Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 3.1., 3.3.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant vertėjui Abdulmecit Zengin, pareiškėjui M. K., jo atstovei T. K., atsakovo atstovei Jurgai Barbaravičienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas M. K. skunde (b.l. 1-3) teismui prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriaus (toliau – Policijos komisariatas) 2010-07-07 sprendimą Nr.10-27-SP3-46 „Dėl Turkijos Respublikos piliečio M. K. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad 2010-07-07 dienos Policijos komisariato sprendimu Nr.10-27-SP3-46 „Dėl Turkijos Respublikos piliečio M. K. įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos“ pareiškėjas įpareigotas per 15 dienų iki 2010-07-22 išvykti į Turkijos Respubliką.

Nurodo, kad Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyrius (toliau – Migracijos departamentas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 str. 1 d. 1 p. bei 43 str. 1 d. 5 p., priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui M.K. vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2009-06-04 Policijos komisariatas išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (nuorašas pridedamas), galiojantį iki 2010-06-04.

Migracijos departamentas 2010-05-14 sprendimu Nr.(15/4-1)-00010 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos piliečiui M. K.“ atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimu, pareiškėjas pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą dėl šio sprendimo panaikinimo. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas skundas dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo. Todėl Policijos komisariato sprendimas dėl įpareigojimo išvykti yra neteisėtas ir nepagrįstas, negalėjo būti priimtas kol teisme dar neišspręstas klausimus dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Policijos komisariatas atsiliepime (b.l. 19-20) į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad Turkijos Respublikos pilietis M. K. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2009-06-04 iki 2010-06-04. 2010-03-20 Migracijos valdybai jis pateikė prašymą pakeisti jo turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 2010-05-14 sprendimu atsisakė M.K. pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2010-07-07 M.K. atvyko į Migracijos valdybą, kur buvo nustatyta, kad jo turėto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) galiojimo laikas baigėsi 2010-06-04 ir nuo 2010-06-05 jis Lietuvoje gyvena neteisėtai, turėdamas negaliojantį leidimą gyventi.

Įstatymo 125 str. 4 p. nustatyta, kad užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui, todėl pareiškėjas Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriaus viršininkės sprendimu Nr.10-27-SP3-46 buvo įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos per 15 dienų.

M.K. prašo teismo panaikinti minėtą sprendimą, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra pateikęs skundą dėl Migracijos departamento prie LR Imigracijos skyriaus sprendimo atsisakyti pakeisti jo turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir, pasak jo, sprendimas dėl jo įpareigojimo išvykti negalėjo būti priimtas kol teismas neišnagrinės minėto skundo.

Įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai: 1) naikinamas užsieniečio leidimas gyventi; 2) užsieniečiui, pateikusiam prašymą suteikti prieglobstį, nesuteikiamas laikinas teritorinis prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir jis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra išjos išsiunčiamas į saugią trečiąją ar kilmės valstybę; 3) užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį ir jis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, yra iš jos išsiunčiamas arba grąžinamas į užsienio valstybę, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas; 4) užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

M.K. apskundė Migracijos departamento sprendimą, kuriuo atsisakoma pakeisti jo turimą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad jo turimas leidimas laikinai gyventi nėra naikinamas, tačiau, pasibaigus jo galiojimo laikui, nebus išduotas kitas leidimas gyventi. Įstatymas nenumato, kad apskundus tokį sprendimą, užsienietis galėtų būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje be tokią teisę suteikiančio dokumento, t. y. vizos ar leidimo gyventi.

Įstatymo 124 str. 1 d. nustatyta, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, 39 str. 2 p. konstatuota, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi, o Įstatymo 125 str. 4 p. nustatyta, kad tokiu atveju užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Priimant sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, Įstatymas nenumato ir jokių aplinkybių, į kurias atsižvelgdamos kompetentingos valstybės institucijos, esant Įstatymo 125 str. 4 p. numatytai sąlygai (kai užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje, pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui), galėtų atsisakyti įpareigoti išvykti jį iš Lietuvos Respublikos.

Nustačius faktą, jog yra bent viena Įstatymo 125 str. numatyta aplinkybė, to paties Įstatymo 127str. 3 d. numatyta institucija privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Įstatymas detalesnę šios procedūros tvarką paveda nustatyti LR vidaus reikalų ministrui (Įstatymo 127 str. 6 d.). LR vidaus reikalų ministras 2004-12-29 įsakymu Nr.IV-429 patvirtino Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisykles (toliau - Taisyklės). Taisyklių 2 p. nustato, jog užsienietis įpareigojamas išvykti Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 str. nustatytais pagrindais, taisyklių 19 p. nustato, kad dokumentai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo fakto, kad yra įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 str. nustatyti užsieniečio įpareigojimo išvykti pagrindai, nustatymo. Taisyklių 3 p. nurodyta, kad užsienietis negali būti įpareigotas išvykti, tik tada, jeigu jam paskirta kardomoji priemonė, kuri apriboja jo teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba jeigu jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai. Pareiškėjo atveju tokių kliūčių nėra.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Turkijos Respublikos piliečiui M. K. buvo iš išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio galiojimas pasibaigė 2010-06-04 (b.l. 6-8).

Migracijos departamento 2010-05-14 sprendimu Nr.(15/4-1)-00010 M.K. atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b.l. 6-8). Minėtas Migracijos departamento 2010-05-14 sprendimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010-10-25 sprendimu Migracijos departamento sprendimą panaikino bei pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos respublikoje pakeitimo institucijai grąžino nagrinėti iš naujo (Liteko duomenų bazė; http://172.20.61.1 /Liteko/default.aspx?item=casecard&id=76ea6721-b96c-44de-b08e-60a69f4567bb)

Policijos komisariato 210-07-07 sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 125 str. 4 p., Turkijos Respublikos pilietis M.K. : 1) įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos per 15 dienų iki 2010-07-22 nuo sprendimo įteikimo dienos į Turkijos Respubliką; 2) įspėjamas, kad per nustatytą terminą jam neišvykus iš Lietuvos Respublikos, vadovaujantis Įstatymo 126 str. 1d. 1p. bus priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš šalies (b.l. 22).

Byloje spręstinas ginčas dėl Policijos komisariato 2010-07-07 sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš teismui pateikto M. K. skundo motyvų bei argumentų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimų pagrįstumą sieja su ta vienintele aplinkybe, jog iki vizos galiojimo pabaigos jis buvo pateikęs prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, tačiau Migracijos departamento 2010-05-14 sprendimu šis prašymas buvo atmestas ir minėtas sprendimas yra ginčijamas teismine tvarka.

LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Policijos komisariato sprendimo, kuris yra individualaus pobūdžio administracinis teisės aktas, atitikimą LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Įstatymo 125 str. nurodoma, kad užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu: 1) jam panaikinta viza; 2) jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi; 3) jis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui; 4) jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui; 5) į Lietuvos Respubliką jis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi ar leidimo nuolat gyventi, jeigu privalo jį turėti; 6) jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 str. 2, 4, 5 dalyse nustatytą užsieniečiams buvimo be vizos laiką.

Įstatymo 126 str. nurodoma, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu: 1) jis per nustatytą laiką neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos; 2) jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai; 4) priimtas sprendimas jį išsiųsti iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.

Įstatymo 127 str. 3 d. nurodoma, kad sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagal kompetenciją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 125 str., 127 str. 3 d. nuostatas savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad nustačius faktą, jog yra bent viena Įstatymo125str. numatyta aplinkybė, to paties įstatymo 127 str. 3 d. numatyta institucija privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais priimti sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos (2009-06-04 nutartis adm. b. A756-671/2009, 2006-11-30 nutartis adm.b. Nr. A8–2132/2006; 2008-11-27 nutartis adm.b. Nr. A756–1933/2008 ir kt.). Minėtoje 2009-06-04 nutartyje teismas taip pat pažymėjo, kad sprendimą dėl įpareigojimo išvykti priimančiai institucijai teisės aktų leidėjas nesuteikė diskrecijos priimti ar nepriimti tokio sprendimo, o Įstatymo 125 str., 124 str. 1 ir 2 d. nuostatų analizė leidžia teigti apie formalų pagrindų dėl užsieniečių įpareigojimo išvykti nustatymą. Pastaroji aplinkybė aiškiai atsispindi LR vidaus reikalų ministro 2004-12-24 įsakymu Nr.IV-429 patvirtintų Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisyklių 19 p., nustatančiame, kad dokumentai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo fakto, kad yra Įstatymo 125 str. nustatyti užsieniečio įpareigojimo išvykti pagrindai, nustatymo dienos, o jeigu užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms – ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sulaikymo momento.

Kaip minėta, skundžiamo Policijos komisariato sprendimo priėmimo metu M. K. neturėjo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taigi buvo Įstatymo 125 str. 4 d. nurodytas pagrindas priimti sprendimą dėl įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Tuo tarpu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog Migracijos departamento 2010-05-14 sprendimas, kuriuo jam nepakeistas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra apskųstas, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, daroma išvada, kad Policijos komisariatas 2010-07-07 sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimtas sprendimas yra pagrįstas LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. prasme, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo M. K.skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.