Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareikštų reikalavimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja J. R. G. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punkte, 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (kaip asmens, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja Migracijos departamentui 2022 m. birželio 17 d. pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Kartu su prašymu pareiškėja pateikė turimus dokumentus, turinčius patvirtinti, jog pareiškėjos senelis H. K. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

5. Iš pareiškime išdėstytų aplinkybių galima spręsti, kad pareiškėja Migracijos departamento nurodytų dokumentų neturi. Dėl šios priežasties pareiškėja kreipėsi į teismą su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

6. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjos 2022 m. birželio 17 d. prašymas buvo kartotinis. Tai yra, pareiškėja pirmą kartą prašymą Migracijos departamentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo teikė 2019 m. Šis prašymas buvo netenkintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 1V-746 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“. Dėl šio įsakymo panaikinimo pareiškėja teikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau jos skundas buvo netenkintas. Išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas (duomenys neskelbtini) sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjos pateiktų dokumentų nepakanka nustatyti, jog pareiškėjos senelis H. K. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Kartu teismo sprendime išskirta, kad pareiškėja, jeigu ji neturi reikiamų dokumentų, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra asmens iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečiu palikuonė.

7. Pastarieji faktiniai duomenys suponuoja, kad nors formaliai Migracijos departamentas antro pareiškėjos prašymo atžvilgiu nėra priėmęs Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje nurodyto sprendimo, nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėja nėra pasinaudojusi neteismine ginčo sprendimo tvarka – Migracijos departamentas iš esmės yra padaręs Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalyje numatytą išvadą, tik jos atskirai neformalizavo sprendimo forma. Apie tai pasisakyta ir Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad teisminis procesas pagal pareiškėjos pareiškimą pradėtas pagrįstai.

8. Šioje vietoje pažymėtina, kad Lietuvos valstybės istorijos archyve, Kauno regioniniame valstybės archyve ir Lietuvos centriniame valstybės archyve nėra dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių pareiškėjos senelio gimimo faktą, pilietybę ir gyvenimą Lietuvoje. Tokių dokumentų asmeniškai neturi ir pati pareiškėja.

9. Vilniaus apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendime administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstytos išvados dėl faktinių aplinkybių neturi prejudicinės galios. Nagrinėjamos ir administracinės bylos teisminio nagrinėjimo dalykai ir tikslai nėra tapatūs. Administracinėje byloje vertinta, ar pareiškėjai pagrįstai atsisakyta atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, o ne nustatinėtas juridinę reikšmę turintis faktas. Dėl to šioje byloje nėra pagrindo remtis administracinio teismo išvadomis.

10. Pareiškėjos pareiškime nurodytas juridinis faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI apibrėžta tvarka (Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis).

11. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

12. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

13. Pareiškėjos nurodyto juridinio fakto nustatymas yra betarpiškai susijęs su šiomis kumuliatyviomis sąlygomis: pirma, ar pareiškėjos senelis H. K. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, ir antra, ar tuo atveju, jeigu H. K. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, ar Lietuvos Respublikos pilietybę jis turėjo iki 1940 m. birželio 15 d.

14. Pareiškėjos J. R. G. gimimo liudijimas patvirtina, kad jos motina yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini) A. K. gimimo liudijime įrašyta, kad jos tėvas buvo H. K. (37 m., gimęs (duomenys neskelbtini)).

15. (duomenys neskelbtini) Natūralizacijos liudijime Pietų Afrikos piliečiui įrašyta, kad H. K., gim. (duomenys neskelbtini), paskelbtas Pietų Afrikos piliečiu. Šiame liudijime taip pat atliktas įrašas, kad H. K. užsiėmimas – generalinis prekybos agentas. Ištraukoje iš (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos specialiųjų Vyriausybės žinių nurodyta, kad H. K. pilietybė prieš suteikiant natūralizacijos pažymėjimą buvo Lietuvos. Tokie patys duomenys nurodyti ir Pranešime apie H. K. mirtį.

16. Keleivių, (duomenys neskelbtini) vykusių laivu „(duomenys neskelbtini)“ iš Londono į Pietų Afriką, sąraše atlikti įrašai, kad laivu vyko (duomenys neskelbtini) amžiaus Lietuvos pilietis H. K., kurio profesija – laikrodininkas.

17. Nurodytas sąrašas yra skaitmeninė dokumento kopija, kuri nėra legalizuota ar patvirtinta pažyma. Tačiau nėra objektyvaus pagrindo abejoti sąrašo autentiškumu ir tikrumu (CPK 202 straipsnis). Migracijos departamentas nenurodė duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti keleivių sąrašo įrodomąja galia. Sąraše nėra taisymų ar kitų žymėjimų, kurie galėtų kelti abejonių turinio realumu. Be to, laivo „(duomenys neskelbtini)“ keleivių sąrašo duomenų patikimumą papildomai patvirtina pareiškėjos pateikti išrašai iš Pietų Afrikos žydų duomenų bazės JewishRoots. Šioje duomenų bazėje fiksuota informacija, kad H. K. į Pietų Afriką atvyko (duomenys neskelbtini) laivu „(duomenys neskelbtini)“. Išrašas iš Pietų Afrikos žydų duomenų bazės, taip pat laivo keleivių sąrašas yra leistinos įrodinėjimo priemonės tokio pobūdžio bylose kaip nagrinėjama byla (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Prielaidų, kurios sudarytų pagrindą abejoti sąrašo ir išrašo iš duomenų bazės patikimumu, nenustatyta.

18. Nurodyti faktiniai duomenys patvirtinta, kad pareiškėjos senelis H. K. gimė (duomenys neskelbtini), į Pietų Afriką iš Lietuvos atvyko (duomenys neskelbtini) Pietų Afrikos pilietybė H. K., naujos pilietybės įgijimo metu turėjusiam Lietuvos pilietybę, suteikta 1951 m. Taigi pareiškėjos senelis, gimęs Lietuvoje ir iš jos išvykęs, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo turėti Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokią išvadą suponuoja ir kiti faktiniai duomenys.

19. Pareiškėjos gimimo liudijime H. K. gimimo vieta įvardinta Rusija. Tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės, nes 1908 m. Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje. Taip pat nurodyti faktiniai duomenys suponuoja, kad H. K. tikėtinai į Pietų Afriką atvyko (duomenys neskelbtini) laivu „(duomenys neskelbtini)“, plaukusiu iš Londono. H. K. (duomenys neskelbtini) pradžioje turėjo būti 20 m. Tiek metų buvo laivo sąraše įrašytam keleiviui H. K.. Vertinimą, kad H. K. ir H. K. turėjo būti tas pats asmuo, pagrindžia ir H. K. 1939 m. gruodžio 12 d. Pietų Afrikoje išduotas registracijos liudijimas. Pastarajame H. K. įvardintas ir kaip H. K.. Registracijos liudijimas, be kita ko, leidžia teigti, kad pareiškėjos senelio vardas ir pavardė Pietų Afrikoje iš H. K. dėl rašymo ypatybių perrašyti kaip H. K.. Aplinkybė, kad nesutampa laivo keleivių sąraše ir Natūralizacijos liudijime nurodytos H. K. profesinės veiklos, nereikšminga, nes Natūralizacijos liudijimas išduotas praėjus beveik 22 m. po to, kai H. K. atvyko į Pietų Afriką (pvz., per tokį ilgą laikotarpį H. K. galėjo pakeisti profesiją).

20. 1939 m. gruodžio 12 d. išduotame Registracijos liudijime taip pat įrašyta, kad H. K. pilietybė yra Lietuvos, kuri nustatyta remiantis paso ar kito dokumento duomenimis, dokumentą įvardijant taip: „P.P. Nr. 67(duomenys neskelbtini)“. Tiesiogiai nustatyti, ką galėtų reikšti trumpinys „P. P.“ negalima. Tačiau pareiškėja pagrįstai teigia, kad tikėtina, jog taip galėjo būti sutrumpintas žodis pasas (angl. passport).

21. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos centrinio valstybės archyvo rašte 2019 m. sausio 31 d. nurodyta, jog Kretingos apskrities viršininko archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini)., gyventojų (duomenys neskelbtini) (data lydraščio) sąraše eil. Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytas K. H., 12 m. amžiaus. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. gegužės 12 d. rašto priede Kretingos apskrities duotųjų pasų žinių lapų byloje esančio (duomenys neskelbtini) duotųjų pasų žinių 1922 m. lapo kopijoje atlikti įrašai patvirtina, kad E. K., gyvenusiai (duomenys neskelbtini), buvo išduotas pasas. Pranešime apie H. K. mirtį įrašyta, kad jo motina buvo E. K..

22. Pareiškėjos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gauti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gyveno K. H. ir E. K.. Archyvo 2019 m. sausio 31 d. rašte nėra nurodyta, kad K. H. v buvo 12 m. amžiaus – (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) gyventojų sąrašo lydraščio parengimo data.

23. Labiausiai tikėtina, kad K. H. ir H. K. yra tas pats asmuo, o E. K. buvo pareiškėjos prosenelė. H. K. gimė (duomenys neskelbtini). Ten pat gyveno ir E. K.. Pranešime apie H. K. mirtį H. K. motina įvardinta kaip E. K., tačiau pavardės rašymo neatitikimas nuo „K.“ yra neesminis. Vargu, ar nustatytų faktinių duomenų pakankamai nuoseklūs sąryšiai yra atsitiktiniai (CPK 185 straipsnis). E. K. buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. Taigi pareiškėjos senelis H. K. kaip Lietuvos piliečio vaikas ir asmuo, kurio vienas iš tėvų gyveno Lietuvoje ir jis pats gyveno Lietuvoje, turėjo būti pripažįstamas Lietuvos piliečiu pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnio 1 ir 4 punktus. Įrašai, kad H. K. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, visuose aptartuose dokumentuose yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Faktą, kad H. K. iš Lietuvos Respublikos išvyko tikėtinai turėdamas pasą, patvirtina ne tik įrašai apie jo pilietybę, bet ir (duomenys neskelbtini) išduotame Registracijos liudijime atliktas įrašas apie tai, kaip nustatyta jo pilietybė. Nėra jokių prielaidų laikyti, kad H. K., prieš išvykdamas iš Lietuvos, galėjo turėti kitos valstybės pilietybę ar iš Lietuvos išvykti neturėdamas Lietuvos piliečio paso.

24. Apibendrinant nustatytus faktinius duomenis, išskirtina, kad pareiškėjos patiekti įrodymai apie H. K. pilietybę yra tarpusavyje susiję ir neprieštaringi. Pareiškėjos pateiktuose dokumentuose fiksuoti duomenys vienas kitą papildo ir sudaro iš esmės nuoseklią loginę grandinę. H. K. vardo ir pavardės rašymo atskiruose dokumentuose skirtumai tikėtinai nulemti arba klaidų, arba rašymo (perrašymo) ypatybių. Dėl to vardo ir pavardės rašymo skirtumai atskiruose dokumentuose negali būti suabsoliutinti.

25. Atsižvelgiant į nurodytų argumentų visetą, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos J. R. G. senelis H. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis (CPK 444 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos J. R. G. senelis H. K., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos J. R. G., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.