Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės (toliau – ir Institucija) specialisto 2010 m. birželio 11 d. nutarimą (toliau – ir Institucijos Nutarimas), kuriuo A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo skirta administracinė nuobauda – 620 (šešių šimtų dvidešimties) litų bauda, paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda A. K. buvo skirta už tai, kad jis 2010 m. sausio 14 d., 9 val. 5 min., kelio Marijampolė – Liudvinavas – Krosna 4,4-ame kilometre, Marijampolės savivaldybėje, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 100 km/h. Pažymėjo, jog A. K., kuris dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Alytaus apskrities skyriuje jaunesniuoju specialistu, prašė panaikinti Institucijos Nutarimą ir bylą nutraukti, kadangi jis leistiną greitį viršijo esant būtinajam reikalingumui (ATPK 17 straipsnis), siekdamas sulaikyti asmenis darančius sunkų nusikaltimą – bandant išgryninti nusikalstamu būdu gautus pinigus SEB banko Vilkaviškio skyriuje. Teismas nurodė, kad šį A. K. paaiškinimą iš esmės patvirtina byloje esantys duomenys. Konstatavo, jog A. K. būtinąjį reikalingumą grindžia tuo, kad be jo nebuvo realios galimybės sulaikyti įtariamuosius, tačiau jis pats bei liudytojai E. S. bei Ž. B. nurodė, kad įtariamieji Vilkaviškio mieste nebuvo sulaikyti, tai buvo padaryta Kaune. Pažymėjo, jog kritiškai vertinamas ir tas A. K. skundo argumentas, kad be jo ir dviejų jo bendradarbių buvo neįmanoma sulaikyti įtariamųjų, nes jis pats nurodė, kad operacijoje dalyvavo Marijampolės bei Alytaus skyrių pareigūnai. Pridūrė, jog FNTT pareigūnų operacijos tikslas buvo sulaikyti asmenis išgryninant SEB banko bankomate Vilkaviškio mieste pinigų sumas, kai tuo tarpu A. K. ekipažas stovėjo Krosnos miestelyje, kuris yra apie 50 km nuo Vilkaviškio, taigi jam reikėjo nuvažiuoti virš 20 kilometrų nuo Krosnos iki Marijampolės, pravažiuoti Marijampolės miestą ir dar nuvažiuoti 22 kilometrus iki Vilkaviškio, kai pinigų išgryninimas bankomate (net ir didelės sumos) užtrunka vos kelias minutes. Pažymėjo, jog operacijoje dalyvavę pareigūnai ir buvę Vilkaviškio mieste ar arčiau jo, turėjo realias galimybes ir be A. K. operatyviai atlikti jiems pavestus procesinius veiksmus. Padarė išvadą, kad A. K., vairuojančio padidinto pavojaus šaltinį judriame kelyje, sukeltas pavojus transporto eismo ir jo dalyvių saugumui negali būti laikomas mažesne žala nei išvengta. Konstatavo, jog nėra pagrindo vertinti, kad pažeidimas yra padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu, nes jokio akivaizdaus ir realaus pavojaus būtinojo reikalingumo situacijai, kaip ji apibrėžta ATPK 17 straipsnyje, atsirasti nebuvo.

II.

A. K., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 46 – 47), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti, o Institucijos Nutarimą pakeisti ir nuobaudos neskirti, o nusprendus, kad teisės pažeidimus buvo padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, bet pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas, nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog neneigia, kad formaliai padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau mano, kad nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis automobilį vairavo vykdydamas aukštesnių pareigūnų nurodymą kartu su kitais dviem pareigūnais skubiai nuvykti į Vilkaviškio miestą sulaikyti įtariamuosius. Pažymi, jog teismas neargumentuotai kritiškai vertino jo paaiškinimus ir faktą, kad įtariamieji, pakeitę savo planus, buvo sulaikyti ne Vilkaviškyje, o Kauno mieste. Teigia, jog teismas ne pagal kompetenciją konstatuodamas, jog operacijoje dalyvavę kiti pareigūnai turėjo realias galimybes ir be jo atlikti jiems pavestus procesinius veiksmus, neatkreipė dėmesio į tai, kad į Vilkaviškio miestą jis vyko ne savo iniciatyva, o vykdė privalomą nurodymą ir apie kitų ekipažų buvimo vietą tuo metu jam nebuvo žinoma. Mano, jog Institucija ir teismas, objektyviai įvertinę visas bylos aplinkybes, turėjo pripažinti, kad teisės pažeidimas buvo padarytas esant būtinajam reikalingumui, bet pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas. Teigia, jog kadangi teisės pažeidimas, padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas, yra atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė, todėl vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, teisingumo ir protingumo kriterijais bei įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes jam buvo galima skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba visai jos neskirti. Priduria, jog FNTT Alytaus apskrities skyriuje vidaus jaunesniojo specialisto pareigose dirba nuo 2003 metų ir neturi tarnybinių nuobaudų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 124 straipsnio 5 dalis, pagal kurią A. K. buvo skirta administracinė nuobauda, numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų, o vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad šioje byloje spręstinas klausimas, ar apeliantas pažeidimą padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

ATPK 17 straipsnyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63-884/2010, N63-5124/2010 ir kt.). Pirmoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga yra gresiantis pavojus. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog A. K., būdamas FNTT pareigūnu, nurodė, kad jis leistiną greitį viršijo, atlikinėdamas operatyvinius veiksmus – siekdamas kuo skubiau nuvykti į Vilkaviškį ir ten sulaikyti nusikalstamą veiką (nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimą) darančius asmenis. Apeliantas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas pažeidimo padarymo aplinkybes (b. l. 17 – 20). Šios aplinkybės nebuvo paneigtos jokiais kitais bylos įrodymais, be to, Institucija nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriame būtų nurodžiusi kitokias administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju iš tikrųjų grėsė pavojus vienam iš ATPK 17 straipsnyje įvardintų saugomų teisinių gėriui – nuosavybei. Antroji ir trečioji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos – gresiantis pavojus turi būti realus ir akivaizdus. Iš byloje esančios FNTT Alytaus skyriaus viršininko pažymos matyti, kad į SEB banko Vilkaviškio skyrių, siekdami išgryninti pinigus, įtariamieji dar prieš duodant nurodymą A. K., kuo skubiau važiuoti į Vilkaviškį, jau buvo atvykę (b. l. 17), tą patvirtino ir ikiteisminį tyrimą organizuojantis tyrėjas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvo išpildytos pavojaus realumo bei jo akivaizdumo sąlygos. Ketvirtoji sąlyga – pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino tą apelianto teiginį, jog be jo ir dviejų jo bendradarbių neįmanoma buvo sulaikyti įtariamųjų, nes jis pats nurodė, kad operacijoje dalyvavo Marijampolės bei Alytaus skyrių pareigūnai. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija nesutinka, nes byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų įrodyti, kad šie skyrių pareigūnai galėjo pašalinti nagrinėjamoje situacijoje iškėlusį pavojų. Teisėjų kolegijos nuomone, vien šių pareigūnų dalyvavimas operacijoje, kuria siekta sulaikyti nusikalstamą veiką darančius asmenis, minėto fakto neįrodo. Tuo tarpu FNTT Alytaus skyriaus viršininko pažymoje yra nedviprasmiškai konstatuojama, jog kiti operacijoje dalyvavusių ekipažų pareigūnai į pinigų išgryninimo vietą greičiau (negu A. K. ir su juo važiavę bendradarbiai) atvykti negalėjo (b. l. 17). Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad buvo patenkinta ir ketvirtoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga. Galiausiai penktoji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlyga reikalauja, kad padarytoji žala būtų mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Teisėjų kolegija pažymi, kad viršydamas greitį apeliantas tik sukėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau realios žalos kitų asmenų sveikatai gyvybei bei turtui buvo išvengta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto veiksmai atitinka ir penktąją būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad apeliantas pažeidimą padarė (nustatytą greitį viršijo) veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl jo padarytas pažeidimas, nustatytas ATPK 124 straipsnio 5 dalyje nelaikytinas administraciniu teisės pažeidimu, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos nutarimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir administracinės veiklos grupės 2010 m. birželio 11 d. nutarimą A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.