Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-23 · Byla Nr. ATP-66-315/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-03-06Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-23
Bylos Nr.
ATP-66-315/2015
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00359-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Kisielius
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Nuorašas:Administracinė byla Nr. ATP-66-315/2015Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00359-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 79.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimo, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., 123 str. 1 d. ir jam paskirta: pagal ATPK 128 str. 1 d. – 1250 Lt bauda; pagal ATPK 123 str. 1 d. – 120 Lt bauda; pritaikius ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė nuobauda – 1250 Lt (362 eurų) dydžio bauda; administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d. teiseną nutraukta, nesant jo veikoje šio pažeidimo sudėties;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. (A. V.) yra nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 11 d., apie 22 val., Vilniaus r., Rudaminos k., Daubėnų gatvėje vairuodamas automobilį „Ford Cuorier“, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr. redakcija) 14, 238 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį: 1) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d.; 2) kuris neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu A. V. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą panaikinti ir jį išteisinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu. Teisėjas elgėsi šiurkščiai, neleido užduoti klausimų, taip pat neleido pasisakyti ir užduoti klausimų jo žmonai M. V., nors ji yra proceso dalyvė – liudytoja ir automobilio „Ford Cuorier“, v.n. (duomenys neskelbtini) savininkė. Taip pat nurodo, kad jo žmonai ir broliui V. R. nebuvo paaiškinta, kad jie turi teisę atsisakyti duoti parodymus. Teismas nepagrįstai kaip teisingus įvertino tik pareigūno Č. K. parodymus. Minėtas pareigūnas pažįstą jo šeimą, anksčiau nekartą buvo atvykęs dėl jo konfliktų su broliu V. R.. Nurodo, kad nei pareigūnas G. K., nei kiti liudytojai neįvardijo, kad būtent jis vairavo automobilį. Teismas nepagrįstai motyvavo tuo, kad jis prisipažino, kadangi jis prisipažino tik kad apskritai nuo 1995 m. vairuoja automobilį. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, neišsiaiškino, kas iš tiesų vairavo automobilį. Nurodo, kad nėra padaręs inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų ir prašo administracinę bylą nutraukti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK įgaliotas asmuo prašo pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįsta ir Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad A. V. iš esmės neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. bei ATPK 123 str. 1 d. ir siekia, kad jo atžvilgiu iškelta administracinė byla būtų nutraukta.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Konstatuotina, kad, pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. V. kaltės, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. ir ATPK 123 str. 1 d. numatytus pažeidimus, priimtos pakankamai argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojus L. R., V. R., M. V., A. K., policijos pareigūną G. K., kurių parodymais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliantas pats sau prieštarauja skunde tvirtindamas, kad pažeidimų, už kuriuos yra nubaustas, nepadarė, tuo tarpu iš jo paties teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis pripažino, jog 2014 m. sausio 11 d. apie 22 val. automobiliu „Ford Cuorier“ atvyko pas savo motiną K. R., taip pat nurodė, kad atvažiavo pas motiną neturėdamas teisės vairuoti, kad automobilis nebuvo registruotas įstatymu nustatyta tvarka ir patvirtino, kad dėl šitų pažeidimų jis prisipažįsta kaltu, tačiau neprisipažįsta dėl to, kad jį stabdė policijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažeidėjas ir buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (ATPK 128 str. 1 d.), ir už tai, kad automobilis neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka (ATPK 123 str. 1 d.). Tuo tarpu dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo, t.y. kad A. V. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, administracinė teisena buvo nutraukta.

Teismo posėdžio metu aplinkybę, jog matė, kad A. V. 2014 m. sausio 11 d. apie 22 val. nustatytu automobiliu atvyko pas savo motiną, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai L. R., V. R., M. V.. Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. V. priklausantis automobilis „Ford Cuorier“, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. V., buvo neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. V. kaltė, padarius ATPK 128 str. 1 d. ir ATPK 123 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus pilnai įrodyta.

Apeliaciniame skunde nurodyti A. V. argumentai dėl teisėjo šiurkštumo bei draudimo pasisakyti, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti objektyviais duomenimis. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad apelianto nurodytiems asmenims buvo leista pasisakyti, protokole užfiksuoti išsamūs jų parodymai. Pažymėtina, kad vesdamas teismo posėdį, teisėjas gali duoti nurodymus, jog apklausiami asmenys parodymus duotų tik apie konkrečias nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Dėl apelianto argumentų, kad jo žmona M. V. ir brolis V. R., apklausiami liudytojais, nebuvo įspėti apie teisę neduoti parodymų prieš apeliantą, pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar nebuvo padaryti liudytojų apklausos pažeidimai t.y. ar jiems buvo tinkamai pranešta apie teisę atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius (ATPK 276 str.), turėtų būti rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiu atveju, tai lemiamos reikšmės A. V. kaltės pripažinimui neturėtų, kadangi A. V. kaltė įrodyta, kaip jau minėta, ne tik jo brolio bei žmonos parodymais, bet ir jo paties bei liudytojos L. R. parodymais, kuri nėra nubaustojo artima giminaitė (artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai) ir jai nesuteikta teisė atsisakyti duoti parodymus A. V. atžvilgiu.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. V. nuobaudą, atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad nėra pažeidėjo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, kad 4 kartus baustas už KET pažeidimus, baudos nesumokėtos ir nuobaudos galioja bei į kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovavosi protingumo bei teisingumo principais ir paskyrė teisingo dydžio nuobaudą.

Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.). Atsižvelgus į tai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistu, o A. V. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. (A. V.) apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja s Arūnas KisieliusNuorašas tikras:Teisėjas Arūnas Kisielius