Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo skolininko V. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2136-835/2016 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. S. ir išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į antstolį prašydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0182/13/00120, nes pasibaigė įstatymų nustatytas administracinės baudos išieškojimo senaties terminas (b.l. 4-5). Nurodė, kad nuo nutarimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip dveji metai. Jokių veiksmų, kad išvengtų baudos sumokėjimo, pareiškėjas nesiėmė, įvykdyti paskirtos nuobaudos negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes neturėjo pakankamai turto, darbo ir pajamų. Nutarimas skirti baudą turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kadangi ATPK nenustato administracinės senaties terminų, išskyrus atvejį, kai buvo paskirtas administracinis areštas, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse numatytomis taisyklėmis. Pareiškėjas negavo antstolio atsakymo į 2016 m. vasario 25 d. raštą dėl vykdomosios bylos Nr. 0182/13/00120 eigos.Antstolis 2016 m. balandžio 13 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui (b.l. 1-3).

Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino (b.l. 44-46). Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus, terminas, numatytas ATPK 308 straipsnio 1 dalyje pažeistas nebuvo, todėl antstolis 2013 m. balandžio 8 d. pagrįstai vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti. Antstolis sistemingai teikė užklausas bankams, viešiesiems registrams ir vykdymo veiksmus atliko nepraėjus 2 metams nuo nutarimo gavimo, todėl nagrinėjamu atveju taikyti senaties terminą nėra pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų domėjęsis bylos eiga, bendradarbiavęs su antstoliu, todėl darytina išvada, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Pareiškėjui į 2016 m. vasario 25 d. raštą antstolis atsakė 2016 m. kovo 16 d. Laiškas registruota siunta V. J. išsiųstas 2016 m. kovo 17 d.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas V. J. prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – vykdomąją bylą nutraukti suėjus 2 metų senaties terminui (b.l. 51-53). Nurodo, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė nepagrįstą nutartį. Apeliantas su atskiruoju skundu teismui pateikė – pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, informaciją dėl vykdymo veiklos teritorijos, prašymą dėl korespondencijos siuntimo ir pašto kvitą (b.l. 54-57). Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Byloje nėra duomenų dėl tyčinių pareiškėjo veiksmų, ar tai, jog tokia tyčia būtų buvus nustatinėjama vykdant paskirtą nuobaudą. Nesidomėjimas nuobaudos vykdymu nepripažįstamas vengimu, todėl pareiškėjas nedarė nieko, kad išvengtų nuobaudos įvykdymo. Priešingai, 2016 m. kovo 4 d. pažyma dėl bedarbio registravimo laikotarpių, darbo ieškančio asmens atmintinė įrodo, kad pareiškėjas aktyviai ieškojo ir ieško darbo, nori dirbti, kad sumokėtų baudą.

5.2. Teismas tik konstatavo antstolio atliktus procesinius veiksmus, tačiau nevertino šių veiksmų teisėtumo ir vykdymo proceso normų pažeidimų įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, todėl pareiškėjo teisės liko neapgintos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad baudos vykdymo senatis nėra pasibaigusi. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, antstolio veiksmai, kurie teismo buvo vertinti kaip nuolatinai, laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių. Per 2 metų laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. balandžio 8 d. antstolis neatliko jokių procesinių veiksmų, todėl suėjo baudos išieškojimui vykdymo senatis, kuri nebuvo sustojusi, o pareiškėjas atitinka visų sąlygų visetą baudos vykdymo senačiai taikyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Dėl žodinio nagrinėjimo

Apeliantas išreiškė pageidavimą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pats pripažįsta žodinį nagrinėjimą būtinu. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl atskirojo skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju atskirajam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinasPirmosios instancijos teismas pripažino, kad antstolis nagrinėjamu atveju vykdomųjų bylų CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nenutraukė pagrįstai, Apeliantas teigia, kad tokia pirmos instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad sutikti su atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Pažymėtina, kad nors vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai, kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintą teisinį reglamentavimą nutarimas skirti baudą, turi būti perduodamas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino ir vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais. ATPK 312 straipsnyje nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo antstolis šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. CPK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyti privalomi vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai, kurių 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties taikymo turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t.y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–182/2010). Taigi, vykdymo senaties taikymas yra susijęs su dvejų metų termino nustatymu ir skolininko veiksmų vertinimu, kas nustatytina kiekvienu konkrečiu atveju.Nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0182/13/00120 duomenų nustatyta, kad antstoliui G. S. nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino buvo pateiktas vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-572-572/2012 dėl 362,03 Eur baudos išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojos VMI prie LR FM naudai (b.l. 17-23). Skolininkui V. J. 2013 m. balandžio 8 d. buvo išsiųstas siūlymas sumokėti baudą bei vykdymo išlaidas, baudos paskyrimo metu jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), bei kitu adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). Skolininkui nesumokėjus baudos bei vykdymo išlaidų vykdymo procese buvo imtasi tolimesnių veiksmų – 2013 m. balandžio 19 d. priimtas patvarkymas dėl informacijos apie turtą pateikimo, patvarkymas dėl turto arešto ir areštuojamo turto įvertinimo (b.l. 25-27). Iš antstolių informacinės sistemos (AIS) nustatyta, kad antstolis 2014 m. balandžio 12 d. – 2013 m. rugpjūčio 5 d. laikotarpiu sistemingai teikė užklausas dėl skolininko V. J. į VSDFV bazes, Nekilnojamąjį turto registrą (b.l. 28-31). Antstolis 2013 m. gegužės 6 d., 2013 m. rugpjūčio 5 d., 2014 m. vasario 8 d., 2014 m. gegužės 12 d., 2015 m. sausio 19 d., 2015 m. vasario 3 d. užklausė Lietuvoje veikiančių bankų apie V. J. turimas pinigines lėšas jų sąskaitose (b.l. 32-37), o 2014 m. rugpjūčio 12 d. surašė patvarkymą areštuoti išmokėtinas lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (b.l. 38), 2016 m. kovo 16 d. priėmėm patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuris išsiųstas skolininkui V. J. registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 39-40), ten, kur skolininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą ir kurią buvo nurodęs antstoliui (b.l. 54-56). Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys, kad pagal CPK 604 straipsnį dokumentų išsiuntimas skolininko nurodytu adresu registruota siunta yra laikomas tinkamu šalies informavimu. Byloje nėra duomenų, jog apie minėtą antstolio siųstą dokumentą skolininkui nebūtų žinoma. Taigi akivaizdu, jog bylos vykdymo laikotarpiu reguliariai ir sistemingai buvo atliekami priverstinio skolos išieškojimo veiksmai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog vykdymo proceso metu antstolis neatliko jokių vykdymo veiksmų ilgiau nei du metus. Be to, pastebėtina, kad skolininkas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo paties, kaip skolininko, tinkamą pareigų vykdymą, t.y. domėjimąsi vykdymo proceso eiga, siekį išsiaiškinti skolos padengimo galimybes, informavimą apie savo buvimo vietos pasikeitimą ir t.t. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007.) Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t.y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, jos nesumokėjo, nesidomėjo jos išieškojimu.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo V. J. argumentus, kuriais teigiama, kad administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminas yra pasibaigęs, todėl vykdomoji byla turėtų būti nutraukta ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Skundą atmetus, iš apelianto V. J. priteistina 6,36 Eur išlaidų susijusių, su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,36 Eur (šešis eurus 36 ct) išlaidų susijusių, su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.