Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-2374-484/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08049-2023-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 10.4; 10.6; 55.1.3 (S)

2024 m. sausio 22 d.

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjų G. E. W., D. R. W., G. W., J. W., J. R. W., L. D. W. atstovei advokato padėjėjai L. G.,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. E. W., D. R. W., G. W., J. W., J. R. W., L. D. W. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai G. E. W., D. R. W., G. W., J. W., J. R. W., L. D. W. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas ar atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122620; 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122526; 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122622; 4) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122621; 5) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 23S122625; 6) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 23S124778 nutraukti prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą (toliau – ir Sprendimai); 7) įpareigoti Migracijos departamentą tęsti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą.

Skunde pareiškėjai nurodo, kad per Migracijos departamentą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui pateikė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1, 2 dalių bei 7 straipsnio 4 punkto nuostatų pagrindu. Paaiškina, kad pareiškėja G. E. W., gim. (duomenys neskelbtini), yra B. A. (B. A.), gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, dukra. Pareiškėjai J. R. W., gim. (duomenys neskelbtini) d., D. R. W., gim. (duomenys neskelbtini) d., yra B. A. (B. A.) vaikaičiai, o pareiškėjai G. W., gim. (duomenys neskelbtini) d., J. W., gim. (duomenys neskelbtini) d., L. D. W., gim. (duomenys neskelbtini) d., – provaikaičiai. Pareiškėjai gavo 2022 m. liepos 15 d. ir 2022 m. rugpjūčio 15 d. Migracijos departamento sprendimus, kuriuose konstatuota, kad nėra pakankamai dokumentų patvirtinančių, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Minėtuose Migracijos departamento sprendimuose nurodyta, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, jog B. A. atvyko į (duomenys neskelbtini) XX a. 3-jame dešimtmetyje (kaip nurodyta prašyme), taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad jis iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, nepateikti. Todėl Migracijos departamentas darė išvadą, kad B. A. neatitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvokos.

Pareiškėjai nurodo, kad jų atstovė 2023 m. liepos 14 d. elektroniniais ryšiais kreipėsi į Migracijos departamentą, pridėdama internetinės duomenų bazės http://www.iewishroots.uct.ac.za/ puslapio išrašą, kuriame nurodyti duomenys apie B. A. tėvų išvykimą iš Lietuvos Respublikos, bei raštą, kuriuo prašė atnaujinti pareiškėjų prašymo nagrinėjimą. Tačiau Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 2 d. ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. nusprendė, kad iki šios dienos papildomi dokumentai apie pareiškėjų protėvio B. A. išvykimą iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. nepateikti ir nėra duomenų, kad šis faktas būtų nustatytas teismine tvarka, todėl pagrindo atnaujinti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą nėra. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas nusprendė nutraukti prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, remiantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu (toliau – Sprendimai).

Pareiškėjų įsitikinimu, Migracijos departamentas netinkamai taikė Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, nepagrįstai siaurai jas aiškino, vertindamas, kad asmeniui, siekiančiam būti pripažintam išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punktas) būtina pateikti konkrečius išvykimo dokumentus.

Pareiškėjai nurodo, kad įstatymų leidėjas Pilietybės įstatyme suformulavo tris kumuliatyvias sąlygas tam, kad asmuo galėtų būti pripažintas asmeniu, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykusiu iš Lietuvos, Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punkto prasme: 1) asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turi būti turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) asmuo turi būti iki 1990 m. kovo 11 d. išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę; 3) 1990 m. kovo 11 d. asmens nuolatinė gyvenamoji vieta turi būti buvusi ne Lietuvoje. Ta valstybė, kurioje išvykęs protėvis nuolat gyveno, neturi būti buvusi Sovietų Sąjungos teritorija.

Pareiškėjai teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 punkte įtvirtintos kumuliatyvios sąlygos tam, kad jų tėvas/senelis/prosenelis B. A. būtų laikomas asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 3 punkto prasme. Pirma, jis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Šią aplinkybę konstatuoja pats Migracijos departamentas 2022 m. liepos 15 d. ir 2022 m. rugpjūčio 15 d. sprendimuose, nurodydamas, kad pateikti dokumentai patvirtina B. A. (B. A.), gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. Antra, jų tėvas/senelis yra asmuo iki 1990 m. kovo 11 d. išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę. Pareiškėjų teigimu, Migracijos departamentui pateikta 2019 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (P1­6257) P2-10363 bei B. A. P. A. tapatybės dokumentas patvirtina faktą, jog jis gimė, gyveno Lietuvoje, taigi ir išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Trečia, 1990 m. kovo 11 d. B. A. (B. A.) nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ta valstybė, kurioje išvykęs protėvis nuolat gyveno, neturi būti buvusi Sovietų Sąjungos teritorija. Šią sąlygą, anot pareiškėjų, patvirtina Migracijos departamentui pateikti B. A. (duomenys neskelbtini) tapatybės dokumentas, kuris išduotas 1974 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) (jame B. A. gimimo metai nurodyti (duomenys neskelbtini) d., gimimo valstybė – (duomenys neskelbtini); 1983 m. bei 1992 m. uždėtas spaudas patvirtina, kad minėtas dokumentas buvo naudojamas nuo 1974 metų iki pat 1992 m.), pareiškėjos G. E. W. (mergautinė pavardė – (duomenys neskelbtini)), gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, kuriame jos tėvas nurodytas B. A. (duomenys neskelbtini) m.), gimęs (duomenys neskelbtini).

Skunde pareiškėjai atkreipia dėmesį, jog Pilietybės įstatyme be nurodytų kumuliatyvių sąlygų nėra įtvirtina jokių kitų papildomų reikalavimų tam, kad asmuo būtų pripažįintas asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Nepaisant to, Migracijos departamentas, vertindamas jų prašymus, neatsižvelgė į tai, jog pateikti dokumentai, jų tarpusavio ryšys akivaizdžiai patvirtina, kad jų tėvas/senelis atitinka visas 3 (tris) kumuliatyvias Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 punkte expressis verbis įtvirtintas asmens pripažinimo išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. sąlygas, bei neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, jog jie nepateikė tai patvirtinančių dokumentų.

Pareiškėjai skunde pabrėžia, kad identišką asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sampratą patvirtina ir teismų praktika, kurioje nurodyta, kad „Pilietybės įstatymas nenumato pareigos konstatuoti konkrečią išvykimo datą, tačiau numato pareigą įrodyti, kad asmuo yra išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos iki 1990 m. kovo 11 d. ir turi būti įrodytas gyvenimo užsienio šalyje nuolatinumas bei valstybė, kurioje išvykęs protėvis nuolat gyveno, neturi būti buvusi Sovietų Sąjungos teritorija“ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT- 9139-925/2021).

Pareiškėjai skunde teigia, kad Migracijos departamentui pateikė B. A. (B. A.) tėvų išvykimą patvirtinančius dokumentus. Pažymi, kad Migracijos departamentas, nors ir prieš tai siųstame 2020 m. rugsėjo 25 d. rašte aiškiai prašė papildomai pateikti B. A. ir/arba jo tėvų išvykimą iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. patvirtinančius dokumentus, tačiau, pareiškėjams tokius duomenis pateikus, Sprendimuose jų nevertino ir nenurodė jokių motyvų, kodėl pateikti duomenys apie B. A. (B. A.) tėvų išvykimą nėra tinkami.

Taip pat pareiškėjai nurodo, kad Migracijos departamentui papildomai pateikė išrašą iš paieškos plačiai naudojamoje (duomenys neskelbtini) tautybės imigrantų į (duomenys neskelbtini) genealoginių tyrimų platformoje / duomenų bazėje www.JewishRoots.uct.ac.za. kuruojamoje K. C., kuris yra K. (C. T.) universiteto (P. A.) struktūrinis padalinys. Minėtuose išrašuose nurodoma, kad jų senelis / prosenelis C. A. ir senelė / prosenelė Š. A. atvyko į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) 1928 m. liepos 12 d. laivu „G. C.“. Taip pat nurodoma, kad C. A. profesija yra „(duomenys neskelbtini)“. Originalus miestas nurodytas kaip „(duomenys neskelbtini)“ (t. y. (duomenys neskelbtini). Minėta informacija visiškai sutampa su Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023 m. birželio 26 d. pažymoje dėl duomenų apie B. A. (duomenys neskelbtini) pateikimo Nr. R4-2749. Minėtame dokumente nurodoma, kad B. (pareiškėjų tėvo/senelio) tėvai yra Š. A. ir Ch. – Š. A., kurie gyveno (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. B. tėvas pagal profesiją yra (duomenys neskelbtini), kas sutampa su informacija, nurodyta išraše iš (duomenys neskelbtini) tautybės imigrantų į (duomenys neskelbtini) genealoginių tyrimų platformos.

Apibendrindami visus išdėstytus argumentus, pareiškėjai mano, kad pateikė visus Pilietybės įstatyme nurodytus dokumentus, patvirtinančius jų protėvio išvykimo iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. aplinkybę, t. y. pateiktų dokumentų visuma neabejotinai patvirtina, jog jų protėvis B. A. (B. A.) išvyko iš Lietuvos teritorijos nuolatiniam gyvenimui į kitą valstybę iki 1990 m. kovo 11 d. ir ši valstybė nebuvo buvusi Sovietų Sąjungos teritorija.

Todėl pareiškėjai mano, kad Migracijos departamento Sprendimai yra teisiškai nemotyvuoti bei neišsamūs: nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu Migracijos departamentas grindžia savo poziciją dėl dokumentų nepakankamumo, kokių dokumentų Migracijos departamentui pritrūko. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog dokumentų ir informacijos, reikalingų administraciniam sprendimui priimti, reikalavimas iš asmenų turi būti teisėtas ir motyvuotas. Administraciniame sprendime turi būti nurodyti aiškūs jo motyvai (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas). Kadangi Migracijos departamento Sprendimuose nėra pateikiamas nei vienas argumentas, kuriuo buvo grindžiama Migracijos departamento pozicija dėl pateiktų dokumentų nepakankamumo, priimti Sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir yra neteisėti ir nepagrįsti.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime paaiškina, kad pagal Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pilietybės įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atskirus atvejus. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktai nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.; yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; ir yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis. Taip pat Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 punktai apibrėžia, kad asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų; asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Atsakovas nurodo, kad B. A. (B. A.), gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti pateikti šie dokumentai: G. E. A., gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas, kuriame tėvas nurodytas B. A. (duomenys neskelbtini) m.) iš Lietuvos; B. A., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, 1974 m. lapkričio 4 d. išduotas (duomenys neskelbtini) pasas; 2019 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma apie gimimą Nr. (P1-6257) P2-10363, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) gimė Š. ir Š. (K.) A. sūnus B.; 2019 m. gegužės 17 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-1307 ,,Dėl informacijos apie B. A. pateikimo”, kurioje nurodyta, kad Kauno aps. viršininko archyviniame fonde, Lietuvos piliečiams 1925 m. išduotų užsienio pasų abėcėlinėje knygoje įrašyta Š. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), gyv. ten pat., 1925 m. gavusi užsienio pasą; 2019 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažyma Nr. R4-2546 ,,Apie Š. A. gyvenimą Lietuvoje”, kurioje nurodyta, kad Kauno aps. viršininko archyviniame fonde, pasų alfabetinėje knygoje įrašyta Š. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), gyv. ten pat., 1925 m. gavusi užsienio pasą.

Atsakovas taip pat nurodo, kad 2020 m. birželio 19 d. gavo Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą Nr. 10K-15582, kurioje nurodyta, kad Kauno aps. viršininko archyviniame fonde, pasų alfabetinėje knygoje įrašyta Š. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), gyv. ten pat., 1925 m. gavusi užsienio pasą. Prie pažymos pridėti šie dokumentai: 1. Panevėžio miesto savivaldybės archyviniame fonde, Š. A. paso davimo dokumentų byloje esantis 1921 m. birželio 25 d. liudymas Nr. 27412, kuriame nurodyta, kad Š. K. (duomenys neskelbtini) m.) tikrai yra tremtinis grįžtąs iš (duomenys neskelbtini) tėvynėn į (duomenys neskelbtini); 2. Tame pačiame fonde esantis Š. K. 1921 m. rugsėjo 26 d. prašymas (duomenys neskelbtini) miesto valdybai, kuriame nurodyta, kad asmuo prašo išduoti Lietuvos vidaus pasą ir tuo pačiu pristato liudymą, išduotą (duomenys neskelbtini) ir nuotraukas; 3. Tame pačiame fonde esantis (duomenys neskelbtini) d. B. A. gimimo pažymėjimas Nr. 145, kuriame nurodyta, kad B. A., kurio tėvai Š. A. ir Š. K., gimė (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini); 4. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendruomenės 1924 m. gegužės 18 d. liudijimas Nr. 154, kuriame nurodyta, kad C. Š. A. sujungtas (duomenys neskelbtini) mieste ir užregistruotas jungtuvių knygoje nuo (duomenys neskelbtini) d.; 5. Š. A. 1924 m. liepos 9 d. prašymas (duomenys neskelbtini) miesto valdybai, kuriame nurodyta, kad ji pristato savo pasą Nr. (duomenys neskelbtini) iki vedybų pavarde (duomenys neskelbtini) ir savo vyro C. Š. A. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat metrikus vaikų gimimo: sūnaus B. ir dukters M., ir prašo išduoti jai atskirą pasą ir į jį įrašyti vyrą ir vaikus.

Atsakovo teigimu, minėti dokumentai patvirtina B. A. (B. A.), gim. (duomenys neskelbtini) d. duomenys neskelbtini) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau nepatvirtina, kad jis iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos.

Migracijos departamentas atsiliepime paaiškina, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 10K-25075 pareiškėjų prašymų nagrinėjimas buvo sustabdytas prašant pateikti dokumentus, patvirtinančius jų protėvio B. A. ir /arba jo tėvų išvykimą iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. 2020 m. spalio 26 d. gautame rašte pareiškėjų atstovas nurodė, kad dokumentų, susijusių su B. A. ir / arba jo tėvų išvykimu iš Lietuvos Respublikos nėra arba jų neįmanoma gauti, o taip pat minimi dokumentai pateikti kartu su pareiškėjų prašymu.

Atsižvelgiant į tai, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo dienos papildomi dokumentai apie pareiškėjų protėvio B. A. išvykimą iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. nebuvo pateikti bei nesant duomenų, kad šis faktas būtų nustatytas teismine tvarka, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu, pareiškėjų prašymų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę nagrinėjimas buvo nutrauktas.

Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais, kad yra Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 punkte numatytos sąlygos ir kad pareiškėjų protėvis būtų laikomas asmeniu išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Teigia, kad Pažyma apie gimimą ir asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas patvirtina, kad A. B. gimė Lietuvoje, tačiau nepatvirtina, kad iki pat išvykimo į (duomenys neskelbtini) jis gyveno Lietuvoje. Taip pat, atsakovo vertinimu, pareiškėjų pateikti dokumentai nepatvirtina, kad A. B. po 1940 m. birželio 15 d. negalėjo būti išvykęs iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją, iš kur išvyko į (duomenys neskelbtini).

Taip pat Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjų skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, turėjo vadovautis www.JewisshRoots.uct.ac.za duomenimis. Nurodo, kad minėta interneto svetainė priklauso (duomenys neskelbtini) C. T. universitetui. Tai yra minėto universiteto studentų, studijuojančių istoriją, pildoma duomenų bazė, naudojama studentų projektams skirtingais būdais analizuojant informaciją. Minėta interneto svetainė nėra valstybinis archyvas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų / nuorodų į teisės aktus, kurių pagrindu minėta internetinė svetainė turėtų būti laikoma plačiai naudojamu / tinkamu informacijos šaltiniu sprendžiant pilietybės klausimus.

Pareiškėjų atstovė 2023 m. gruodžio 19 d. teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad Migracijos departamentas nei viename iš savo sprendimų nebuvo nurodęs aplinkybės, kad kyla abejonių, jog B. A. tariamai galėjo būti išvykęs į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją, iš kur išvyko į (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjams nėra aišku, kokiu pagrindu Migracijos departamentas daro prielaidą, jog jų protėvis galėjo būti išvykęs į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją, iš kur išvyko į (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad byloje pateiktas išrašas iš https://jewishroots.uct.ac.za/Shipping.aspx patvirtina, jog B. A. šeima iš Lietuvos išvyko 1928 m. B. A. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, todėl daryti prielaidą, kad jis be tėvų galėjo išvykti į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją, iš kur išvyko į (duomenys neskelbtini), nėra jokio pagrindo. Taip pat pažymi, kad 1940 m. birželio 15 d. B. A. vis dar buvo nepilnametis.

Pareiškėjai pažymi ir tai, kad (duomenys neskelbtini) genealogijos ir imigracijos į (duomenys neskelbtini) duomenų bazė: https://jewishroots.uct.ac.za/Shipping.aspx, yra administruojama K. U. K. centro. K. C. yra K. (C. T., P. A.) universiteto struktūrinis padalinys, kuris saugo originalius, asmenų, atvykusių į (duomenys neskelbtini), sąrašus nuo 1924 m. iki 1929 m. Dėl šio dokumento įrodomosios galios yra pasisakęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. įsiteisėjusiame sprendime Nr. e2YT-8993-1089/2023.

Pareiškėjai taip pat rašytiniuose paaiškinimuose prašo atlyginti jiems 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje byloje.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovė palaikė skundo reikalavimus, prašė juos tenkinti remiantis skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remiantis atsiliepimo į skundą argumentais. Atsakovo atstovas dėl papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyto informacijos šaltinio teisinės galios pažymėjo, kad, jei nurodytoje interneto svetainėje skelbiami duomenys būtų paremti originaliais dokumentais, juridinio fakto nustatinėti nebūtų teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. Sprendimų nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja G. E. W., gimusi (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, 2020 m. kovo 5 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą atkurti jai Lietuvos Respublikos pilietybę. Prašymą ir dokumentus dėl pilietybės atkūrimo pateikė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1, 2 dalių bei 7 straipsnio 4 punkto nuostatų pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jos tėvas B. A. (B. A.), gim. (duomenys neskelbtini) d., iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kuris iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) XX a. trečiajame dešimtmetyje.

Analogiškus prašymus tuo pačiu įstatymo pagrindu Migracijos departamentui 2020 m. kovo 5 d. pateikė pareiškėjai J. R. W., gim. (duomenys neskelbtini) d., D. R. W., gim. (duomenys neskelbtini) d., kaip B. A. (B. A.) vaikaičiai, ir 2020 m. kovo 10 d. pareiškėjai G. W., gim. (duomenys neskelbtini) d., J. W., gim. (duomenys neskelbtini) d., L. D. W., gim. (duomenys neskelbtini) d., kaip B. A. (B. A.) provaikaičiai.

B. A. (B. A.), gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti Migracijos departamentui buvo pateikti šie dokumentai:

1) G. E. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas, kuriame tėvas nurodytas B. A. (duomenys neskelbtini) m.) iš Lietuvos;

2) B. A., gim. (duomenys neskelbtini) d. Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) piliečio pasas, išduotas 1974 m. lapkričio 4 d.;

3) Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2019 m. rugsėjo 26 d. Pažyma apie gimimą Nr. (P1-6257)P2-10363, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) bendruomenių archyvų fonde, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) gimė Š. ir Š. (iki santuokos K.) A. sūnus B.;

4) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. R4-1307 „Dėl informacijos apie B. A. pateikimo”, kurioje nurodyta, kad pagal pateiktus duomenis, žinių apie B. (B., B.) A. (A., A., A.), g. (duomenys neskelbtini) m., gyvenimą (duomenys neskelbtini) mieste, dokumentų, patvirtinančių jo turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę bei dokumentų, patvirtinančių minėto asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940 m. birželio 15 d. faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta. Šioje pažymoje taip pat nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, Lietuvos piliečiams 1925 m. išduotų užsienio pasų abėcėlinėje knygoje įrašyta A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), ten pat ir gyvenusi, 1925 m. gavusi užsienio pasą;

5) Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugsėjo 23 d. pažyma Nr. R4-2546 „Apie Š. A. gyvenimą Lietuvoje“, kurioje nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, Lietuvos piliečiams išduotų pasų alfabetinėje knygoje įrašyta A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1925 m. gavusi užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Migracijos departamento Pilietybės skyrius 2020 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 10K-15582 „Dėl duomenų apie iki 1940-06-15 turėtą Lietuvos pilietybę ir jos netekimą“ kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, prašydamas pranešti, ar yra (nėra) ir kokie duomenys apie asmens tėvo B. A. (B. A.), gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), gyvenimą dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. laikotarpiu, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę ir Lietuvos Respublikos pilietybės neteikimą (nustojimą) iki 1940 m. birželio 15 d. Taip pat prašė duomenų apie asmens tėvų – Š. A., gyv. (duomenys neskelbtini), ir Š. A. (K.), gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), gyv. ten pat (1925 m. jai išduotas LR užsienio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenimą dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. laikotarpiu, iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę ir Lietuvos Respublikos pilietybės neteikimą (nustojimą) iki 1940 m. birželio 15 d.

Migracijos departamento Pilietybės skyrius 2020 m. birželio 10 d. raštu Nr. 10K-17695 „Dėl dokumentų pateikimo (W. šeima)“ kreipėsi į pareiškėjų atstovą, prašydamas pateikti dokumentus pagal Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280, (toliau – Aprašas) nustatytus reikalavimus. Minėtu raštu pareiškėjos atstovas taip pat buvo informuotas, kad pareiškėjų prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas, o jeigu per 1 metus nuo rašto išsiuntimo dienos nebus pateikti papildomi dokumentai, pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas.

Migracijos departamentas 2020 m. birželio 19 d. gavo Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. birželio 16 d. pažymą Nr. R4-2627 „Apie Ch., Š. ir B. A. pilietybę bei gyvenimą Lietuvoje“, kurioje nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, pasų alfabetinėje knygoje įrašyta Š. A., gimusi (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), ten pat ir gyvenusi, 1925 m. gavusi užsienio pasą. Prie šios pažymos buvo pridėti šie dokumentai: 1. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės archyviniame fonde, Š. A. paso davimo dokumentų byloje esantis 1921 m. birželio 25 d. liudymas Nr. 27412, kuriame nurodyta, kad Š. K. (duomenys neskelbtini) m.) tikrai yra tremtinis grįžtąs iš (duomenys neskelbtini) tėvynėn į (duomenys neskelbtini); 2. Š. K. 1921 m. rugsėjo 26 d. prašymas (duomenys neskelbtini) miesto valdybai išduoti Lietuvos vidaus pasą; 3. (duomenys neskelbtini) d. B. A. gimimo pažymėjimas Nr. 145, kuriame nurodyta, kad B. A., kurio tėvai Š. A. ir Š. K., gimė (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini); 4. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bendruomenės 1924 m. gegužės 18 d. liudymas Nr. 154, kuriame nurodyta, kad C. Š. A. sujungtas (duomenys neskelbtini) mieste ir užregistruotas jungtuvių knygoje nuo (duomenys neskelbtini) d.; 5. Š. A. 1924 m. liepos 9 d. prašymas (duomenys neskelbtini) miesto valdybai, kuriame nurodyta, kad ji pristato savo pasą Nr. (duomenys neskelbtini) iki vedybų pavarde K. ir savo vyro C. Š. A. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat metrikus vaikų gimimo: sūnaus B. ir dukters M., ir prašo išduoti jai atskirą pasą ir į jį įrašyti vyrą ir vaikus.

Pareiškėjų atstovas, šalindamas Migracijos departamento Pilietybės skyriaus 2020 m. birželio 10 d. rašte nurodytus trūkumus, 2020 m. liepos 14 d. atsakovui pateikė papildomus dokumentus ir informaciją pagal Aprašo reikalavimus.

Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. 10K-25075 „Dėl dokumentų pateikimo“ paprašė pareiškėjų papildomai pateikti B. A. ir/arba jo tėvų išvykimą iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. patvirtinančius dokumentus. Atsakovas atkreipė pareiškėjų dėmesį, kad prašymuose dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo jie nurodė, jog vienas iš senelių išvyko iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) XX a. 3-ajame dešimtmetyje ir pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad (duomenys neskelbtini) d. B. A. (duomenys neskelbtini) duktė G. E., tačiau prašo pateikti daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad B. A. išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir nuolat gyveno (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) d. Rašte nurodyta, kad tokie dokumentai gali būti: viza, dokumentai apie B. A. atvykimą ir gyvenimą (duomenys neskelbtini), B. A. (duomenys neskelbtini) pilietybės įgijimą patvirtinantys dokumentas ir kt. Minėtu raštu pareiškėjai taip pat informuoti, kad vadovaujantis Aprašo 8 punktu, pareiškėjų prašymų nagrinėjimas sustabdytas ir bus tęsiamas nuo prašomų papildomų dokumentų gavimo Migracijos departamente dienos. Taip pat išaiškinta, kad per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų išsiuntimo dienos nepateikus prašomos informacijos ar dokumentų, asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas nutraukiamas (Aprašo 20.4 papunktis).

Pareiškėjų atstovas 2020 m. spalio 23 d. Migracijos departamentui pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad konkrečių dokumentų, susijusių su B. A. ir / arba jo tėvų išvykimu iš Lietuvos Respublikos nėra arba jų neįmanoma gauti. Pareiškėjų atstovas taip pat išreiškė poziciją, kad pareiškėjų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo yra tinkamai ir pilna apimtimi pagrįsti jau pateiktais dokumentais, todėl prašė pratęsti pareiškėjų prašymų nagrinėjimą.

Migracijos departamento Pilietybės skyrius 2021 m. sausio 20 d. raštu Nr. 10K-1230 „Dėl dokumentų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimui“ informavo pareiškėjų atstovą, kad nagrinėja pareiškėjų prašymus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, todėl prašo papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius kelintais metais B. A. (B. A.) įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę. Paaiškino, kad tai gali būti (duomenys neskelbtini) atsakingos institucijos išduotas narūralizacijos pažymėjimas arba išrašas iš gyventojų registro. Nurodė, kad, jeigu asmuo nebuvo įgijęs (duomenys neskelbtini) pilietybės, turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, su kokiu teisiniu statusu minėtas asmuo gyveno (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas prašė informuoti, ar pareiškėjai turi duomenų, kad B. A. (B. A.), gyvendamas (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Lietuvos atstovybę užsienyje dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo (pratęsimo). Minėtame rašte atsakovas taip pat pasiūlė pareiškėjams pateikti 2020 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. 10K-25078 prašytus dokumentus dėl jo išvykimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 10K-40312 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo sustabdymo termino pratęsimo“ informavo pareiškėjų atstovą, kad atsižvelgiant į 2021 m. gruodžio 21 d. pateiktą prašymą jų prašymų nagrinėjimas pratęsiamas iki 2022 m. balandžio 30 d.

Migracijos departamentas 2022 m. liepos 14 d. sprendimais Nr. 22S96244, Nr. 22S96273, Nr. 22S96278, Nr. 22S96268 ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 22S107103 konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjai gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalį. Migracijos departamentas šiuose sprendimuose nurodė, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, jog B. A. atvyko į (duomenys neskelbtini) XX a. 3-jame dešimtmetyje (kaip nurodyta prašyme), taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad jis iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, nepateikti. Todėl Migracijos departamentas darė išvadą, kad B. A. neatitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvokos.

Pareiškėjų atstovė 2023 m. liepos 14 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, pateikdama internetinės duomenų bazės http://www.iewishroots.uct.ac.za/ puslapio išrašą, kuriame nurodyti duomenys apie B. A. tėvų išvykimą iš Lietuvos Respublikos, bei raštą, kuriuo prašė atnaujinti pareiškėjų prašymo nagrinėjimą.

Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimais Nr. 23S122625, Nr. 23S122621, Nr. 23S122620, Nr. 23S122526, Nr. 23S122622 ir 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 23S124778 nusprendė nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, nes jie per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikė prašomos informacijos ar dokumentų. Migracijos departamentas skundžiamuose sprendimuose konstatavo, kad iki šios dienos papildomi dokumentai apie pareiškėjų protėvio B. A. išvykimą iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. nepateikti ir nėra duomenų, kad šis faktas būtų nustatytas teismine tvarka, todėl pagrindo atnaujinti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą nėra. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas nusprendė nutraukti prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, remiantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu.

Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (ginčui aktuali redakcija Sprendimų priėmimo metu, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), taip pat Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (ginčui aktuali redakcija Sprendimų priėmimo metu, galiojusi nuo 2023 m. vasario 3 d. iki 2023 m. rugpjūčio 25 d.).

Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis: yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (2 p.); yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (3 p.); yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis (4 p.).

Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.

Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktas nustato, kad Pilietybės reikalų komisija ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą, jeigu asmuo per vienus metus nuo Pilietybės reikalų komisijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos prašymo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius šiame įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų.

Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nustato, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

Aprašo 1 priedo 6 punktas detalizuoja pateiktinus duomenis apie Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą: asmens arba jo tėvų, senelių, prosenelių arba vieno iš jų (vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data ir vieta) turėta Lietuvos Respublikos pilietybė iki 1940 m. birželio 15 d.; asmens arba jo tėvų, senelių, prosenelių arba vieno iš jų (vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data ir vieta) išvykimas iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (išvykimo valstybė ir data); asmens arba jo tėvų, senelių, prosenelių arba vieno iš jų (vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data ir vieta) tremtis iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. (tremties vieta ir data).

Aprašo 14.3 punktas nustato Migracijos departamento teisę pareikalauti iš asmens pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis.

Bylos duomenimis nustatatyta, kad pareiškėjai iki Pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės. Pareiškėjai yra gimę (duomenys neskelbtini) ir yra įgiję šios valstybės pilietybę. Todėl pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą jiems Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik tuo atveju, jeigu jie atitiktų Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punkto reikalavimus.

Nustatyta, kad pareiškėjos G. E. W. tėvai, pareiškėjų J. R. W. ir D. R. W. seneliai ir pareiškėjų G. W., J. W., L. D. W. proseneliai yra B. A. (B. A.), gimęs (duomenys neskelbtini) d. Lietuvoje, ir R. L. L. Pareiškėjų protėvio B. A. tėvai yra Š. A. ir Š. A. (K.), gimusi (duomenys neskelbtini) m. Pateikti dokumentai taip pat patvirtina pareiškėjų tėvo/senelio/prosenelio B. A. (B. A.), gim. (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.

Iš Migracijos departamento skundžiamų Sprendimų matyti, kad atsakovas pareiškėjų prašymų nagrinėjimą nutraukė tuo pagrindu, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų apie jų protėvio B. A. (B. A.) išvykimą iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir nėra duomenų, kad šis faktas būtų nustatytas teismine tvarka.

Pareiškėjai, ginčydami Migracijos departamento Sprendimus, laikosi pozicijos, kad remiantis Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta asmens išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. sąvoka, nėra pareigos nustatyti konkrečią išvykimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. datą ar pateikti konkrečius kelionės dokumentus, tačiau numatyta pareiga įrodyti, kad asmuo yra išvykęs iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos ir turi būti įrodytas išvykimas iki 1990 m. kovo 11 d. bei gyvenimo užsienio šalyje nuolatinumas, ir ta valstybė, kurioje išvykęs protėvis nuolat gyveno neturi būti buvusi Sovietų Sąjungos teritorija. Pareiškėjai yra įsitikinę, kad dokumentai, atitinkantys šių sąlygų įgyvendinimą, yra pateikti kartu su prašymais Migracijos departamentui.

Teismo vertinimu, byloje esamų duomenų nepakanka nustatyti, kad B. A. atvyko į (duomenys neskelbtini) XX a. 3-jame dešimtmetyje, taip pat nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę. Objektyvūs įrodymai, kad B. A. išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir nuolat gyveno (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) d., nėra pateikti.

Pareiškėjų atstovės pateiktas internetinės duomenų bazės http://www.iewishroots.uct.ac.za/ puslapio išrašas, kuriame nurodyti duomenys apie B. A. tėvų išvykimą iš Lietuvos Respublikos, patvirtina tik B. A. tėvų išvykimą į (duomenys neskelbtini) 1928 metais faktą, tačiau, kad būtent B. A. buvo įtrauktas į išvykusiųjų į (duomenys neskelbtini) sąrašus, duomenų nėra. Dėl šio dokumento įrodomosios galios taip pat pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, kad, kaip nurodo pareiškėjai rašytiniuose paaiškinimuose, šios duomenų bazės duomenis bendrosios kompetencijos teismas pripažino tinkamu įrodymu nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, dar nereiškia, kad nagrinėjamu atveju teismas jais privalo vadovautis, vertinant administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą administracinėje byloje. Teismas šiuo atveju nagrinėja individualias su ginču susijusias aplinkybes. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Todėl pareiškėjų teiginiai, kad nurodytos duomenų bazės duomenys yra paremti orginaliais dokumentais, yra nepagrįsti. Esant orginaliems dokumentams į teismą dėl juridinę reikšmėę turinio fakto kreiptis nebūtų teisinio pagrindo.

Pateiktas (duomenys neskelbtini) išduotas pareiškėjos G. E. W. gimimo liudijimas patvirtina tik pareiškėjos G. E. W. gimimo šioje valstybėje faktą, o B. A. (duomenys neskelbtini) piliečio pasas, išduotas 1974 m., patvirtina tik B. A. (B. A.) gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1974 m. iki 1992 m. faktą, tačiau nepatvirtina fakto, kad būtent 1928 m. jis išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), kurioje nuolatinai gyveno.

B. A. (B. A.) gyvenimo laikotarpiu nuo 1928 m. iki 1956 m. aplinkybės dokumentais ar teismo tvarka nėra patvirtintos ir nėra žinomos. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, faktas, kad asmuo išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., turi būti patvirtintas dokumentais arba teismine tvarka. Todėl vien tai, kad asmuo 1928 m. buvo mažametis, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis 1928 m. išvyko į (duomenys neskelbtini) kartu su tėvais.

Todėl nėra pagrindo išvadai, kad B. A. atitinka Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., sąvoką. Atitinkamai pareiškėjai neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatyto atvejo, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Kadangi pareiškėjams negali būti taikomas Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, jie neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, gali atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę neatsisakę kitos valstybės pilietybės.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Migracijos departamentas, neturėdamas pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjai yra iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens palikuonys, net keletą kartų pagrįstai reikalavo pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes (išvykimą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) XX a. 3-ajame dešimtmetyje patvirtinančius dokumentus, dokumentus, kada jis įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę), kaip tai nurodyta Aprašo 14.3 punkte.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjams per vienerius metus nepateikus prašomos informacijos, Migracijos departamentas Pilietybės Įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu pagrįstai nusprendė nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą.

Pažymėtina, jog ginčijamais Sprendimais nutrauktas pareiškėjų prašymų nagrinėjimas, tačiau nebuvo nuspręsta dėl jų prašymų tenkinimo ar netenkinimo, t. y. nėra priimtas galutinis procedūros sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (neatkūrimo) pagal Įstatymo 32 straipsnio 2 punktą. Priimti Sprendimai Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjams vėl kreiptis į Migracijos departamentą su prašymais atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pateikiant ir visus reikalingus duomenis (dokumentus), kaip tai numato Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 3 dalis.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei galiojančiomis teisės normomis, o remiantis skunde nurodytais argumentais juos naikinti ir grąžinti pareiškėjų prašymus nagrinėti Migracijos departamentui iš naujo nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atmetus pareiškėjų skundą, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl jų prašymas priteisti šias išlaidas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų D. R. W., G. W., G. E. W., J. W., J. R. W., L. D. W. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.