ? Šiandien mano savaitgalis, tu gausi labai daug baudų iš antstolių ir tavęs (duomenys neskelbtini) išsižadės Mąstyk ką darai (duomenys neskelbtini) kita savaitgalį man mokymai duok šį savaitgalį man jį Prašau lai paskambina man (duomenys neskelbtini) Tegul jis man paskambina Iš (duomenys neskelbtini) atimtas telefonas 19 dienų Kiekvieną vakarą tarkim 18 val aš Vilniuj noriu aplankyti jį Paskambink kai bus patogu, lauksiu Ok.Pasukit Su (duomenys neskelbtini) dvidešimta diena nepasišnekėjau Kelintą paskambinsit Ok Laukiu“; „Prašau lai man paskambina (duomenys neskelbtini) kiekvieną vakarą Rytoj 10 būsiu pas jus OK aplankysiu jį namuose ir lauksiu šiandien dar skambučio Laukiu skambučio. Ačiū Atvažiuosiu vakare aplankyti Kur jūs ? Kur man šiandien atvažiuoti ?“).
8.3. Apeliantas pabrėžia, jog skundžiamoje teismo nutartyje minėtos žinutės niekaip neaptartos ir neįvertintos, nors jos reiškia aiškų ir pačios skolininkės neginčijamą faktą, jog šalių vaiko tėvui nebuvo leidžiama bendrauti su sūnumi po 20 dienų. Teismas šių įrodymų išvis nevertino, jau nekalbant apie tai, kad šie įrodymai turėtų būti įvertinti įrodymų visumoje, ištyrus antstolės pateiktą Aktą, išklausius tame tarpe ir M. U.. Šiuo atveju procesiniai dokumentai aiškiai ir nedviprasmiškai įrodo, kad A. B. nuosekliai, atkakliai siekia apriboti M. U. galimybes bendrauti su vaiku; ji nori faktiškai pašalinti vaiko tėvą iš vaiko gyvenimo, pasinaudodama baudžiamosios teisės teikiamomis priemonėmis. Kaip vyksta tėvo susitikimai su sūnumi, gerai parodo pačios A. B. duoti parodymai apie esą smurto prieš ją bylą, kurioje M. U. buvo išteisintas, bei A. B. padarytas vaizdo įrašas, ko pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nevertino ir nenagrinėjo.
8.4. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad neskirdamas baudos pirmosios instancijos teismas pakenkė vaiko raidai, konstitucinei tėvo pareigai ir teisei auklėti vaiką. A. B., nesuvokdama šių paprastų tiesų, darko vaiko raidą. Bauda skirtina ir pačios A. B. interesais, kadangi skyrus jai baudą po 100 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo atvejį, ji turėtų pakankamų argumentų atsispirti savo mamos D. B. įtakai. Be to, skundžiama nutartimi teismas atmetė esminį teisės principą, jog sudarytos sutartys turi būti vykdomos, o taip pat teismas sumenkino teismo sprendimo/nutarties, kuria nustatomos šalių teisės ir pareigos, privalomumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnis) bei tiesiog leido ir ateityje skolininkei nevykdyti jokių su vaiku susijusių įstatymų ir teismo sprendimų.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu skolininkė A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika ir pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą antstolės reikalavimą skirti 1 000 Eur dydžio baudą, kadangi antstolė Akte nenurodė, už kokius konkrečius pažeidimus ir kokį konkretų laikotarpį prašo skirti 1 000 Eur baudą, o antstolės Aktas surašytas 2023-12-18 d., todėl bauda gali buti skiriama tik nuo 2023-12-19 už kiekveną teismo nutarties nevykdymo dieną.
Atsiliepimas
9.2. Atsiliepime pažymima, jog nuo 2023 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. kovo mėnesio išieškotojas M. U. buvo išvykęs į užsienį ir pats nevykdė teismo nutartimi nustatytos bvendravimo tvarkos daugiau kaip du mėnesius. Dėl nurodytų priežasčių antstolės reikalavimas skirti A. B. po 100 Eur išieškotojo naudai nuo 2023-12-18 d. už kiekvieną išieškotojo ir/ar antstolės N. Š.-S. užfiksuotą Vilniaus m. apylinkės teismo vykdomajame rašte Nr. e2-3449-1153/2022-04-19 išvardintą taikos sutarties neįvykdymo faktą, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Kartu pažymima, antstolė prašo teismo skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo M. U. naudai už laikotarpį nuo 2023-01-01 d. iki 2023-12-18 dienos, t.y. už beveik metų laikotarpį, nors vykdomoji byla buvo užvesta 2023-05-11 ir skolininkė 2023-05-22 pateikė antstolei rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius tinkamą teismo nutartimi nustatytos bedravimo tvarkos vykdymą ir nuo to laiko iš antstolės jokių procesinių dokumentų negavo ir skolininkė pagrįstai tikėjosi, kad jos paaiškinimai antstolei buvo įtikinami.
9.3. Skolininkė pabrėžia, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. B. nesudarymo galimybių tėvui benbdrauti su vaiku vaizdą ir garsą perduodančiomis priemonėmis, telefonu ar kitu būdu konkrečiomis iš anksto suderintomis dienomis ir valandomis. Nuo 2023-01-24 d. iki 2023-03-22 A. B., vykdydama M. U. pritaikytas kardomąsias priemones bei siekdama apsaugoti mažametį vaiką, teisėtai neleido M. U. bendrauti su vaiku. Dėl nurodytų priežasčių antstolė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti skirti baudą už akte nurodytą tėvo nebendravimo su vaiku trečiadienis už laikotarpį nuo 2023-01-24 d. iki 2023-03-22 imtinai. Be to, nagrinėjamu atveju tėvo bendravimo tvarka darbo dienomis (trečiadieniais) nebuvo taikoma švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu, bendravimo tvarkoje numatytomis tėvų vasaros atostogų su vaiku dienomis.
9.4. Papildomai pažymima, jog byloje esantys bei kartu su atsiliepimu pateikiami įrodymai patvirtina faktą, jog tėvo bendravimas su vaiku kelia grėsmę vaiko saugumui ir daro žalą vaikui, kadangi šiuo metu egzistuoja ne tik išlaikymo įsiskolinimas, tačiau ir duomenys apie netinkamą tėvo elgesį su sūnumi peržengiant vaiko privatumo ribas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas antstolės pareiškimas skirti skolininkei baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Vertinant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu, t. y. tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 45 punktas). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 49 punktas).
13. Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 40 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys neleidžia nustatyti konkrečių taikos sutarties nevykdymo aplinkybių bei skolininkės kaltės, nors iš bendro šalių bendravimo akivaizdu, kad konstruktyvaus dialogo ir sutarimo taikos sutarties vykdymo, vaiko bendravimo ir kitais klausimais tarp vaiko tėvų nėra. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, o taip pat skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
15. Vertinant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad atskiruoju skundu apeliantas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų konkrečių aplinkybių, susijusių su šalių sudarytos taikos sutarties nuostatų vykdymu ar netinkamu vykdymu, o dėsto bendro pobūdžio argumentus, jog jis siekė ir stengėsi bendrauti su vaiku, nuolatos to prašo skolininkės ir bando jai įrodyti, kad tėvo dalyvavimas vaiko gyvenime yra svarbus ir būtinas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais iš esmės sutinka, kadangi byloje esantys duomenys išties leidžia vertinti, kad apeliantas siekia bendravimo su vaiku ir vis kreipiasi į skolininkę dėl tokio bendravimo užtikrinimo. Tačiau nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ne apelianto noro bei siekio bendrauti su vaiku egzistavimo klausimas, o konkrečių atvejų, kai skolininkė galimai netinkamai vykdė taikos sutarties nuostatas egzistavimas. Tokios aplinkybės buvo itin išsamiai ir detaliai išnagrinėtos pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi.
16. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių sudarytos takos sutarties 3 punkte numatyta, kad „Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės trečiadienį, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos po visų ugdymo užsiėmimų, tačiau ne anksčiau, kaip 15:30 val. ir grąžina vaiką tą pačią dieną nuo 18 val. iki 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu numatytą trečiadienį vaikas yra ne ugdymo įstaigoje, tuomet tėvas nuo 16:00 val. iki 17:00 val. vaiką paima iš jo gyvenamosios vietos“. Tokia taikos sutarties nuostata sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog šalių sūnui tą dieną nebuvus ugdymo įstaigoje, tėvas vaiką pasiima iš vaiko gyvenamosios vietos. Nors antstolės Akte užfiksuota, jog skolininkė Akte nurodytais trečiadieniais (29 trečiadieniai) nevedė vaiko į darželį, kuomet pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktą tėvas paima vaiką iš ugdymo įstaigos po visų užsiėmimų, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad būtent šiais trečiadieniais vaiko tėvas negalėjo pasiimti vaiko iš jo gyvenamosios vietos. Kita vertus, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2023 m. sausio 24 d. iki 2023 m. kovo 22 d. M. U. bendravimas su vaiku nebuvo galimas, nes Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2023 m. sausio 24 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) M. U. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neiškvykti bei draudimas nesilankyti A. B. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), ir jos prieigose, draudimas bendrauti, matytis su A. B. ir šalių sūnumi L. U.. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, jog skolininkė Akte nuodytais laikotarpiais netinkamai vykdė taikos sutarties 3 punkto nuostatas.
17. Papildomai pažymėtina, jog byloje esantys duomenys pagrindžia ir tai, kad dalį Akte nurodytų datų skolininkė ir šalių sūnus atostogavo išieškotojui žinant ir sutikus (nuo 2023 m. vasario 24 d. iki 2023 m. balandžio 6 d.), dalį laiko vaikas sirgo ir išieškotojas apie tai buvo informuotas (2023-01-11; 2023-04-12; 2023-06-28; 2023-09-06). Tokios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog taikos sutarties sąlygų vykdymas iš esmės buvo ribotas dėl objektyvių priežasčių, kurios negali būti vertinamos kaip skolininkės kaltės nevykdžius taikos sutarties nuostatas įrodymas.
18. Vertinant aplinkybes, susijusias su skolininkės veiksmais dėl vaiko ir tėvo bendravimo nuotoliniu būdu užtikrinimo, pažymėtina, kad vien antstolės Akte užfiksuoti duomenys automatiškai nesudaro pagrindo teismui konstatuoti baudos skyrimo sąlygų egzistavimą, kadangi, remiantis šiuo klausimu formuojama ir pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą dėl teismo sprendimo nevykdymo, įvertina tiek tai, ar akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Tokios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kaltę, – teisinių pasekmių skolininkui taikymas.
19. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, Akte užfiksuoti bei nurodyti bendravimo tarp vaiko ir tėvo neužtikrinimo atvejai bei vaiko išvežimas atostogų į Italiją be tėvo sutikimo negali būti vienareikšmiškai vertinami, kaip konkrečiai įrodantys skolininkės kaltę. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad išieškotojas skambindavo skolininkei dėl bendravimo su vaiku įgyvendinimo, tačiau iš byloje esančių ir Akte nurodytų aplinkybių nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai skambučiai buvo atliekami, taip pat nėra galimybės įvertinti, kada konkrečiai buvo vykstama į Italiją, jei išvis buvo vykta. Tai šiuo atveju turi esminę reikšmę, kadangi viena vertus asmens kaltė dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo gali būti pripažįstama tik dėl konkrečių atvejų, o kita vertus, bylos duomenys patvirtina, jog dėl vykusio ikiteisminio tyrimo bei jame taikytos kardomosios priemonės išieškotojas su vaiku nuo 2023 m. sausio 24 d. iki 2023 m. kovo 22 d. išvis negalėjo bendrauti, taip pat dalį laiko vaikas sirgo. Kita vertus, iš antstolės skolininkei pateiktų skambučių vaizdo įrašų nėra galimybės konkrečiai nustatyti, kas, kada konkrečia ir iš kokio abonento bei kokiam abonementui skambino, juo labiau kad tiek adresaro vardas, tiek data ir laikas, kaip įrenginio parametrai, gali būti redaguojami, todėl pateiktų duomenų turinys nepatvirtina, kad skolininkė išieškotojui neleido bendrauti su vaiku telefonu/ ryšio vaizdo priemonėmis būtent nuo 18 val., juo labiau kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad išieškotojas galėjo būti išvykęs iš Lietuvos Respublikos, dėl ko galėjo būti kitoje laiko juostoje.
20. Pirmiau išdėstytos aplinkybės bei padarytos išvados nepaneigia atskirajame skunde nurodomų teiginių dėl tėvo ir vaiko bendravimo svarbos bei CPK 18 straipsnio nuostatų privalomumo, o taip pat ir skundžiamoje nutartyje pagrįstai pabrėžtos skolininkės pareigos tuo metu, kai vaikas nebendrauja su tėvu, privalo be jokio išankstinio suderinimo užtikrinti tėvo ir sūnaus bendravimą nuo 18 val. vaizdą ir garsą perduodančiomis priemonėmis, o jei tokios galimybės nėra – telefonu ar kitu būdu, jei tą dieną nebuvo suderintas kitas laikas, tačiau šiuo konkrečiu atveju baudos skyrimas skolininkei nėra pagrįstas konkrečiai duomenimis bei aplinkybėmis, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą dėl skolininkės kaltės egzistavimo. Kita vertus, apelianto nurodomas bendrasis sutarčių laikymosi principas šioje situacijoje gali būti taikomas tik atsižvelgiant į specialiąsias teisės normas, numatančias baudos skyrimą skolininkui, o kartu įvertinant ir konkrečias faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus. Taigi vien tai, kad šalys taikos sutartyje yra patvirtinusios bendravimo tvarkos sąlygas, savaime nereiškia, jog vaiko liga ar kitos objektyvios priežastys automatiškai gali būti pripažįstama, kaip skolininko kaltės egzistavimas, dėl ko jam turi būti skiriama bauda.
21. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Skolininkė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikia eilę dokumentų (antstolės G. A. 2024-07-19 pažyma ir 2024-07-16 pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą; Globos namai „Užuovėja“ 2024-06-28 d. išvada; 2024-07-15 psichologės R. M. rekomendacijos).
22. Įvertinęs pridedamų prijungti dokumentų turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pateikiami nauji įrodymai yra konkrečiai susiję su pirmosios instancijos teismo nagrinėtais taikos sutarties nevykdymo atvejais bei aplinkybėmis, taip pat kad dalies jų nebuvo galima pateikti anksčiau ar pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nepriėmė. Dėl šių priežasčių kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus dokumentus atsisakoma priimti, tačiau pastebėtina, jog esant pagrindui ar šalių sutarimui taikos sutarties nuostatos gali būti keičiamos.
23. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti suinteresuoto asmens pateikto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
24. Pateiktu atskiruoju skundu skolininkė prašo priteisti jai 2 057 Eur už advokato pagalbą dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo. Iš pateikto mokėjimo nurodymo duomenų matyti, kad tokios sumos mokėjimas buvo atliktas 2024-04-20. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius, skolininkės prašoma priteisti suma advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija numatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 8.15 bei 8.16 punktai), todėl prašoma priteisti išlaidų suma, kartu atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, o taip pat teisingumo ir protingumo principus, mažinama iki 800 Eur ir priteisiama iš išieškotojo M. U. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
25. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apelianto dėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens (išieškotojo) M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) skolininkės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.