- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-27
- Bylos Nr.
- 1-3900-673/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Kaltinamasis
- J. E. P.
- Advokatai
- Ignas Meškauskas
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.9.9.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1.
2019 m. gruodžio 27 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
J. E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jurbarko mieste, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, jo tvirtinimu – turi neįgalumą (2 grupė), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2019-07-25 pagal BK 140 str. 1 d. - 10 mėn. laisvės apribojimu; 2) 2019-11-22 pagal BK 145 str. 1 d., BK 63 str. 1 ir 4 d. subendrinus bausmę su 2019-07-25 nuosprendžiu paskirta bausme – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pagal turimus duomenis į probacijos tarnybą atlikdamas 2019-07-25 nuosprendį buvęs įrašytas 2019-08-21, byloje nesant duomenų, kad būtų buvęs įrašytas į probacijos tarnybą pagal 2019-11-22 nuosprendį (bausmės subendrintos), turintis teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei - šeimos nariui) ir BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. gruodžio 14 d. apie 12.30 val., Juozas E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrasinęs savo šeimos narei-sugyventinei L. P. ją nužudyti, grasinimą išreikšdamas žodžiais „nu dabar aš tau padarysiu“, tyčia pagriebęs virtuvėje ant virtuvinio stalo padėtą daržovių skustuką ir juo tris kartus suduodamas L. P. į kairę galvos pusę ir du kartus į pilvo kairį šoną, vieną kartą kumščiu suduodamas į kairį šoną, po to vėl grasindamas nužudyti, grasinimą išreikšdamas žodžiais „užmušiu“, tuo šiais savo žodžiais/veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir smurtaudamas, dėl odos nubrozdinimo kairiame smilkinyje ir durtinės-pjautinės žaizdos kaktoje - nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, grasindamas savo šeimos narei - sugyventinei L. P. ją nužudyti, daržovių skustuku sudavė L. P. į galvos sritį, į pilvą, dar vieną kartą kumščiu sudavė į kairį šoną. Supranta, kad nukentėjusiąją sužalojo, sukėlė jai fizinį skausmą, pripažįsta, kad nukentėjusioji galėjo išsigąsti jo grasinimų. Ne viską prisimena, nes buvo išgėręs, turi neįgalumą dėl sklerozės. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, sutiktų gydytis dėl alkoholio vartojimo.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
2018-12-14 pareiškime L. P. nurodė, kad neblaivus sugyventinis Juozas E. P., su kuriuo gyvena apie 10 metų, jai papriekaištavus dėl jo gėrimo, pasakė, kad ją užmuš, po ko čiupo daržovių skustuvą ir juo užsimojo. Ji norėjo pabėgti, bet nespėjo, sugyventinis skustuvu sudavė jai į galvą, po to į galvą sudavė ir kumščiu, skustuvu kelis kartus brėžė į kairį pilvo šoną, sudavė į šoną ir kumščiu, po ko ji iš jo skustuvą atėmė, o tada jis nuėjo link stalo, kaip suprato, norėdamas pasiimti peilį, bet ji atsirakino duris ir sugebėjo pabėgti. Ji juto didelį skausmą. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 13-14).
IŠ BPC pažymos apie pranešimą (b. l. 20) matyti, kad paskambino verkianti nukentėjusioji, kuri paprašė policijos, tačiau į klausimus neatsakinėjo, girdėjosi klykimas, bildesys, verksmas.
Iš vaizdo įrašo matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji, kurios veidas buvo kruvinas, patvirtino, kad jos atžvilgiu smurtavo kaltinamasis, smurtavo skustuku, sudavė ir kumščiais, ją sužalojo (b. l. 46-47, 50).
Apklausta nukentėjusioji L. P. patvirtino, kad neblaivus kaltinamasis, kuris yra jos sugyventinis, su kuriuo kartu gyvena apie 10 metų, aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, jai pagrasinus iškviesti policiją, pasakė, kad jis dabar jai padarys, nuėjo į virtuvę, pasiėmė daržovių skustuką ir sudavė juo jai tris kartus į galvos sritį, dėl ko jai pradėjo bėgti kraujas, o jai bandant skustuką atimti, brėžė juo jai per pilvo šoną. Kai ji skustuką atėmė, eidamas į virtuvą jis dar sudavė jai kumščiu, grasino užmušti. Ji pagalvojo, kad jis eina peilio, pabėgo. Grasinimai buvo realūs, ji labai išsigando. Jos žaizdos kraujavo, skaudėjo, ji jautėsi silpnai. Žaizdos ligoninėje buvo siuvamos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 72-73) patvirtina, kad nukentėjusiajai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu buvo padaryti tokie sužalojimai: odos nubrozdinimas kairiame smilkinyje, durtinė pjautinė žaizda kaktoje. Sužalojimai nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė fizinį skausmą.
Byloje buvo išimtas daržovių skustukas, kuris buvo apžiūrėtas, metalinės geležtės ilgis – 7,2 cm, fotografuota (b. l. 74-83).
Įvykio vietoje ant spintos, laiptinėje fiksuotos dėmės, panašios į kraują, fotografuota (b. l. 37-44)
Kaltinamajam nustatytas neblaivumas 1,88 promilės, nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi (b. l. 52, 54).
Iš policijos iškvietimų suvestinės matyti, kad dėl neblaivaus kaltinamojo smurto, grasinimų, chuliganiško elgesio policija kviečiama ne pirmą kartą (b. l. 27-30).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo visišku prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, ankščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 14 d. apie 12.30 val., J. E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pagrasinęs savo šeimos narei-sugyventinei L. P. ją nužudyti, grasinimą išreikšdamas žodžiais „nu dabar aš tau padarysiu“, tyčia pagriebęs virtuvėje ant stalo padėtą daržovių skustuką ir juo tris kartus suduodamas L. P. į kairę galvos pusę ir du kartus į pilvo kairį šoną, vieną kartą kumščiu suduodamas į kairį šoną, po to vėl grasindamas nužudyti, grasinimą išreikšdamas žodžiais „užmušiu“, tuo šiais savo žodžiais/veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. P. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir smurtaudamas, dėl odos nubrozdinimo kairiame smilkinyje ir durtinės-pjautinės žaizdos kaktoje - nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena apie 10 metų, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.
Nustatyta, kad kaltinamasis, aplinkybėse nurodytu laiku, tyčia panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Jo kaltę įrodo ištirti nukentėjusiosios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes kaltinamojo kaltę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, pirminiame pareiškime nukentėjusiosios nurodyti duomenys, BPC pažyma apie pranešimo turinį, apžiūrėtas daiktinis įrodymas – skustukas, kt.
Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smurtinių smūgių nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl J. E. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).
Kaltinamasis prisipažino, jog skustuku durdamas, jis grasino sugyventinę nužudyti, pripažįsta, kad suvokia, jog sugyventinė galėjo išsigąsti. Nukentėjusioji ir teisiamojo posėdžio metu teismui patvirtino, kad ji tikėjo, jog sugyventinis gali įvykdyti savo grasinimą, grasinimo buvo realus, ji buvo išsigandusi.
Atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo išsakyti grasinimai, į kaltinamojo būdą, tai yra į tai, kad ir anksčiau jis yra smurtavęs prieš šeimos narį – sugyventinę ir prieš kitus žmones, yra grasinęs nužudyti, ką įrodo jo teistumai, į tai, kad alkoholio išgėręs kaltinamasis tampa agresyvus, ką įrodo ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir paties kaltinamojo pripažinimas, įrodo ir policijos iškvietimų suvestinė, į tai, kad grasinta nužudyti buvo duriant skustuku, kuriuo galima tokį grasinimą realiai realizuoti, teismas daro išvadą, jog nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius. Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspūdį, kad jo grasinimai realūs, siekė nukentėjusiąją įbauginti, siekė, kad ji kaltinamojo bijotų bet, kaip patvirtino nukentėjusioji, savo tikslų pasiekė, nes nukentėjusioji išsigando, kaltinamojo grasinimai jai atrodė realūs. Jokie kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai, išsakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – sugyventinei, kaltinamojo elgesio priešistorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti. Kadangi grasinimą nukentėjusioji manė esant realų, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra laikoma baigta.
Nustatyta, jog kaltinamasis yra psichiškai sveikas, alkoholį vartojo savo valia, nukentėjusioji nurodė, kad būdamas neblaivus kaltinamasis yra agresyvus, ko neneigė ir pats kaltinamasis, pats nurodė, jog blaivus nebūtų nusikaltęs, todėl kaltinamas, prieš vartodamas alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be ištirtų nukentėjusiųjų parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pakankamai išsamūs, tiek ir teisiamojo posėdžio metu. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Kadangi kaltinamasis nusikaltimus padarė tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo pačiu metu, esant vieningai tyčiai, kaltinamojo nusikalstami veiksmai turi būti vertintini kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d., sutaptis.
Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad Juozas E. P. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas, fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, kurie yra tyčiniai ir baigti; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas ne pirmą kartą pavartotas prieš fiziškai silpnesnę moterį; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 133-166): 74 metų amžiaus, 2019 m. teistas 2 kartus už iš esmės analogiškus nusikaltimus, teistumai neišnykę, baustas administracinėmis nuobaudomis, tvirtina, kad turi neįgalumą (buvusi 2 grupė), neregistruotas Priklausomybės ligų ir Psichikos sveikatos priežiūros grupėse; atsižvelgia į nukentėjusiosios poziciją, jog ji nori, kad kaltinamasis kartu negyventų, nes neblaivus jis agresyvus, o jo polinkio vartoti alkoholį sukontroliuoti ji negali, į tai, kad nori, jog jis gydytųsi dėl alkoholio vartojimo; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.
Kadangi prieš tai kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis ir vėl padarė iš esmės analogišką nusikalstamą veiką, teisiamas trečią kartą, turi neišnykusį teistumą, kaltinamajam skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.), bausmių dydį nustatant remiantis BK 61 str. ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.), už abu nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.), subendrintą bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), bausmę, remiantis bausmių keitimo taisyklėmis (BK 65 str. 1 d., 1) p., b) p. p.), atsižvelgiant į kaltinamojo amžių ir sveikatos būklę - dalinio sudėjimo būdu subendrinant su 2019-11-22 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirta ir neatlikta (laisvės apribojimo) bausme (BK 64 str. 1 d., 3 d.), į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikiname sulaikyme išbūtą laiką (BK 66 str.) ir, nors kaltinamasis turi neišnykusį teistumą, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgiant ir į valstybėje vykdomą bausmių politiką, šį kartą dar atidedant ir atidedant 2 metų laikui, nes teismas paskutinį kartą suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra viliasi, jog bausmės tikslas dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie įtakotų jo elgesį, kurį, kaip pripažino ir pats, esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas, ir, atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinio elgesio priešistorę, į tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog ji nenorėtų, kad kaltinamasis gyventu kartu, kad ji negali kontroliuoti jo potraukio alkoholiui, o neblaivus jis tampa agresyvus, kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones (BK 67 str. 2 d. 8 p., 9 p., 3 d.).
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-12-14 12.30 val. iki 2019-12-15 17.00 val. (b. l. 96-99). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 128), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktiniai įrodymai.
Daržovių skustukas, saugomas Kauno AVPK Kėdainių r. PK (2019-12-17 kvitas Nr. 0045899, b. l. 87), nukentėjusiajai atsisakius pasiimti, kaip nusikaltimo padarymo įrankis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas (BPK 72, 94 str.) ir sunaikintinas (b. l. 87). CD su vaizdo įrašu, saugomas voke byloje, paliktinas toliau saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas
nusprendžia:
J. E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei - šeimos nariui), BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), ir nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmes apimant ir paskirti subendrintą bausmę - 9 mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir paskirti bausmę - 6 mėnesių laisvės atėmimą;
remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto, b) p. p., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019-11-22 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme (bendrinant vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms) – prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.
remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti:
1. per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo;
2. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio, be gydytojo paskyrimo – narkotinių/psichotropinių medžiagų;
bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str., 72¹ str., 72² str., paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
1) bausmės metu draudžiant Juozui E. P. prisiartinti prie nukentėjusiosios L. P., gim. 1957-07-25, gyv. P. Lukšio g. 2-419, Kėdainių m., tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie jos, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja, draudžiant lankytis vietose (nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose), kuriose būna ar yra nukentėjusioji, įpareigojant iki bausmės pabaigos gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, ir
2) Juozą E. P. įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Asmeniui, kuris vengia vykdyti jam paskirtą (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2019-12-14 12.30 val. iki 2019-12-15 17.00 val. (dvi paras).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus – skustuką, saugomą Kauno AVPK Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti; CD su vaizdo įrašu, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).